Nuo šiol visos Lietuvos politikai ir valdininkai turės kelrodį švyturį, į kurį galės lygiuotis, nuolankiai tarnaudami valstybei ir jos liaudžiai. Džiugu pranešti, kad tas valstybės tarnautojų ir politikų etalonas tuo metu, kai neskrajoja po Kinijas ar kitas egzotiškas šalis, dirba Šiaulių miesto savivaldybėje. Turbūt iš karto supratote, kad kalbama apie Šiaulių merą Justiną Sartauską.
Prieš porą mėnesių meras užstojo bananų, apelsinų ir kitų daržovių pardavėjus, kurie su savo gėrybėmis nelegaliai įsitaisė ant privačių nuomininkų žemės. Susidarė paradoksali situacija: žemės nuomos mokestį moka privatūs verslininkai, o ant tos žemės nelegalų turgų pasidarė prekybininkai.

Kai neapsikentę turgaus po savo langais verslininkai iškvietė policijos pareigūnus, savo trigrašį įkišo ir J. Sartauskas, ėmęs mokyti policininkus, jog nelegalių turgininkų nereikia bausti ir vyti jų iš įprastų prekybos vietų. Nesvarbu, kad prekyba neleistinoje vietoje yra laikoma tokiu pat administraciniu teisės pažeidimu kaip ir, pavyzdžiui, vairavimas esant neblaiviam. Vadovaujantis tokia logika išeitų, kad ir vairuotojo, jeigu jis yra įpratęs vairuoti girtas, negalima bausti.    
Kadangi į mero pareigas neįeina pamokslavimas policijos pareigūnams, kuriuos pažeidėjus reikia bausti, o kurių bausti negalima, J. Sartausko elgesį paprašyta įvertinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos – ar meras nenusižengė Valstybės politikų elgesio kodeksui.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įžvelgė galimą pažeidimą, todėl įpareigojo Šiaulių miesto tarybos etikos komisiją apsvarstyti ir įvertinti J. Sartausko elgesį. Bet argi tie Vilniaus etikos sergėtojai ką nors supranta apie Šiaulių mero etiką, juk vietiniai politikai, vadovaujami mero partijos bičiulės Elenos Mockuvienės, iš arčiau mato žymiai geriau.
Ir pamatė, kad meras, nurodinėdamas policininkams, kad nereikia bausti pažeidėjų, elgėsi itin deramai pagal savo einamas pareigas ir buvo itin sąžiningas. „Laikėsi aukščiausių elgesio standartų“, - nesikuklindama konstatavo Etikos komisija ir pažėrė visą krūvą liaupsių Šiaulių merui.

Visa tai buvo paskelbta ir „Savivaldybės žiniose“, kad visi šiauliečiai žinotų, kad J. Sartauskas yra aukščiausios prabos politikas, nuolankiai tarnaujantis valstybei ir visuomenei, sąžiningas ir atviras, besilaikantis pagarbos žmogui ir valstybei principų ir t. t., ir pan.
Panašu, kad beliaupsindama merą Etikos komisija šiek tiek persistengė, nes kai kurie vyresni šiauliečiai, paskaitę Etikos komisijos sprendimą, pasijuto lyg sugrįžę į gūdų sovietmetį, kai panašūs ditirambai buvo giedami Leninui, Stalinui ir komunistų partijai.    

Šiek tiek pavėlavo paskelbti savo objektyvų ir nešališką sprendimą Etikos komisija. Būtų atspausdinusi „Savivaldybės žiniose“ bent savaite anksčiau – iš karto rinkėjai J. Sartauską Socialdemokratų partijos sąraše būtų į pirmą numerį išreitingavę. Ir būtų nutekėjęs Vilniun Šiaulių miesto aukščiausių elgesio standartų etalonas. Bet gal ir gerai, kad mero neišrinko į Seimą – juk tada būtume netekę valstybės ir visuomenės interesų tarno, ką gi tada būtume darę, kaip būtume toliau gyvenę be savo užtarėjo?

Kokiais žodžiais valdžios trubadūrai šlovino valdžią

„Gyvybė – jo vardas, / Jo vardas – šviesa ir kova. / Jo mylimas vardas – / Tarybinė žemė laisva.“
A. Venclova „Stalino vardas“

„Nejaugi jis iš mūsų tarpo jau išėjo / Nejaugi jo daugiau jau niekad nebebus – / Mūs vado Stalino, kurį mes taip mylėjom / kuris garbė ir laimė buvo mūs.“
J. Sabaliauskas „Mirtis bejėgė jį iš mūs atimti“

„Kad gaustų dar garsiau plieninės staklės / Kolūkiuos kad banguotų dar plačiau javai / Vieningai mes šiandien prie urnų einam / Už laimę Stalinui dėkingi amžinai“
N. Mockevičius

„Bet jiems pats Leninas nurodė naują kelią, / Tas didelis ir artimas žmogus. / Jie nešė jo kaitrius
žodžius kaimynams / Šalin nuviję neramias mintis. / Jiems visą žemę Leninas grąžino, / O žemėje jų
laimė ir viltis. / Leninas pasidalino atneštuoju duonos kąsneliu / Buvo duona, duona paskutinė.“
J. Macevičius „Pas Leniną“

„Nėra pasauly kitos vyriausybės, nėra pasauly kitos partijos, kurios turėtų tokį pasitikėjimą liaudy, kokį turi tarybinė vyriausybė ir komunistų partija.“
J. Paleckis

„Ir sklinda apie jį plačiai / Legendos po pasaulį: / Galingi Stalino pečiai/ Laužia vartus į saulę.“
S. Nėris „Poema apie Staliną“

„Stalinas paliks per amžius gyvas, / Plauks jam iš visų kraštų garbė.“
A. Venclova „Stalino vardas“

„Komisijos nuomone, tokie Justino Sartausko veiksmai patvirtina, kad jis, kaip Šiaulių miesto meras, elgėsi deramai pagal einamas pareigas, buvo sąžiningas ir laikėsi aukščiausių elgesio standartų, tarnavo valstybei ir visuomenės interesams, laikėsi viešumo ir atvirumo reikalavimų, pagarbos žmogui ir valstybei bei kitų valstybės politikui privalomų viešajame gyvenime principų.“
E. Mockuvienė, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimas, 2012 m. spalio 2 d.  

„Brangusis Josifai Visarionovičiau!
Susirinkę į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos antrąją sesiją, mes visos lietuvių tautos vardu siunčiame Jums, didžiajam tautų vadui ir mokytojui, išmintingajam taikos visame pasaulyje vėliavininkui, savo liepsningus, nuoširdžius sveikinimus.
Tarybų Lietuvos darbo žmonės yra be galo dėkingi Jums, mūsų brangiam tėvui ir mokytojui, už Jūsų nuolatinį rūpinimąsi mūsų respublikos klestėjimu, liaudies masių gerove.
Lietuvių tauta, tvirtai stojusi į naujo gyvenimo statybos kelią, didžiosios Lenino-Stalino partijos prityrusiai vadovaujama, didžiosios rusų tautos ir kitų tarybinių tautų nuolatinės milžiniškos pagalbos dėka per trumpą laiką pasiekė istorinius laimėjimus. (...)
Visa tai tarybinės santvarkos, nesugriaunamos stalininės draugystės, didžiosios Lenino-Stalino partijos išmintingo vadovavimo rezultatas. Visame tame ryškiai pasireiškia Jūsų, draugas Stalinai, tėviškas rūpinimasis žmogumi, visais darbo žmonėmis.“
Priimta LTSR Aukščiausiosios Tarybos antrojoje sesijoje, „Tiesa“, 1952 m. sausio 2 d.