Mykolas DEIKUS
Užtenka džiūgauti balsavusiems už kairiuosius ir pakanka lieti ašaras, stačiusiems už dešiniuosius. Laimėjo pragmatikai. Tai yra, pastaruosius du dešimtmečius kišenėje miestą laikiusi chebrytė, atstovaujanti vietinio masto politfinansinės korporacijos Bankelį ir CO.
Rinkimai baigėsi. Balsavome – kaip geriau, o rinkimus laimėjo vietinio Bankelio ir CO chebrytė. Eilinį kartą per pastaruosius du dešimtmečius. O suskaičiavus rinkėjų balsus ir griaudint socdemų fanfaroms porinkiminiame pasjanse – tik dvi dėlionės, kurių likimas vienas – Bankelis. Ir dar kartą – Bankelis.
Jeigu socdemus į dešimties naujų socialdemokratų Tarybos narių pagundas atvedęs Edvardas Žakaris neprarado sveiko proto – turėtų bėgti kuo toliau nuo politinį pokerį žaidžiančių blefo profesionalų, siūlančių jam mero regalijas. Žaidime, kuriame kortas pakišinėja ir pusė saviškių, pralaimėjimas pranoksta statomas sumas.
Tapęs meru E. Žakaris turi tik du pasirinkimus, bet abiejų rezultatas – vienas ir tas pats. Pasirašęs mero pareigoms taps Bankelio ir CO marionete, o tai reiškia išankstinę pensiją be jokių socialinių garantijų. Visiems likusiems laikams.
Jeigu pastebėjote, žaidžiančiųjų pagal chebrytės taisykles karjera trunka ne daugiau kaip kadenciją, o po to – visiškas politinis nulis. Todėl antras pasirinkimas yra tas, kurį išbandė optimistė Vida Stasiūnaitė-Skačkauskaitė. Pagal šį pasirinkimą Bankeliui ir CO kelią perbėgusieji tampa totorišku žlėgtainiu, kurį su dideliu apetitu prie valdžios lovio sučiaumoja bendražygiai.
Taigi pasirinkimas vienas – atsukti dešinį skruostą ir tikėtis, kad tauta supras. Gal, kada nors. Amžininkų prisiminimuose apie gerą vyrą, kažkada buvusį.
Sprendžiant iš pasisakymų viešojoje erdvėje, Bankelis ir CO jau iš anksto džiaugiasi išspardęs sėdimąją didžiausiam savo konkurentui, socdemams pelniusiam pergalę. Didelę teoriškai – dešimt mandatų – bet iš tiesų tik „orinę“. Nes antrasis šiauliečių išrinktos socdemų komandos penketukas už gerus pinigus žais net ir Belzebubo komandoje. Į tai ir investuoja Bankelio ir CO chebrytė, ironiškai mero postą siūlydama E. Žakariui, o mintyse turėdama seną konjunktūrininką, pastaruosius ketverius metus nuoširdžiai valdantiesiems dirbusį J. Sartauską ir drauge vilkėjusį opozicijos marškinėlius.
Reikia pripažinti – šachmatų mėgėjas J. Sartauskas sužaidė gerą partiją, kurią belieka tik užbaigti. Matu. Vienu ėjimu. Nes nuo antrojo išgelbėjo chebrytė, jau rinkimų naktį pareiškusi, kad Arvydo Mockaus nė per žingsnį neprileis prie merijos. Stasiūnaite kartą nudegę ir per mockų lauką einantys pučia.
Taigi pagal verslo logiką, kitas chebrytės žingsnis – jau seniai neoficialiai įvardijamas, bet realiai prognozuojamas kandidatas į merus – naujasocdemis šachmatininkas, ištikimas dešiniųjų tikėjimo Justinas Sartauskas. Žinoma, tai - žymiai naudingesnis variantas Šiauliams už dabartinį miesto merą Genadijų Mikšį – liberalą be fantazijos.
Tik istorija ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą nagrinėjantis teismas atsakys, kiek Genadijus Mikšys turėjo (ne)padorios naudos iš mero regalijų. Bet to dar reikės palaukti.
Lieka džiaugtis nebent tuo, kad turėdami merą J. Sartauską apsčiai turėsime žaidimų. Tik duonos pristigs. Nes po to, kai prasisuks chebrytė, duonytės liks tik – CO.
