Mykolas DEIKUS
Vakar nedariau. Nedariau 2009-aisiais, 2010-aisiais, nedarysiu ir 2012-aisiais.
Todėl, kad esu sugadintas liberalas (niekada nebuvau partinis) ir nepakenčiu, kai mane nori išdurti. Net jeigu ir su kiauru šiukšlių maišu.
Lietuvoje pilietiškumas, visuomeniškumas jau seniai tapo pragyvenimo šaltiniu. Jeigu jau keikiate „dykaduonius“ Seimo narius, tai atsigręžkite ir į tranus, kurie už Lietuvos ir Europos Sąjungos biudžetų – dirbančių piliečių pinigus - „daro“ pilietiškumą, tautiškumą arba perauklėja vyrus ir moteris, kurie vienas su kitu elgiasi taip kaip Dievulis paliepęs.
Per pastarąjį dešimtmetį šalyje priviso visuomeninių organizacijų, įgyvendinančių „projektus“, kurių vienintelis tikslas – prasimaitinti dorai nedirbant, pramaitinti savo ir giminių šeimas. Jeigu atsiverstumėte tokių projektų sąmatas, tai paaiškėtų, jog vargšui prieš šventes lėkštę sriubos atkišusi tariamų visuomenininkų organizacija visus metus maitino būrį savo tranų. O tai labdaros akcijai viešinti išleista tiek pinigų, kad tas vargšas pusmetį būtų prasimaitinęs.
Seniau „pakazucha“ dangstydavosi tinginiai, neišmanėliai ir beviltiški kompartijos vadų sūneliai. Dabar „pakazucha“ tapo ne tik gyvenimo būdu, oficialiu pajamų šaltiniu, bet ir gerbtina pilietine vertybe.
Dar daugiau – keičiasi ir paties visuomeniškumo supratimas. Visuomeniškumas, pilietinė savimonė dabar balansuoja kažkur tarp viešo šou ir parodijos. O dosniai mokesčių mokėtojų pinigais šeriami „piliečiai“ labai primena Romos imperijos laikų legionierius – samdytą kariuomenę, su kuria galima laimėti popierinius mūšius, bet garantuotai prapilti karą. Tokie piliečiai „daro“, kai jiems sumoka. Ir „daro“ tam, kas moka. Todėl greta valdininkų luomo formuojasi paklusni, drausminga ir atsidavusi ir parsidavusi „pilietininkų“ klasė.
Išsigimsta ir pačios talkos sąvoka. Stebint reklaminius „darymo“ klipus kyla klausimas, o kam iš tiesų yra talkininkaujama? Bėdos užkluptam kaimynui arba kaimynei baldus į devintą aukštą užnešti? Jeigu sumokėjote darbininkui pinigus, kad kieme iškastų duobę ir randate jį prisisprogusį ir miegate, šokate jam talkininkauti – atimate kastuvą ir rausiate duobę patys?
O gal talkininkaujama komunalininkams, kurie išvarė į Darbo biržą (vėl ant mokesčių mokėtojų pečių) šlavėjus, valytojus, šiukšlių rinkėjus, o sutaupytus pinigus pavertė „pridėtine verte“ užsakymus dalijantiems valdininkams?
Dar buvęs mano mokytojas sakydavo, kad kiekvienas privalo dirbti savo darbą – tą, kurį geriausiai moka. Todėl jis bulves eidavo pirkti į turgų. Ir neorganizuodavo bulvių kasėjų akcijų mokykloje, pavyzdžiui, „Mokom 1980“. Kad visi, kas netingi, eitų mokyti vaikų.
Bulves moku sodinti, bet rašyti sekasi truputėlį geriau. Todėl bulves perku turguje ir moku komunalininkams, kad jie išvežtų atliekas, nuvalytų gatves, nušluotų šaligatvius ir surinktų šiukšles.
Taigi nedarysiu ir 2012-aisiais. Nes kad surinkčiau paežerėje išmėtytus butelius, man nereikia brangiai už mokesčių mokėtojų – taip pat ir mano – pinigus rengiamų „pilietinio“ verslo akcijų.
Lygiai taip pat šią savaitę Draugystės prospektą Šiauliuose tvarkė senjorai. Be „projekto“, iš biudžeto pinigų apmokamų organizatorių, viešintojų ir t. t., ir pan. Įsivaizduojate – net interneto svetainės nesukūrė ir vaizdo klipo nesusuko.
Išvada – piliečiai taip nesielgia.
Piliečiais per kelias valandas tapo visi valdininkai, visi politikai, kurie „darė“ praėjusį penktadienį. „darė“ tai, ko nepadarė visus metus.
