Zita KATKIENĖ

Kai gyventi tampa blogiau, kai mažėja darbo, pinigų, o kasdienis maistas, aptarnavimai ir patarnavimai brangsta, lyg laikrodis galvoje ima tiksėti mintis - jei ne Kubilius, jei ne Seimo nakties darbas, daug kas būtų kitaip. Būtų kitaip ir tuomet, jei valdžios darbas būtų skaidrus, jei tiek korupcijos nebūtų. Neabejojame, jog ir tų pinigėlių, kurie į Lietuvą atkeliauja iš ES, ir tų, kurie surenkami į biudžetą, pakaktų, jei jie būtų paskirstomi skaidriai, jei nereikėtų galvoti, kad ir vėl plaukia tik į kai kurių žmonių kišenes. 

 

Apie tai galvoti skatina negailestingai augantys skurdo mastai, ilgėjančios skurstančiųjų eilės ne tik prie kruopų, bet ir pašalpos prašančiųjų eilės, išaugusios per metus ne dvigubai ir ne trigubai. Skurdo eilės išaugo septynis kartus!

 

Nes auga, akivaizdu, ne tik skurstančiųjų, bet ir skurdintojų gretos. Šiandien skurdinti žmones jau moka ne tik valdžia, bet ir jos pavyzdžiu pasekę, kurie turi nors menką galimybę pasipelnyti iš šiandien dar dirbančio ar net iš dar gaunančio kokią nors pašalpą... Šiandien kelia galvą aferistai ir būti budriam žmogui reikia ne tik gatvėje, parduotuvėje, turguje, kur knibždėte knibžda vykdančių savo juodus užmojus, kurių tikslas vienas - kaip apgauti ir pasipelnyti. Šiandien budriam reikia būti ir savo namuose, į kuriuos taip pat įvairiais būdais braunasi ne tik vagys ir plėšikai. Tai iliustruoja policijos suvestinės, kuriose vagystės - pagrindinis šių dienų kriminalinis įvykis. 

 

Žmogus savo namuose apgaunamas net ir tada, kai visai apgavystės nesitiki: kultūringai, nuoširdžiu rūpintojėlio tonu vyniojama į vatą apgavystė ir žmogui pateikiama su „pagardais” - raginimu imtis veiksmų ir nedelsti, o tai kiekvienam suteiktų svarbaus, reikšmingo žmogaus įvaizdį ir įtikintų, kad be jo nuomonės pasaulis apvirstų aukštyn kojomis. 

 

Taip pasijuto dažnas, praėjusį pirmadienį savo pašto dėžutėje radęs netikėtą atvirlaiškį, kuriame žmonės buvo raginami išsakyti savo nuomonę trumpąja žinute, kurios kaina pranoko visus įmanomus reitingus. 

 

Ne visi, žinoma, suskubo siųsti žinutę. Kiti stvėrė telefoną ir skambino arba sėdo prie kompiuterio ir rašė elektroninę žinutę „Šiaulių naujienoms”.  „Šį rytą Dainų gatvėje radau šį įdomų atvirą laišką tarp visų reklamų. Man toks laiškas - pirmas, tad, manau, sudomins ir jus. Prašau atkreipti dėmesį į tai, kad jis parašytas liepiamąja nuosaka, ir į tai, kiek kainuoja šis balsavimas SMS žinute...”  Kitas įžvalgus šiaulietis rašo: „Sveiki, Šiaulių mieste, daugiabučių namų pašto dėžutėse gyventojai randa „Raginimus dėl namo renovacijos darbų“. Siuntėjas - „Nacionalinis nuomonių centras“. Iš pirmo žvilgsnio labai rimtas raštas, raginantis neabejingus daugiabučių gyventojus pasirūpinti savo ateitimi, SMS žinutėmis pareiškiant savo nuomonę apie namo renovaciją. Belieka tik pasirinkti reikiamą atsakymą: A - sutinku, B - nesutinku, C - neturiu nuomonės... Tiesa ta, kad gyventojas nežinantis, kaip pavyks susimokėti už šildymą, kuris tik ką prasidėjo, net nedrįsta galvoti apie įsipareigojimus bankams, kuriuos privalės prisiimti, jei „sulauks“ namo renovacijos. Ir čia jis turėtų griebti telefoną ir siųsti SMS variantą B. Tiesa, rašto apačioje mažutėmis raidelėmis su žvaigždute pažymėta, kad ta SMS kainuoja penki litai 88 centai be PVM. Ar šis nuomonių rinkimas nėra pasipelnymas? Kiek „neabejingų“ gyventojų pasinaudos galimybe? Su visa derama pagarba Saulius V.”

Nors vartotojų teisių gynėjai pradėjo tyrimą ir suskubo išsakyti savo nuomonę, ar pavyks apginti patikliuosius, nes nežinodami, kiek ji kainuoja, gal net abu pusbadžiu gyvenantys senukai parašė SMS-us, nes jiems nieko nėra baisiau už įsipareigojimus bankui ar veltui išleistą litą. Ar bus sugrąžinti žmonėms į balą išleisti pinigai, kai apklausos organizatoriai jaučiasi teisūs - apklausą vykdė gavę tam reikiamą leidimą, visas sąlygas, kurių svarbiausia – nurodyta žinutės kaina. Ar gali būti, kad smulkūs aferistai, užmetę tinklą ant visos Lietuvos, gali likti niekuo dėti?

 

Visoje Lietuvoje, ne tik Šiauliuose, žmonių skurdinimo ėmėsi ir daktarai. Ir ne tik tie, kurie „ima” arba kurie teikia jau daugeliui įprastas mokamas paslaugas. Daugumos Lietuvos gydymo įstaigų, o tuo pačiu - ir Šiaulių ligoninės gydytojai, ypač dirbantys operacinėse, prašo žmonių į ligoninės kasą sumokėti ne tik skirtumą už pasirinktus vaistus, bet ir už... vienkartinį chalatą, operacinės šlepetes, net skalpelį, be kurio joks chirurgo darbas neįsivaizduojamas. Bet va, ima ir nurodo, kad  reikia susimokėti. Ligonių kasų specialistai jau įsitikino, kad tai - ne gydymo įstaigos vadovų iniciatyva, o pačių gydytojų polėkio rezultatas. Jei žmogus, sumokėjęs pinigus ir gavęs sąskaitą iš ligoninės kasos, kreipsis į ligoninės administraciją, pinigai jam bus sugrąžinti. Ką tai galėtų reikšti? Drąsieji ligoniai, prisiskambinę jau po „Šiaulių naujienose” skelbtos karštosios linijos, kurioje bandyta išsiaiškinti, ar visada žmonės turi mokėti už gydymą įstaigoje, kai to yra prašomi, papasakojo, jog tada, kai, paprašytas sumokėti už chalatą, gydytojui pasiūlė vokelį, šis sprendimą pakeitė - išrašytas kvitas buvo čia pat suglamžytas. 

 

Žmogui tas pats, kur sumokėti - į ligoninės kasą, ar į gydytojo kišenę. Žmogui šiandien svarbiausia - iš kur gauti pinigų. Nes juk apgaudinėjamas ir plėšiamas ne tas, kuris turi ir gali, bet tas, kuris gyvena nuo pensijos iki sumažintos pensijos, nuo pašalpos, iki... neišmokėtos pašalpos. Apgaudinėjamas naujųjų aferistų šiandien tas, kurį jau apiplėšė šalies valdžia, jau nuskurdino miesto, darbovietės, namo ar sodo bendrijos valdžia...