Šiaulių miesto valdžios abejingumas sprendžiant strateginius plėtros klausimus gali kainuoti nemažų investicijų praradimą. Aktyvios pastangos iš Panevėžio miesto pusės jiems davė naudos – tarptautinis projektas „Rail Baltica“ krypsta Panevėžio regiono pusėn, nors iki tol buvo planuojama, kad penkias valstybes sujungsianti geležinkelio magistralė eis per Šiaulius. Panašu, kad šiauliečiai valdininkai snaudė ir tikėjosi sėkmės.

Mindaugas LAURINAITIS

Keičiasi planai
Projekto rengėjų AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymu neseniai atlikta strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita liudija Šiaulių miesto valdžios abejingumą. Ataskaitoje nedviprasmiškai teigiama, kad „Rail Baltica“ geležinkelio magistralę nuo Kauno iki Latvijos sienos geriau tiesti per Panevėžį, aplenkiant Šiaulius ir Radviliškį, nors pirminiuose planuose vėžė buvo tiesiama būtent per Šiaulius.
Ataskaitą parengusių UAB „Sweco“ atstovų teigimu, nors per Panevėžį tiesiama vėžė būtų brangesnė, bet investicijos neva atsipirktų. Taip pat rengėjų argumentas – per Šiaulius tiesiama vėžė paliestų žymiai daugiau gyventojų ir kultūrinio paveldo. Panevėžys peržiūrėti planavimo galimybes jų naudai siekė nuo 2009 metų, kai su oficialia delegacija miesto valdžia lankėsi Aplinkos ministerijoje. Įdomus faktas, kad būtent tuo laiku ministerijai vadovavo iš Panevėžio kilęs Gediminas Kazlauskas, turintis statybų inžinerijos išsilavinimą, o tuometinio Premjero pavaduotojas buvo įtakingas iš Panevėžio kilęs politikas.

Nesiėmė veiksmų
Susidaro įspūdis, kad Šiaulių miesto valdžia tik ramiai snaudė ir tikėjosi, jog pirminiai planai liks nepakitę. Tuo tarpu panevėžiečiai tyliai dirbo savo naudai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iki šiol vadovavęs konservatorius Vladas Damulevičius nesistengė, kad geležinkelio bėgiai nepasisuktų nuo Šiaulių ar bent Radviliškio.
Nepanašu, kad tuometinis administracijos vadovas būtų apie problemą supažindinęs savo pavaldinius – ataskaitą pristatinėjant rugsėjo mėnesį už investicijas ir ekonomiką atsakingos specialistės atrodė pasimetusios ir pripažino, kad yra nepasiruošusios komentuoti šią ataskaitą bei iš viso apie ją sužinojo visai neseniai. Pats V. Damulevičius neigia savo neveiklumą. „Aš taip pat girdėjau tokių kalbų. Jeigu turite kokių faktų, pasidalykite su manimi. Taip negalėjo būti, raštas patenka į sistemą ir visi mato, kad toks raštas gautas bei kas su juo daroma“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė V. Damulevičius.

Kaimynai atakavo pranešimais
Panevėžio miesto valdžia pralenkė savo kolegas iš Šiaulių beveik visose pozicijose. Panevėžio meras subūrė darbo grupę „Rail Baltica“ problemoms spręsti. Rugsėjo pabaigoje vyko pirmasis šios grupės posėdis. Panašu, kad pavyko palenkti ir kaimyninių šalių aukštus pareigūnus. Jeigu latviams šis projektas nekelia tokių aistrų (Latvija dar nėra parengusi savo SPAV ataskaitos bei nesirūpina, kurioje vietoje vėžė kirs sieną), tai estams šis projektas yra svarbesnis. Spalio pradžioje Panevėžio meras susitiko su Estijos ambasadoriumi Lietuvoje J. E. Toomu Kukku. Po susitikimo ambasadorius išreiškė paramą Panevėžiui.
Daug pastangų panevėžiečiai deda ir viešųjų ryšių sektoriuje – vos ne kiekvieną savaitę Panevėžio miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius skleidė pranešimus ir informuodavo miesto gyventojus apie šį projektą ir su juo susijusias problemas. Šiaulių miesto savivaldybė iki šiol laikėsi atsitvėrusi tylos siena ir tik šią savaitę į viešumą išleido mažytį pranešimą. Kaip sakoma, traukinys vėluojančių nelaukia. Lieka tikėtis, kad Šiauliai dar nepavėlavo. Vyriausybė galutinį sprendimą turi priimti lapkričio mėnesį.

KLAUSIAME: Ar Šiauliai turi kovoti dėl „Rail Baltica“ vėžės?

Andrėjus: „Kovoti reikia, kad Šiauliai netaptų provincija“
– Panevėžys žada iš mūsų atimti. Tiek ir girdėjau. Reikia paskaičiuoti ir įvertinti, bet mano asmenine nuomone, kovoti reikia. Tikriausiai krovinių srautai, papildomi įsiliejimai į miesto infrastruktūrą tik į naudą Šiauliams, kad netaptų provincija. Ar bus to triukšmo, reikia įvertinti ir tai. Bet pats ne per seniausiai gyvenau prie tokio triukšmo – priprantama, bet labai individualiai kiekvienam. Vertinant globaliai – regionui naudos būtų daug.

Jonas: „Jau yra kelias į Latviją per Šiaulius“
– Esu už tai, kad neaplenktų ir tiestų per Šiaulius. Į Latviją yra kelias, nereikėtų papildomai nieko tiesti.

Henrikas: „Tiesesnis kelias per Panevėžį, bet Šiauliai turėtų naudos“
– Kovoti galima, bet pagal žemėlapį, kiek žiūrėjau, tiesesnis kelias ten, per Panevėžį, labai gaila, bet taip. Ir „Via Baltica“ atiduota. Prieš karą Karaliaučius buvo reikšminga sritis. Visi keliai buvo tiesiami ten. Nuostolius turi ekonomistai skaičiuoti, aš tik Šiaulių patriotas. Visa laimė, kad turime dar Klaipėdą. Kelios didelės firmos kuriasi Šiauliuose, yra atšaka į Klaipėdą, nuolat ateina konteineriai iš Kinijos.

Violeta: „Regionas prarastų daug“
– Manau, kad Šiauliams reikia kovoti dėl šios vėžės. Regionas prarastų daug, jeigu geležinkelis būtų tiesiamas per Panevėžį. Kitu atveju būtume matomi, susisiekimas patogesnis.

Kristijonas: „Šiauliai manė, kad laimės, ir nieko nedarė“
– Šiauliečiai miega, o panevėžiečiai verslą suką ir viskas. Manau, kad kovoti reikėtų. Kažkas „arčiau valdžios sėdi“ Panevėžyje nei Šiauliuose. Vieni manė, kad laimės, ir nieko neveikė. Kiti veikė ir padarė. Specialistai pasakė, kad blogesnės sąlygos, bet man tai neįtikima.

Laura: „Sąlygos geresnės čia“
– Nežinau, ar dar yra kokių galimybių. Mano manymu, visos sąlygos tiesti geležinkelį per čia. Bet nesu specialistė, negaliu vienareikšmiškai pasakyti.

Bronius: „Viskas čia jau yra, nereikėtų nieko statyti“
– Reikėtų kovoti, aišku. Viskas čia Šiauliuose yra kartu – aerodromas, bėgiai, nereikėtų nieko nauja statyti.

Inesa: „Daug naudos ir regionui, ir miestui“
– Aišku, kad reikėtų kovoti. Bet kokiu atveju, juk darbo vietos nusimatytų, faktas. Pačiam regionui daug naudos ir Šiauliams.