Gyveno kartą kvailys. Traukinio mašinistas. Ir ne bet kur, o Šiauliuose - Saulės mieste. Galbūt nuo tos saulės, o dar veikiau - nuo mėnulio pilnaties, susapnuodavo kasnakt mašinistas nuostabų sapną, kurio pavydėtų net pats „sapnologas” Puronas.
Taigi, miega kvailys ir sapnuoja, kad jis – miesto „Gaidys”, lygiai vidurnaktį, išskleidęs savo metalinius sparnus ir triskart sugiedojęs Šiaulių himną, privalo skristi žadinti miegančių šiauliečių. Sulig paskutiniu himno žodžiu kvailys prabusdavo ir vėl pavirsdavo į mašinistą. Bet noras giedoti būdavo toks stiprus, kad kvailys sėsdavo į savo traukinį ir lyg pamišęs lėkdavo iš vieno miesto galo į kitą, trimituodamas: „Keeelkiiitėėės!!!” Ir keldavosi Medelyne, Vijoliuose, Verduliukuose mamos, vyrai ir vaikai. Uždaryti langų. Nuo kvailo traukinio mašinisto, kuris, vykdydamas dar Caro Nikolojaus II priimtą įstatymą, klykiančiu garsu budindavo visus Saulės miesto girtuoklius, naktimis besilinksminančius ant geležinkelio bėgių.
Kadangi jau greitai – rinkimai į Seimą, tai dabar pats metas prašyti kandidatų pagalbos. Brangieji, darykite ką nors, kad trečdaliui šiauliečių nebereikėtų naktimis krūpčioti nuo traukinio ūbavimo. Bent iki rinkimų...
Arijus IVAŠKEVIČIUS
