- Viskas! Laikas mums pradėti gyventi kaip baltiems žmonėms bei pradėti savo verslą, - tarė prie stalo susirinkusiems giminėms Vacius. – Naudokimės puikia galimybe, kai esame visi vienoje vietoje ir nutarkime, ar ir toliau verta lenkti mums nugaras buvusiems „štukininkams“?

Romualdas BALIUTAVIČIUS
- Ne viskas taip paprasta, - paprieštaravo kažkuris iš svečių. - Verslą gali vystyti ne kiekvienas: reikia krūvos kapitalo, reikia akiplėšiškumo, kad važinėdamas po du kartus metuose ilsėtis į Havajus dirbantiesiems mokėtum minimalią algą ir dar juos įtikintum, kad ir pats be galo vargsti...
- Dėl kapitalo ne problema: steikime mažąją bendriją ir suneškime visi, kas ką turime, - pasiūlė bokalą ištuštinęs Visvaldas.
- O ką gaminsime? Gal tik tapsime dar vienais perpardavinėtojais gausioje perpardavinėtojų armijoje, t. y. nieko nesukuriančiais tarpininkais tarp gamintojo ir pirkėjo? - pasidomėjo Elzė, kuri buvo finansininkė su patirtimi – jau du metus tvarkė vienos individualios įmonės buhalteriją.
- Tikrai ne. Versle svarbu originali idėja, iniciatyva. Galėtume į prekybos tinklus tiekti vandenį, - pasiūlė Vacius. – Ilgai apie tai mąsčiau, todėl manau, kad su minimaliomis išlaidomis čia galima pasiekti maksimalų efektą!
- Na, ir pasakei, - paprieštaravo jo uošvė Cilė. – Tuo geru užverstos parduotuvės. Nebent pigiau paleistume, bet tada neapsimokės finansiškai...
- Aš gi sakiau: versle svarbi idėja, - pamokančiai pakartojo Vacius. – Kiek tu, Robertai, mokykloje turėjai iš matematikos? Penkis? Na, va. Aš - stiprų ketvertą. O dabar verslą stumia tie, kurie net trejetui sunkiai tempdavo... Ne žinios čia svarbiausia – akiplėšiškumas. Matei prekybcentrių lentynose kefyrą, išpyliotą į mažyčius buteliukus? Žmonės noriai perka mokėdami litro kainą už dešimt kartų mažesnį produkto kiekį! O ar žinai, kodėl? Nes reklama jiems įteigė, kad neva mažų buteliukų turinys yra ypač naudingas sveikatai, turi kažkokių naudingų bakterijų ir t. t. Žinoma, kad šitoks stebuklas negali būti pardavinėjamas kibirais... Pirkėjas visai nesusimąsto, kad ir ten, ir čia – iš esmės tas pats kefyras su tomis pačiomis bakterijomis! Jam kur kas svarbiau pakuotė, svarbiau pateikimas...
- Vadinasi, siūlai pardavinėti vandenį mažuose buteliukuose? – paklausė svainis Gerardas.
- Žinoma! Tą ir noriu pasakyti! – patvirtino Vacius. – Penkių litrų talpa geriamojo vandens kainuoja apie du litus. O mes už tiek parduosime šimtą gramų! Svarbu įteigti, kad vanduo gyvybiškai būtinas organizmo veiklai, medžiagų apykaitai, normaliai inkstų funkcijai ir t. t. Kas iš esmės - joks melas. Ir liaudis pirks. Ir mokės už mažą buteliuką tiek, kiek dabar moka už penkis litrus!
- Tu genijus, - tarė Elzė.
- O kaip pavadinsime savo įmonę? - pasidomėjo uošvė Cilė.
- Pavadinimas turi būti sunkiai suprantamas. Tai pirkėjui kelia pagarbų virpulį, - autoritetingai pareiškė Kajetonas. Jis dirbo sargu vienoje reklamos įmonėje ir tuo labai didžiavosi.
- Galėtų vadintis: „Sachara Gold Limited“, - pasiūlė suaugusiųjų pokalbio besiklausąs ketvirtokas Petriukas.
- O ką? Visai geras pavadinimas! – patikino Vacius. - Esu matęs dar ne tokių nesąmonių...
- Man vis dar neaišku, iš kur imsime vandens? - nerimo Gerardas. - Negi reikės gręžinio kur nors draustinyje? Tuomet, norint nupirkti visus valdininkus, tektų atiduoti būsimąjį penkerių metų pelną.
- O kam? – paprieštaravo Vacius. – Vandens butuose pilni čiaupai. Pakabinsime ant sienos porą filtrų – dėl vaizdo. Ant durų - firmos iškabą, ir viskas. Pilstysime ir tieksime geriamąjį vandenį prekybos taškams! O reklama užsiims Kajetonas – jis šios srities autoritetas.
- Aš jau sugalvojau keletą reklaminių klipų, kuriuos suks televizijos kanalai kas penkiolika minučių, - prabilo dėmesio pamalonintas sargas Kajetonas. – Vienas bus orientuotas į pagyvenusius pirkėjus. Baltadantė devyniasdešimtmetė senutė paklausta, kodėl jos tokia graži šypsena, atsakys: „Vanduo, turintis tiek naudingų mineralų, kaip „Sachara Gold Limited“, daro stebuklus“. Kitas klipas bus orientuotas į vaikus: aštuonmetė Marytė pasakos savo draugui, stomatologo bijančiam Joniukui, kad visi jos dantukai iki šiol yra sveikutėliai, nes ji kaskart po valgio išgeria po stiklinę „Sachara Gold Limited“ vandens! O į suaugusius bei jaunimą bus orientuotas trečias reklaminis klipas - žmona miegamajame stebėsis: „Arnoldai, aš tavęs tiesiog nebeatpažįstu: tu vėl kaip jaunas ir gali pusę nakties skirti man!“ Tada sutuoktinis iš po pagalvės išsitrauks buteliuką mūsiškio „Sachara Gold Limited“ vandens (etiketė rodoma stambiu planu) ir atlaidžiai šypsodamasis tars: „Štai mano jėgos paslaptis!“
- Man vis dar neaiški firmos pavadinimo reikšmė. Kažkoks kratinys... – įsiterpė uošvė Cilė. – Jeigu kas paklaus – ką man reikės atsakyti?
- Tai labai paprasta, močiute, - tarė po stalu lindintis Petriukas. – „Sachara Gold“ reiškia „Sacharos auksas“. Vanduo Sacharoje yra išties aukso vertės. O žodis „Limited“, kiek mano žinios ir mano kompetencija leidžia suprasti, reiškia „ribas“ - pavadinimas skirtas riboto intelekto pirkėjams. Žinoma, jie šito žinoti neturi...