Rudenį dalis žmonių pastebi, kad rytais sunkiau keltis, dieną trūksta energijos, o vakare greičiau apima mieguistumas. Prie tokios savijautos gali prisidėti trumpėjančios dienos, mažesnis natūralios šviesos kiekis ir pasikeitęs kasdienis ritmas.
Vis dėlto nuovargio nereikėtų automatiškai nurašyti metų laikui. Jį gali lemti miego trūkumas, įtampa, nepakankamas fizinis aktyvumas, mitybos pokyčiai ar tam tikrų medžiagų trūkumas.
Svarbu stebėti ne tik energijos lygį, bet ir tai, kiek ilgai nuovargis tęsiasi bei ar jis trukdo kasdieniam gyvenimui. Trumpalaikis vangumas ir nuolatinis, ryškus nuovargis nėra tas pats.
Kodėl rudenį gali sumažėti energijos?
Vienas ryškiausių rudens pokyčių – trumpėjantis šviesus paros metas. Natūrali šviesa dalyvauja reguliuojant organizmo paros ritmą, todėl jos sumažėjimas gali paveikti miego ir budrumo režimą.
Keičiasi ir kasdieniai įpročiai. Atvėsus orams daugiau laiko praleidžiama patalpose, sumažėja pasivaikščiojimų bei spontaniško fizinio aktyvumo.
Rudenį neretai keičiasi ir darbo ar mokymosi tempas. Po vasaros grįžus prie intensyvesnės rutinos gali padidėti įtampa, o poilsiui likti mažiau laiko.
Todėl energijos sumažėjimą dažniausiai lemia ne vienas veiksnys, o kelių pokyčių visuma. Vertinant savijautą verta atsižvelgti į miegą, dienos šviesą, judėjimą ir bendrą dienos režimą.
Ar rudens nuovargį gali lemti prastesnis miegas?
Taip, miego kokybė gali turėti didelę įtaką dienos energijai. Net ir išmiegojus pakankamai valandų, žmogus gali jaustis pavargęs, jei miegas dažnai nutrūksta arba nėra reguliarus.
Rudenį prie to gali prisidėti pasikeitęs dienos ritmas, trumpesnis šviesus paros metas ir daugiau laiko prie ekranų vakarais. Visa tai gali apsunkinti užmigimą ar pabloginti miego kokybę.
Svarbu stengtis eiti miegoti ir keltis panašiu metu, o vakare mažinti ryškios šviesos bei ekranų kiekį.



