Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis padidėjo Šiaulių mieste, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Šiaulių visuomenės sveikatos centras pastebi, kad kol kas dominuoja tik peršalimo ligos.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Apibendrinus iš Šiaulių apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautus 40-osios metų savaitės duomenis apie sergamumą gripu ir peršalimo ligomis nustatyta, kad Šiaulių apskrityje jau užfiksuoti 1649 sergamumo atvejai – 118 daugiau nei užpraėjusią savaitę. Medikai įspėja, kad paprasčiausios peršalimo ligos, jei jos negydomos, gali sukelti rimtas ar net mirtinas komplikacijas.

Sergančiųjų daugiau nei pernai
Šiaulių apskrityje dominuoja peršalimo ligos – užregistruotas tik vienas gripo atvejis Šiaulių rajone. Iš visų susirgusiųjų daugiausia serga vaikai iki 18 metų amžiaus. Sveikatos specialistai pastebi, kad praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Šiaulių apskrityje sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis buvo mažesnis: 10 tūkstančių gyventojų teko 41,2 sergamumo atvejo, kai šiais metais 10 tūkstančių gyventojų teko 56,8 atvejo per savaitę.
Prasidėjus gripo sezonui, kol dar nėra itin didelis sergamumas, rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo. Į kai kurias Šiaulių apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigas jau yra pristatytos valstybės finansuojamos sezoninio gripo vakcinos, kurios skirtos asmenų, priklausančių rizikos grupėms, skiepijimui. Artimiausiu metu valstybės finansuojama sezoninio gripo vakcina bus aprūpintos ir likusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Dauguma Šiaulių apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų jau turi ir mokamą sezoninę gripo vakciną. Tad nuo gripo pasiskiepyti turi galimybę ir tie asmenys, kurie nepatenka į rizikos grupę, tačiau nori išvengti šios ligos bei jos sukeliamų komplikacijų. Šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas skiepytis nuo gripo. Visi norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Susirgai – gulėk namuose
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjos gydytojos otorinolaringologės Editos Brazienės teigimu, peršalimo ligos atsiranda ne iš niekur. Didžiausia gyventojų klaida – netinkama apranga. Atšalus orams, anot E. Brazienės, visiems reikia rengtis kiek šilčiau nei vasarą, o susirgus virusine infekcija, kuria dažniausiai prasideda visos peršalimo ligos, reikėtų likti namuose. „Tėvai daro klaidą, kai išleidžia sergančias savo atžalas į darželius ar mokyklas, nes tai pakenkia ne tik šalia esantiems, bet ir patiems vaikams, juk didžiausias sergamumas ir virusų židiniai yra tarp vaikų ir didesnių kolektyvų, o jų negydant atsiranda ir komplikacijų“, – sakė gydytoja E. Brazienė.
Anot otorinolaringologės, tiek vaikas, tiek suaugęs žmogus, susirgęs peršalimo ligomis, visgi turėtų gulėti namuose, gerti arbatas, avėti šiltas vilnones kojines ir gydytis, o ne grįžti atgal į darbo ar mokslo kolektyvą ir dalyti virusinę infekciją kitiems.

Patartina kreiptis į gydytojus
E. Brazienės teigimu, jei slogos simptomai, lydimi aukštos temperatūros, gydantis naminėmis liaudies priemonėmis nepraeina per 3 dienas, o ligoniui vis labiau skauda gerklę, galvą, kankina kosulys, reikėtų kreiptis į medikus. Anot gydytojos, ilgiau truksianti sloga gali būti paslėpta pūlinė angina, vėliau gerklėje susiformavęs apsesas, ausies uždegimas. „Eilinė sloga, jei ji nėra gydoma, gali turėti rimtų komplikacijų. Viena iš dažnesnių – sinusitas ir grėsmingesnės sinusito komplikacijos.
Jei pacientas vemia ar jį pykina, visada reikia prisiminti apie meningitą“, - sako E. Brazienė. Pasak medikės, ypač turėtų būti budrūs tėveliai, auginantys vaikus, nes būtent vaikai dažniausiai ir serga peršalimo ligomis, todėl susirgus turėtų suskubti parodyti juos šeimos gydytojui, o įtarus rimtesnę ligą, kreiptis į specialistą – otorinolaringologą.

KLAUSIAME: Kaip gydotės rudeninį peršalimą?

Alfonsas: „Aš nesergu“
– Šį rudenį nesirgau. Tiesą pasakius, aš niekuomet nesergu.

Elvyra: „Sirgau tik mokyklos laikais“
– Labai džiaugiuosi, kad nesergu nei aš, nei mano vaikas. Namuose visada vėdinu kambarius, nepersistengiu ir neaprengiu savo atžalos pernelyg šiltai, geriame maisto papildus. Gal dėl to per dvejus metus turėjome problemą tik tada, kai dygo dantys.

Edita: „Kvėpuojame grynu oru“
– Pati šį rudenį dar nesirgau, tik mano vaikas slogavo. Kadangi jis labai mažas, tai gydyti sunku. Šildėme kojytes, vartojome homeopatinius vaistus. O kaip pati išlieku sveika, net nežinau. Nieko ypatingo nedarau. Gal tik tiek, kad dažnai grynu oru kvėpuojame.

Vaidas: „Sirgti nėra kada“
– Jau spėjau pasigauti rudeninį virusą – šiuo metu sloguoju. Kažkokių ypatingų būdų, kaip pasveikti, nežinau. Kelias tabletes išgėriau, daug karštos arbatos ir tiek. Kadangi dirbu, tai reikia krutėti, lovoj sirgti nėra kada. Tikiuosi, kad pavyks pasveikti pačiam, gydytojų neprireiks.

Kristina: „Visada sergame kartu“
– Šiuo metu sirguliuoju. Pas gydytojus nesilankiau, išgėriau kelias tabletes ir daug skysčių. Norėtųsi lovoje gulėti, bet privalu eiti į darbą. Gal kiek baisu, kad kitus žmones galime apkrėsti. Bet abu su vyru ir vaikštome sirguliuodami. Jei sergame – tai kartu.

Justina: „Nenoriu eksperimentuoti“
– Nors nieko ypatingo, kad apsisaugočiau nuo bacilų, nedarau, šį rudenį dar nesirgau. Liga buvo pristojusi prieš porą metų. Kadangi pati jokių naudingų metodų, kaip pasveikti, nežinau, neeksperimentavau, ėjau pas gydytoją, išrašė vaistų ir maždaug po savaitės pasveikau.

Marytė: „Neturiu pinigų gydytojams“
– Šiemet peršalimo ligomis dar nesirgau. Bet būna, kad bacilos pristoja. Tai geriu įvairiausių žolelių arbatas. Dažniausiai liepžiedžių, aviečių. Stengiuosi pasveikti pati. Džiaugiuosi, kad per 80 metų pavyko išvengti komplikacijų. Matote, jeigu nori eiti pas gydytojus, turi turėti didelę kišenę.

Darius: „Darbas – sveikatos šaltinis“
– Šiemet dar nesirgau. Apskritai nepamenu, kada paskutinį kartą sirgau. Negaliu pasakyti, dėl kokių priežasčių ligos nepuola. Tiesa, nesilankau tokiose vietose, kur labai daug žmonių. Tiesiog gyvenu šeimyninį gyvenimą. O gal sveikas dėl to, kad daug dirbu. Tikrai nežinau.