Mykolas DEIKUS

Naktimis virš miesto girgsi skrendančios žąsys, dieną – per megafoną – sugrįžę politiniai maitvanagiai. Dar alkanesni, dar įžūlesni ir dar begėdiškiau meluojantys nei prieš trejus su puse metų.

Praėjusią savaitę smegenys tautai prievartautos ir nacionaliniu, ir vietiniu lygiu. Teisinės valstybės pamatus klibinanti, į televiziją persikėlusi masinė Garliavos isterija asonavo su prorusiškų „žaliųjų“ pastangomis ardyti dar nepaklotus nacionalinės atominės energetikos pamatus. To paties lizdo dvigalviai Paleckio ereliukai žvilgsnius nukreipė į provinciją – šiauliečių kovą prieš Seime pagimdytą šilumos punktų marazmą pavertė savo rinkiminiu šou.

„Tvarkiečių“ lyderis Seime Valentinas Mazuronis su nuotraukose „nufotošopinta“ Šiaulių vicemere išspausdino apmokėtą pareiškimą, kuriame teigė palaikąs šiauliečius, protestuojančius prieš didesnes šilumos punktų priežiūros kainas. Šiaulių meras, socialdemokratas Justinas Sartauskas mitinge pirmą kartą sulaukė plojimų, pareiškęs, kad siūlys iš miesto Tarybos darbotvarkės išbraukti didesnes kainas nešantį projektą. „Aš su jumis“, - į krūtinę mušėsi vicemerė, darbietė Danguolė Martinkienė.

„Istorinis mitingas – nuo fašistuojančių rudųjų iki raudonųjų bolševikų“, - pasiklausęs jaunojo Paleckio ir apžvelgęs vėliavas reziumavo buvęs Parlamento gynėjas.

Perfrazuojant lietuvių literatūros klasikę – tiek daug gražių ir teisingai kalbančių ponų. Kadangi visi taip ginate šilumos vartotojus, atsakykite į keletą klausimų. Ponuli, nuskriaustųjų vartotojų gynėjau, Valentinai, kodėl Seime priimtame Šilumos ūkio įstatyme šilumos punktai tapo bendrąja daline gyventojų nuosavybe, nors įrenginiai – šilumos tiekėjų balansinė?

Teta Daiva, kodėl Seimo pašventintas marazmas pažodžiui atgulė į Šiaulių miesto tarybos sprendimo projektą, kurį Tarybos narys Artūras Visockas taikliai pavadino arbūzų sodinimu Šiaurės Lietuvoje?

Tetule Danguole, kurioje vietoje laikėte tautą, kuriai antrą mėnesį iš eilės valdininkai nuo lubų raško tą patį tris kartus su sveiku protu ir saiku susipykusį tarifą?

Bet geriausias iš visų – tai meras Justinas Sartauskas. Išvertė kailinius, kandis iškratė ir nekalto veršiuko akimis makaronus kabina. Prieš mėnesį su visa į kelnes pridėjusia miesto Tarybos dauguma gromatą Prezidentūrai ir Seimui siuntė, įstatymo pataisas atšaukti prašė, nes šiauliečiams gerai ir taip, kaip yra. Praėjo pora savaičių ir tas pats teisinis marazmas, mero parašu palaimintas – vėl Tarybos darbotvarkėje. Tai ką, mere, vitaminų pavasariop trūksta, kad atmintis susilpnėjo?

Jeigu ko nors merui ir į jį panašiems dėdėms bei tetoms po tokių cirkų trūksta, tai gero spyrio į užpakalį (politine prasme, žinoma).

Ir Garliavos isterija, ir praėjusį ketvirtadienį Šiauliuose iš piliečių pavogtas mitingas, ir viena už kitą naujesnės partijos rodo, jog kol kas demokratija – naivi mažametė, kurią išprievartauti taikosi visi, kas tik netingi. Kiekvieni nauji Seimo rinkimai pasemia vis naujo politinio mėšlo – vis iš gilesnių klodų. Bet kiekvieni nauji rinkimai ženklina, kad dugnas – dar nepasiektas.