Šiaulietis kryžiadirbys J. Šileikis pasigedo kelio šlaite netoli Aleksandrijos pastatyto savojo kryžiaus...
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
„Prasidėjus atgimimui, kelio šlaite, ties Aleksandrija, buvau pastatęs septynių metrų aukščio kryžių, - bėdojo redakcijon užsukęs žinomas šiaulietis kryžiadirbys Juozas Šileikis, per savo gyvenimą padaręs ir pastatęs daugybę kryžių bei kryželių, medinių ir metalinių... - Taigi važiuoju autobusu kada čia prošal, manau sau, kepurę nukelsiu (visuomet šitaip darau), bet žvalgausi – manojo kryžiaus nebeliko. Dėl to rugsėjo 19 dieną kreipiausi raštu į Šiaulių rajono savivaldybę – norėjau sužinoti, kas tiesė kelią. Nieko nesužinojau: liepė laukti atsakymo. Tebelaukiu... Ir kam kryžius užkliuvo? Kelininkams, panašu, netrukdė... Sovietmečiu kryžius valdžia naikino ir degino – ir mano darytą ne vieną taip supleškino, tačiau dabar?“
Beje, tąkart kryžiadirbiui statant kryžių talkino jėzuitai iš Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, JAV, Lietuvos. Ir štai kryžiaus nebeliko...
Į mūsų „įtariamųjų“ ratą papuolė darbus atliekančios bendrovės „Šiaulių plentas“ dirbantieji ir... metalo vagys. 7 metrų metalinis kryžius turėjo sverti nemažai.
Laimė, jokio kriminalo. Kaip mums situaciją paaiškino „Šiaulių plento“ inžinierius Saulius Umbrasas, kryžius laikinai buvo paimtas iš savo vietos, nes trukdė kelininkams. Netrukus jis vėl turėtų būti grąžintas ten, kur ir stovėjo.
