
Jeigu iki vasario pirmos dienos nepavyks atidaryti antrosios sąvartyno sekcijos, gali kilti ekologinė katastrofa. Pirmoji sekcija jau lipa per kraštus.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Šiaulių regiono sąvartyne Aukštrakiuose susidarė kritinė situacija – jeigu iki vasario pirmos dienos nepavyks atidaryti antrosios sąvartyno sekcijos, gali kilti ekologinė katastrofa. Pirmoji sekcija jau lipa per kraštus – iki šių dienų per penkerius metus ji buvo pripildyta iki viršaus. Antroji sekcija jau įrengta, bet rangovas neatiduoda jos naudoti dėl ŠRATC įsiskolinimų. Nė vienas šalies bankas, abejodamas įmonės mokumu, nebesuteikia centrui paskolos, nes šis paskendęs milijoninėse skolose.
Pasak laikinai ŠRATC vadovo pareigas einančio Vidmanto Komo, skolos siekia dešimtis milijonų. „Jeigu skola siekia dešimt litų, jau reikėtų skambinti varpais. Kai pernai atėjau į ŠRATC, radau milijonines skolas. Dėl kai kurių reikės bylinėtis teismuose“, – kalbėjo V. Komas.
Anot jo, bankai nesuteikia paskolų, nes mato prastą finansinę būklę – „Snoro“ banke liko įšaldyta 13 milijonų litų. Milijonines paskolas reikia atiduoti antrąją sąvartyno sekciją stačiusiam rangovui. „Jie viską padarė už savo lėšas, nes grėsė ekologinė katastrofa, reikėjo skubėti. Jeigu iki vasario pirmos dienos nepradėsime eksploatuoti antrosios sekcijos, neturėsime kur dėti šiukšlių, nes pirmoji sekcija jau perpildyta“, – niūriai prognozavo V. Komas. Taip pat stringa ir žaliųjų atliekų konteinerių bei kompostavimo dėžių projektas.
Kyla klausimas, kas kaltas dėl tokios situacijos? Atsakymų ieško ir Šiauliuose išrinkti Seimo nariai Valerijus Simulik, Edvardas Žakaris ir Arvydas Mockus. Jie kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ŠRATC veiklos ir išsiaiškintų, ar nebuvo asmeninių interesų priimant neatsakingus sprendimus. Seimo narių nuomone, dėl susidariusios situacijos turėtų atsakyti ŠRATC dalininkai – Šiaulių apskrities savivaldybės bei ŠRATC buvę ir esami vadovai.
KLAUSIAME: „Ar Šiauliai paskęs šiukšlėse?“
Pranas (šiaulietis): „Kai prispiria bėda, nėra kur trauktis, problemos būna išsprendžiamos“
– Aš manau, kad miestas šiukšlėse nepaskęs. Kiek girdėjau, ŠRATC bendraus su Panevėžio sąvartynu, tai gal šiukšles bent laikinai veš ten. O vėliau vis tiek kažkokių veiksmų imsis – kažkuri valdžia nusileis ir susitars. Visada taip būna – prispiria bėda, nėra kur trauktis, ir sutvarko. Šiaip nesu nusivylęs Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro darbu. Gyvenu nuosavame name, tai kiekvieną savaitę šiukšlės sąžiningai išvežamos. Tikiuosi, kad taip bus ir vėliau.
Šiaulių miesto gyventoja: „Miesto palikti likimo valioje negalima“
– Jei Šiauliuose neliktų sąvartyno, šiukšles degintume. O jei kalbame rimtai, manau, kad čia nediskutuotina situacija. Valdžios vyrai turi nors kartą susitarti. Miesto palikti likimo valioje negalima. Apskritai dėl šiukšlių kyla daug problemų. Ypač dėl rūšiavimo. Pati mielai tai daryčiau, bet neketinu vaikščioti per kvartalus ieškodama, kur tie spalvoti „varpeliai“ sustatyti. Mano kieme jų nėra.
Raminta (Šiaulių rajono gyventoja): „Tikiu, kad valdžia nesėdės sudėjusi rankų“
– Čia apie Šiaulius šnekame? Niekur tokios informacijos nemačiau ir negirdėjau. Juk čia rimta problema. Tikiu, kad valdžia nesėdės sudėjusi rankų, o ieškos tinkamiausių sprendimo būdų, atras reikiamų pinigų ir šiukšlynas bus atidarytas. Pati gyvenu Šiaulių rajone, tai tokių dalykų, kad šiukšlės kristų per viršų, nebūna. Viskas išvežama pagal grafiką.
Virginija (šiaulietė): „Viena opiausių problemų – rūšiavimas“
– Manau, kad ši problema bus išspręsta. Kažkokių veiksmų turėtų imtis Savivaldybė. Kitokios išeities nėra, turi būti atrasti pinigai, priimtas bendras sprendimas ir atidaryta antra sąvartyno sekcija. Aš asmeniškai gyvenu nuosavame name, tai nesusiduriu su šiukšlių išvežimo problemomis. Bet eidama mieste matau daugybę skraidančių šiukšlių. Tikrai negalima sakyti, kad viskas yra idealu.
Viena opiausių problemų yra rūšiavimas. Žmonės krauna viską į bendrą maišą ir meta į konteinerius. Net jeigu surūšiuoja, vis tiek tenka mesti atskirus maišus į bendrą konteinerį. Ir pati elgiuosi nepavyzdingai. Viską metu į vieną konteinerį, nes nešti plastmasės gabalą kokį kilometrą būtų nenormalu. Namuose sandėliuoti prisikrovus dvidešimt dėžių ir tik retkarčiais jas ištuštinti man taip pat nepriimtina.
Kristina (šiaulietė): „Šiukšlių mieste lakstys žiurkės“
– Ir taip tie Šiauliai šiukšlini – tikras sąvartynas. Žmonės meta šiukšles pro langus. Pavyzdžiui, mano kieme visada stovi tuščias konteineris, bet niekas neįmes maišelio į vidų, pameta šalia ir nueina. Vėjas, gyvūnai tuos maišus išdrasko. Jei nutiks taip, kad antrosios sąvartyno sekcijos neatidarys, bus išvis baisu. Net neįsivaizduoju, kas čia dėsis... Pradės mieste žiurkės lakstyti. Virsim šiukšlių miestu.
Birutė (šiaulietė): „Kiekvienas turi kalbėti su savo sąžine“
– Nemanau, kad miestas paskęs šiukšlėse. Kažką vis tiek sugalvos. Man atrodo, kad prie šios problemos smarkiai nagus prikišę patys gyventojai. Jei žmonės visų atliekų nemestų į bendrą katilą, situacija būtų kur kas geresnė. Pirma sąvartyno sekcija nebūtų taip greitai užpildyta. Tuo pačiu ir antrinės žaliavos būtų naudingai panaudotos. Bet ką nors patarti žmonėms – sunku. Kiekvienas turi su savo sąžine kalbėti. Jei su kaimynais pabandai susitarti, kad laiptinę išplautų, ar dar ką naudingo padarytų – viskas kaip į sieną. Tai ką čia apie nepažįstamus žmones kalbėti.
Jeigu ir jūs norite išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu, visą savaitę tai galite padaryti „Šiaulių naujienų“ internetinėje svetainėje www.snaujienos.lt, kurioje skelbiame apklausą: „Kas kaltas, kad Šiaulių regiono sąvartyne susidarė kritinė padėtis?“



