Praėjusios savaitės pabaigoje ir šios pradžioje didžiuosiuose šalies miestuose tvyrojo smogas – ore tvyrančių teršalų migla, kurią galime matyti paprasta akimi. Ji panaši į rūką, bet jos fizinė priežastis yra šviesos sklaida oro teršaluose. Dažniausiai toks teršalų rūkas susidaro didmiesčiuose, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja.
Diana JANUŠAITĖ
Užterštame ore yra labai pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, švino ir kt. Šiuos teršalus į orą išmeta automobiliai, pramonė, anglį, medieną kūrenančios elektrinės ar namai, daug teršalų į orą patenka purškiant pesticidus ir herbicidus, naudojant aliejinius bei kitus tirpikliais skiedžiamus dažus ir lakus ir t. t.
Specialistų teigimu, praėjusio penktadienio rytą oro kokybė Lietuvos miestuose buvo geresnė nei ketvirtadienį, tačiau užterštumas vidurdienį vėl ėmė augti.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, ketvirtadienį kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ribinę vertę viršijo ne tik sostinėje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose ir Jonavoje.
Lapkričio 3 d. kietųjų dalelių koncentracija daugelio miestų ore vėl padidėjo – Šiauliuose 12 val. siekė 67 µg/m3, o N. Akmenėje - 58 µg/m3 (paros ribinė vertė 50 µg/ m3).
Prasidėjus šildymo sezonui, žymesnį oro taršos padidėjimą, galima pastebėti individualių namų rajonuose. Taip yra, nes ten patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Šiuose rajonuose aplinkos oro tarša šildymo sezono metu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų.
Medikai primena, kad jautriausios oro taršai gyventojų grupės yra vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus), nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
Padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai ore, šie žmonės turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, turintys lėtinę patologiją – apsirūpinti vaistais.
Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, intensyviai judant, sportuojant, tad, padidėjus oro taršai, būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke.
Viktoras: „Kažkuriuo būdu gelbsti parkas“
- Smogo nepajutau, bet artimieji sakė, kad centrinėje miesto dalyje buvo sunkiau kvėpuoti. Man atmosferos pokyčiai sveikatos problemų nesukelia, bet kitiems žmonėms, turintiems problemų dėl kvėpavimų takų, matyt, yra kitaip. Miesto oro užterštumas labiausiai pasijaučia piko valandomis, kai susidaro automobilių spūstys. Tuomet būti lauke tikrai nemalonu, tačiau gerai, kad tokiais atvejais gelbsti parkas.
Daiva: „Daugiausiai teršalų privačių namų rajonuose“
- Negaliu tiksliai pasakyti, ar Šiaulių miesto oras labai užterštas, bet turbūt privačių namų rajonuose užterštumas jaučiasi labiausiai. Jie ten kūrena ne tą, ką turėtų. Tuo metu mums belieka užsidaryti langus ir stengtis neišeiti į lauką. Vargu ar įmanoma daugiau ką nors padaryti. Užteršto oro poveikio sveikatai nepajutau.
Eglė: „Kaime oras šviežesnis“
- Smogo nepastebėjau, bet faktas, kad visuose miestuose oras užterštas. Ypač tai galima pastebėti išvykus į kaimą. Ten toks šviežias oras, kad net nepalyginsi su miesto, visa tarša daro savo. Norisi kuo greičiau pabėgti nuo miesto į kaimą, ypač kai auga vaikai. Didelių sveikatos problemų užterštas oras nekelia, galbūt tik sunkiau kvėpuoti.
Michailas: „Labiausiai kenčia turintys kvėpavimo sutrikimų“
- Nemanau, kad miestas labai užterštas, tikslesniais duomenimis nesidomėjau. Vis dėlto pastebėjau, kad oro kokybė suprastėja, kai prasideda šildymo sezonas ir žmonės pradeda kūrenti. Tačiau tai normalu, kitaip ir būti negali. Žinau, kad padidėjus oro užterštumui reikia stengtis neišeiti į lauką ir geriau pabūti patalpoje. Bet tikriausiai sveikam žmogui tokie atmosferos pokyčiai labai didelės įtakos sveikatai neturi, smogas didesnių problemų sukelia sergantiems astma ar panašiai.
Kazimieras: „Į taršą jautriai nereaguoju“
- Mažai vaikštau lauke, todėl penktadienį vyravusio smogo nepastebėjau. Tačiau oras tikrai užterštas, juk tiek daug automobilių aplink važinėja. Į kaimą pabėgti neišeis, kai buvau jaunas nenorėjau, o dabar nebe tas laikas. Į oro taršą jautriai nereaguoju.
Marija: „Dėl taršos man sunku kvėpuoti“
- Kadangi sergu bronchitu, padidėjusį užterštumą tikrai pajaučiu. Dėl padidėjusio užterštumo man sunku kvėpuoti. Pastaruoju metu dėl to negalavimų tik padaugėjo. Dažniausiai simptomus pajaučiu vakarais prieš miegą.
Enrikas: „Reikia kontroliuoti, ką žmonės degina“
- Dabar žmonės krosnių anglimis nekūrena, naudoja kažką netinkamo, kad dėl to net kambary išbūti nebegalima. Apie tai per radiją nuolat kalba, sako, kad užterštumą mažinti reikia. Reikia kontroliuoti, ką žmonės degina. Anksčiau kas trečias obuolys buvo sukirmijęs, dabar nė vieno kirmino neberasi ir viskas dėl užteršto oro.
Kazimieras: „Žmonės pernelyg dramatizuoja“
- Kiek žinau didžiausias užterštumas vyrauja prie turgaus. Todėl iš vienos vietos spręsti apie visą miestą, negalima. Kitur visai kita erdvė ir vėjas geriau prapučia. Manau, kad žmonės situaciją labai dramatizuoja. Tačiau, žinoma, į užterštumą reikia reaguoti. Vis dėlto kai oras nusistovi ir visiškai nėra vėjo, vargu ar ką nors padarysi. Reikia griežčiau reguliuoti žmonių veiklą, juk neaišku, ką jie kūrena. Kartais taip dvokia, kad iš karto tik puoli užsidaryti langus. Man tai sveikatos problemų nesukelia, tikriausiai į užterštumą jautriausiai reaguoja turintys kvėpavimo takų sutrikimų.
Arūnas: „Nejaučiu jokio skirtumo“
- Nepastebėjau aš to smogo. Manau, kad Šiauliuose oras yra normalus, nėra per daug užterštas. Žalos sveikatai taip pat nedaro. Greitai pravažiuoju per miestą ir nieko nepajaučiu.
Jadvyga: „Gyventi galima“
- Aš nepastebėjau, kad miesto oras būtų labai užterštas, tačiau iš aplinkinių nuolat girdžiu neigiamų atsiliepimų. Nemalonu, kai gyvenantys nuosavose namuose kažką netinkamo degina, bet aš juos suprantu, kur jie dings namą pasistatę. Svarbiausia, kad aš nieko blogo nedeginu ir aplinkinių nenuodiju.
Einaras: „Man oras visur vienodas“
- Kad oras užterštas, nepastebėjau, tačiau žinau, kad jis toks. Aš nejaučiu atmosferos pokyčių, man atrodo, kad oras visur vienodas. Dėl grynesnio oro iš miesto į kaimą tikrai nesikraustyčiau. Juk būtent mieste visi patogumai, geresnis susisiekimas ir panašiai.
Albertas: „Skirtumą pastebiu grįžęs iš kaimo“
- Užterštumas padidėja, kai žmonės pradeda kūrenti. Būtent tada paaštrėja visi tie nemalonūs kvapai. Aš labai nejaučiu, kad dėl to man būtų sunkiau kvėpuoti. Dažniausiai skirtumą pastebiu, tik kai parvažiuoju iš gamtos, tuomet tikrai pasijaučia, kad miesto oras kitoks.



