Zita KATKIENĖ
Šiauliečiai dirbti nenori... Ir ne tik ligoti, nuolat ieškantys lengvesnio darbo. Darbinis šišas jau krenta ir miesto verslininkams.
„Ar jūs irgi tokius palaikote?“ - klausė vienas darbštus verslininkas, paskambinęs į redakciją po to, kai laikraščio puslapiuose papasakojome apie bedarbį, atsisakiusį jam per sunkaus darbo. Dėl to Darbo birža žmogų veja lauk nuo pat tos dienos, kai šis pristato pažymą su darbdavio įrašu apie atsisakymą dirbti.
Ir darbdavys papasakoja situaciją, į kurią pats pateko. Jis plečia veiklą, tad Darbo biržai pateikė laisvų darbo vietų. Tą pačią dieną Darbo birža pradėjo siųsti darbuotojus. Iš dvidešimties žmonių, deja, nebuvo nė vieno, kuris susidomėtų darbu gamyboje, kur tenka dirbti iki vėlumos. Visi sakė, kad sveikata neleidžia, ir prašė įrašyti Darbo biržos siuntime, kad dėl sveikatos būklės negalės dirbti. Taip darbdavys ir elgėsi: pasirašinėjo siuntimus, nes negi žmogų priversi dirbti?.. Bet pačiam darbdaviui atrodė, jog dirbti galėjo beveik visi, tik noro dirbti žmonės nebeturi...
Kam dirbti, kai ir taip išgyvena... Ir net ne iš bedarbio pašalpos, kurios mokėjimas ypač ribotas. Žmonės jau išgyvena ir iš to, kad stovėdami Darbo biržos eilėje darbo paieškai gauna socialines garantijas: kompensacijas už komunalines paslaugas, valstybė sumoka sveikatos draudimą... Aišku, duonos už tai nenusipirksi. Bet badauti irgi neteks, nes yra galimybė gauti maisto produktus iš Europos Sąjungos finansuojamos programos labiausiai skurstantiems žmonėms. Neslepia žmonės ir to, jog yra galimybė ir dirbti kokį darbelį nelegaliai, kai socialinės garantijos užsitikrintos.
Deja, taip apgaunama ne kas kitas, bet ta pati valstybė, suteikianti teisę ieškoti darbo ne vienerius, bet septynerius metus ir daugiau. Žmogus, gaunantis ir nieko nedirbantis, arba dirbantis ir nieko neduodantis valstybei – ar tai tas žmogus, kuris padės valstybei, brendančiai iš krizės?
Oi, kaip nepopuliaru kaltinti ne Kubilių, bet patį žmogų – paprastą, pavargusį, nuvargintą ligų ir paties gyvenimo...
Nepopuliaru šiandien sakyti, kad reikia taupyti valstybės pinigus... Nepopuliaru, nes veržtis diržus ir vėl raginami tie, kuriems ir taip sunku, kurie ir taip gyvena lyg atliktų bausmę... Ribodami poreikius ir galimybes...
Deja, šiandien nenorinčių dirbti gretose ne tik tas bedarbis, kuris paskelbė bado akciją ir išsikovojo teisę vėl būti įrašytas į bedarbių gretas.
Šiandien nenorinčiųjų dirbti sąraše ir verslininkai. Vieniems krito darbinis šišas dėl to, kad juos apgavo miesto politikai, prieš rinkimus suteikę galimybę naudotis mokesčių lengvatomis, o po rinkimų beveik tie patys Savivaldybės tarybos nariai lengva ranka spustelėjo mygtuką ir panaikino nuomos mokesčio lengvatas miesto bulvare ir jo prieigose įsikūrusiems verslininkams.
Ir jiems, verslininkams, apmaudu, kai reikia dirbti ne tik verslui, ne tik darbuotojams ar šeimai išlaikyti, bet ir Savivaldybę remti, kuriai jų problemos – nė motais.
Darbinį šišą prarado ir mieste veikiančių viešbučių savininkai, pasiskelbę, kad rudeniop, kai į miestą plūstelės minios sportininkų, sirgalių bei turistų, jie paprasčiausiai boikotuos vyrų krepšinio čempionatą, nes... nedirbs. Tokia reakcija ir vėl po miesto valdžios priimto sprendimo atleisti nuo nekilnojamojo turto ir nuomos mokesčių vieno viešbučio savininkus, o kitiems net neužtikrinti klientų srauto, nes jie, esą, neparodė jokio entuziazmo prisidėti prie Europoje miestą išgarsinsiančio renginio.
Viešbučių savininkai dar nenuleido rankų: parengė raštą, kurį pasirašė šešių viešbučių savininkai, ir nusiuntė ne tik Konkurencijos tarybai, ne tik Savivaldybės tarybai, bet ir Šiaulių krašto bičiulių parlamentinei grupei, kuriems išsakė savo vienintelį norą – sulaukti miesto valdžios dėmesio ir pagarbos... Nes pasijuto ne tik apgauti, bet ir pažeminti, kai miesto meras ėmė viešai pasakoti apie tai, kad nesulaukė jokios verslininkų iniciatyvos prisidėti prie šio renginio, nors pats pasirašė ne vieną raštą, atmesdamas verslininkų iniciatyvas.
Belieka, kad visa Europa sužinotų apie tai, kad Šiauliuose darbo nenori ne tik ligoti, bet ir verslininkai – tie, kurie išlaiko ne tik save ir savo šeimas, bet ir nemažą būrį samdytų darbo bitelių. Ir šiandien vieno iš viešbučių savininkas Laimonas Jurgilas, galintis kalbėti tik už save, drąsiai sako, jog sužinos apie tai Europa. Nes ir būdų tam yra – nebūtinai boikotas, kuris pažeistų jau pasirašytus susitarimus.
Būdų, kaip paskelbti Europai, dėl ko žmonėms Šiauliuose valdžia numuša ūpą dirbti, esą ir daugiau.
