Mykolas DEIKUS
Kudakavimas ant svetimų kiaušinių – tampa įprasta politine maniera, kurios neišvengia net save nepriklausomais vadinantys Šiaulių miesto tarybos nariai. Tačiau dažnai tūpčiojant ant svetimų kiaušinių kyla pavojus užtūpti saują žarijų, kaip nutiko jau ne vienam vietinio masto politikui. Ir dar ne vienam gresia artėjant naujiems Seimo rinkimams.
Praėjusieji rinkimai į savivaldybių tarybas pradžiugino save išsikėlusiais kandidatais, kurie mėgsta pabrėžti žodį „nepriklausomas“. Nuo ko šie kandidatai nepriklausomi, klausimas dažnai lieka neatsakytas, tačiau panašu, kad tokiu save vadinantis Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Tumėnas yra nepriklausomas mažiausiai nuo trijų dalykų – nuo kuklumo, pats nuo savęs ir nuo padorumo. Kad S. Tumėnas nepriklauso pats nuo savęs, o gal net ir yra su savimi susipykęs, viešai pademonstravo savo straipsnyje, šią savaitę išspausdintame „Šiaulių krašte“.
Savo bičiulių „paksininkų“ stiliumi S. Tumėnas straipsnyje net su keliomis savo portretinėmis nuotraukomis griežtai „kala“ Šiaulių miesto tarybą, kuri nemyli kultūros, nemyli mokyklų, mokytojų, mokinukų, bet labai myli Kultūros fabriką bei ketina organizuoti aviacijos šventę. Kultūros fabrikas – blogai, kultūrą reikia mylėti, duoti mūzoms pinigų, bet jis, nepriklausomas Tarybos narys, nieko negali padaryti – dar pagraudena politikas.
Tik štai neaišku, kuris Stasys Tumėnas dabar nenori Kultūros fabriko. Gal Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Tumėnas pyksta ant leidyklos savininko, docento Stasio Tumėno, kuris dalyvavo apklausoje dėl Kultūros fabriko, spaudoje gyrė, kokia tai puiki idėja? O gal gyvena du Stasiu Tumėnu, kurie vienas nuo kito visiškai nepriklauso ir mala tai, kas kuriam ant seilės užplaukia, vienas kitą viešai koneveikia per spaudą, o grįžę namo perlaužia butelį, pasibučiuoja ir susitaiko?
Štai vieną dieną leidyklos savininkas S. Tumėnas perskaito mėnesio senumo „Šiaulių naujienų“ publikaciją ir „atranda“, kad miesto kultūrai valdančioji dauguma duos ne daugiau nei senai nudėvėtai kekšei iš Geležinkelio stoties rajono. O Tarybos nario bičiuliams „paksiukams“, organizuojantiems aviacijos šventę, atriekia 50 tūkstančių litų. Leidyklos savininkas mėgsta spausdinti knygas, pardavinėti jas miesto mokykloms, todėl myli kultūrą ir baisiai supyksta ant Tarybos nario S. Tumėno. Nuoširdžiai už jį, kaip ir tūkstančiai šiauliečių, leidėjas Stasys balsavo, tikėdamasis, kad tas kitas politikas Stasys yra sąžiningas, padorus ir nepriklausomas kandidatas. Bet kandidatas Stasys, pasirodo, kaip ir visi politikai už savo žodžius neatsako, o gal net ir meluoja (neduok Dieve).
Leidėjas S. Tumėnas susirūpino, kad skriaudžiamas švietimas, liaudis sėdės tamsoje it kokioje balanos gadynėje, nes Šiaulių miesto tarybos nariai daro viską, kad tik mokytojai netektų darbo. Ypač, kai straipsnių rašytojo Stasio brolis dvynys politikas Stasys praėjusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje balsavo, kad būtų uždarytos Aukštabalio bei Dainų pradinės mokyklos. Tai yra, kad vaikai būtų išblaškyti po kitas mokyklas, dalis pedagogų keliautų tiesiai į Darbo biržą, o tauta skęstų tamsoje, atriedėtų „zombiai ir mankurtai”. Todėl čia reikia suprasti, kad leidėjas Stasys Tumėnas žiauriai pasmerkė mokyklas uždarinėjantį Tarybos narį Stasį Tumėną.
Bet Tarybos narys S. Tumėnas atsikerta leidėjui S. Tumėnui. Tarybos narys S. Tumėnas giriasi, kad siūlė miesto kultūrai skirti 150 tūkstančių litų. Dar 50 tūkstančių litų siūlė aviamodeliuotojų būreliui, kad ten užaugtų transatlantinių lėktuvų pilotai. Nedaug trūko, kad su tokiais užmojais Tarybos narys prisiskraidytų iki kosminių šatlų, kaip prisiskraidė jo kolega, buvęs meras Alfredas Lankauskas. Su tokiais užmojais kultūrai galima atmojuoti ir 150 milijonų litų, tik viena bėda – Tarybos narys paraką eikvoja straipsniams laikraščiuose, bet ne sprendimų projektams. Sprendimo projektus rengia kitas save išsikėlęs Tarybos narys Artūras Visockas, o su juo besitapatinantis S. Tumėnas sėdi pusrutulius sutraukęs, kai jo kolegą valdantieji įžūliai mausto.
Kudakuoti ant svetimų kiaušinių, džiaugtis savo idealizmu nieko nekainuoja, jeigu stinga bent jau paprasto padorumo. Tarybos nariui S. Tumėnui visiškai padoru imti kanceliarines išmokas, seniai tapusias nelegaliais politikų atlyginimais, padoriai ir skaidriai neatsakyti už nusipirktus „pieštukus ir sąvaržėles“. Verkti, kad kultūrai valdantieji neduoda pinigų ir drauge nesipriešinti, kai Savivaldybės administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui skiriamas priedas prie atlyginimo – už gražias akis. Bet taip elgiasi politikas S. Tumėnas, kuris vos ne kas antru ar trečiu klausimu balsuodamas susilaiko. Net kai reikia parodyti savo nuomonę apie paprasčiausias Etikos komisijos nuostatas, sudreba žmogui ranka mygtuką spaudžiant – ir vėl susilaiko. Susilaikymas – dorybė, nors per dažnai susilaikyti nesveika. Todėl rusena viltis, kad principingasis leidėjas S. Tumėnas grįžęs namo nesusilaikys ir išspardys užpakalį Tarybos nariui S. Tumėnui – už jo nuolatinį susilaikymą. Ir už mokyklų uždarinėjimą. O po to – abu Stasiu perlauš butelį, pasibučiuos ir susitaikys.
