Beveik trečdalis (28 proc.) mūsų šalies gyventojų per ateinančius 10 metų svarstytų galimybę dirbti užsienyje. Kas dešimtas lietuvis, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje, turi darbo patirties kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Tokius rezultatus parodė bendrovės TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas, praneša ELTA. Dauguma šiauliečių taip pat įsitikinę, kad ne tik mūsų mieste, bet ir šalyje sąlygos susirasti mėgstamą ir gerai apmokamą darbą labai prastos.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Mažesni mokesčiai neaktualūs
Paprašyti įvardyti pagrindines priežastis, kodėl rinktųsi darbą kitoje ES šalyje, 78 proc. respondentų paminėjo norą gauti didesnį atlyginimą. Kiti svarbūs motyvai, skatinantys rinktis darbą ne tėvynėje – geresnės socialinės garantijos ir darbo sąlygos. Taip savo pasirinkimą argumentavo ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Geresnės profesinės ir karjeros galimybės užsienyje svarbios 18 proc. mūsų šalies gyventojų.
Mažiausią įtaką lietuvių pasirinkimui, kokioje šalyje dirbti, daro galimybė kitose ES šalyse mokėti mažesnius mokesčius – šią priežastį nurodė 4 proc. gyventojų. Taip pat Lietuvos gyventojams mažiau svarbi didesnė pensija – galimybę geriau aprūpinti senatvę dėl darbo užsienyje pasirinktų 9 proc. mūsų šalies gyventojų.
3 iš 10 lietuvių planuoja emigruoti
Pasak TNS LT politinių ir socialinių tyrimų specialistės Rūtos Matulaitienės, įdomu tai, jog šiuo metu didžiausias skaičius gyventojų, kurie svarstytų dirbti kitoje ES šalyje per artimiausius 10 metų, yra Švedijoje – taip atsakė 54 proc. apklaustųjų. Taip manančių gyventojų taip pat daugiau Slovėnijoje ir Estijoje.
„Tuo metu Lietuvos gyventojų, svarstysiančių dirbti užsienyje, yra maždaug 3 iš 10. Bendras ES vidurkis šiuo požiūriu – 25 proc. Taigi, bendrai paėmus, mūsų gyventojai dirbti užsienyje nori ne daugiau nei kitų ES šalių piliečiai“, – sakė R. Matulaitienė.
Emigracijos priežastys – ekonominės
Vertinant bendrus ES šalių rezultatus, svarbiausia ketinimo dirbti užsienyje priežastimi taip pat buvo įvardytas aukštesnis atlygis. Vis dėlto tokį argumentą pasirinko kur kas mažesnė dalis apklausoje dalyvavusių europiečių nei lietuvių (50 proc.). 28 proc. respondentų pažymėjo, jog darbą kitoje ES valstybėje rinktųsi todėl, kad neranda darbo savo gimtinėje arba kitoje šalyje yra geresnių karjeros galimybių pagal jų profesiją.
„Taip pat matoma aiški takoskyra tarp 12 naujųjų ES šalių ir senųjų, kurios įstojo į bendriją prieš 2004 m. Aukštesnis darbo atlygis šiuo metu motyvuotų 42 proc. ES senbuvių gyventojų. Tuo metu ES naujokėse dėl didesnio atlygio į užsienį išvyktų 80 proc. gyventojų. Beje, tik 7 proc. Lietuvos gyventojų svarstytų vykti dirbti į kitą Europos bendrijos šalį, jeigu jos ekonominės sąlygos nebūtų daug geresnės nei Lietuvoje. Tai patvirtina, jog iš esmės darbo emigracijos priežastys – ekonominės“, – teigė R. Matulaitienė.
Šis tyrimas buvo atliktas balandžio-gegužės mėnesiais, apklausiant 26 563 respondentus 28 ES šalyse. Iš jų – 1027 gyventojai apklausti Lietuvoje.
Šiaulių išskirtinumas – emigracija
Praėjusio mėnesio pabaigoje Lietuvos statistikos departamento pateikta statistinė informacija apie Šiaulių miestą ir apskritį ne itin džiuginanti – iš didžiųjų Lietuvos miestų Šiauliai išsiskiria aukštu nedarbo lygiu ir emigracija.
Šių metų pradžioje Šiauliuose gyveno 106,4 tūkst. gyventojų (apskrityje – 290,4 tūkst.) – 47,1 tūkst. vyrų (44 proc. visų Šiaulių gyventojų) ir 59,3 tūkst. moterų (56 proc.). Iš visų penkių didžiųjų šalies miestų Šiauliai išsiskiria gyventojų emigracijos mastu. Miestas per dešimtmetį prarado 17 proc. gyventojų. 2012 m. kasdien emigravo beveik šeši šiauliečiai, 1 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 20 emigrantų (Vilniuje – 13, Kaune – 16, Klaipėdoje – 19, Panevėžyje – 11).
2013 m. pradžioje Šiauliuose gyveno 66,5 tūkst. (63 proc. visų miesto gyventojų) darbingo amžiaus asmenų, 16,4 tūkst. (15 proc.) vaikų iki 16 metų amžiaus ir 23,5 tūkst. (22 proc.) pensinio amžiaus gyventojų.
Nedarbo lygis – vienas aukščiausių šalyje
2012 m. Šiaulių apskrityje buvo apie 115 tūkst. užimtų gyventojų. Daugiausia darbuotojų dirbo paslaugų srityje (68 tūkst.), pramonėje (23 tūkst.), žemės ūkyje ir miškininkystėje (18 tūkst.), statyboje (7 tūkst.). Bedarbių buvo 22,6 tūkst. Nedarbo lygis Šiaulių apskrityje vienas aukščiausių šalyje – 16,5 proc. Aukštesnis nedarbo lygis (23 proc.) 2012 m. buvo tik Utenos apskrityje.
2012–2013 mokslo metais Šiauliuose buvo 38 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 14,7 tūkst. mokinių ir dirbo 1321 mokytojas, viena profesinio mokymo įstaiga su 2498 mokiniais, dvi kolegijos su 3473 studentais ir vienas universitetas, kuriame studijavo 5836 studentai.
KLAUSIAME: Kaip vertinate ekonominę emigraciją?
Natalija: „Svajoju, kad grįžtų dukra“
– Manau, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės emigruoja – nedarbas ir maži atlyginimai. Aš tokių žmonių tikrai nesmerkiu, nes mūsų mieste susirasti darbą labai sunku. Jaunesniems gal kiek lengviau, o vyresniems visai liūdna. Mano dukra apie 10 metų gyvena Airijoje. Ten ji ištekėjo, ten jos šeima. Matau ją tik kartą per metus ir svajoju, kad ji sugrįžtų, bet bent kol kas tokių minčių jai nėra.
Nina: „Galiu matyti savo vaikus, anūkus“
– Palaikau emigravusius lietuvius, o ką jiems čia daryti? Reikia gyventi, reikia vaikus auginti... Gal įmanoma ir Lietuvoje rasti darbą, bet kai gauni juokingą atlyginimą, ar verta? Mano sūnus irgi galėtų išvažiuoti, daugiau uždirbtų, bet vaikas mažas, nenori palikti. Nors, manau, kad vis tiek neišvyktų. Kaip sako patarlė, „visur gerai, bet namuose geriausia“. Aš esu labai laiminga, kad galiu matyti savo vaikus, anūkus.
Rasa: „Užsienyje visi randa savo vietą“
– Emigrantus vertinu teigiamai. Pas mus nėra galimybės nei jauniems, nei vyresniems žmonėms susirasti tokį darbą, kad galėtum pragyventi. Žinoma, gal problemos slypi ir žmonėse, gal mes per mažai išsilavinę. Tačiau užsienyje kiekvienas atranda vietą, kurioje gali realizuoti save. Pati turiu giminaičių, kurie emigravę ir tikrai neplanuoja grįžti. Jei turėčiau galimybę ir pati emigruočiau, bet prižiūriu mamą.
Emigrantas: „Pinigai už nieką nebyra“
– Jau dvylika metų dirbu Jungtinėje Karalystėje. Mano emigravimo priežastis nebuvo atlyginimas, aš tiesiog norėjau išbandyti save. Darbo sąlygos ten geros, todėl grįžti neplanuoju. Parvykau tik trumpam, susitvarkyti reikalų. Labai smagu matyti, kad miestas pasikeitęs. Dabar čia jauku kaip Prahoje. Kitiems žmonėms, kurie neturi užnugario ar pakankamai žinių, emigruoti nesiūlyčiau. Mitas, kad užsienyje pinigėliai už nieką byra.
Ričardas: „Emigrantai išnaudoja valstybę“
– Užsienyje didesni atlyginimai, daugiau darbo vietų, ko pas mus nėra, todėl aš nesmerkiu žmonių, kurie išvyksta laikinai padirbti ir sugrįžta čia. Pikta tada, kai jauni žmonės čia nemokamai baigia aukštąjį mokslą ir emigruoja visam. Kaip mūsų kaimynė... Jau penkeri metai išvykusi ir net neplanuoja grįžti. Mano nuomone, taip išnaudojama valstybė, išnaudojami ir mes, juk už mūsų mokesčius gavo išsilavinimą, o dirba svetur.
Ilona: „Palaikau emigruojantį jaunimą“
– Visu šimtu procentų palaikau emigruojantį jaunimą. Aš turiu du sūnus ir matau, kad neturint pažįstamų „prasimušti“ čia neįmanoma. Sūnus baigė magistrantūrą, buvo geriausias kurse, o kai reikėjo darbą susirasti, kuriame būtų perspektyvų, bėda. Pamenu, anksčiau geriausi studentai patys galėdavo rinktis iš daugybės darbo pasiūlymų, dabar – nieko panašaus. Šiuo metu mano vaikai gyvena pas senelius Vilniuje. Ten geros sąlygos. Matyt, tik dėl to jie dar čia.
Aivaras: „Geriau stengtis dėl savo miesto“
– Emigrantus vertinu labai blogai. Gyvenu čia visą gyvenimą ir matau, kad prarandame didmiestį. Kituose miestuose situacija truputį geresnė. Mano nuomone, geriau žmonės čia kukliau gyventų, bet daugiau pastangų dėtų dėl savo miesto, kad Šiauliuose būtų ne vien prekybos centrai. Norėčiau, kad būtų pastatytas operos ir baleto teatras. Kartais su žmona galvojame, kur galėtume nueiti vakare, bet kad visi spektakliai mūsiškių jau matyti.
Remigijus: „Esu laimingas čia“
– Aš emigrantus vertinu teigiamai. Suprantama, kad žmonės nori daugiau pinigų užsidirbti, nori susikurti geresnę ateitį. Galbūt yra galimybė rasti darbą ir čia. Tačiau lietuviai nėra „super“ gabūs. Kažkam reikia ir paprastus darbus atlikti, o už juos atlyginimai čia labai maži. Džiaugiuosi, kad man kol kas visai gerai sekasi ir čia, todėl išvykti svetur neplanuoju. Turiu tik daug emigravusių draugų. Vieni jų grįžta, kiti pasilieka ten.



