Įvairiausių labdaros projektų tiek daug, kad žmogus turėtum nė nebespėti aukoti daiktus, maistą, pinigus... Žinoma, aukodami kitiems, žmonės pasijaučia geresni, kilnesni. Vien pagalvojus apie tai, kad šaltą žiemos naktį kažkur lauke vaikšto žmogus, neturintis nei namų, nei maisto, pasidaro nejauku ir norisi tokiems žmonėms padėti. Tad nenuostabu, kad vykdomi įvairūs projektai, per kuriuos renkamas maistas ar lėšos, o po to visa tai išdalijama sunkiai gyvenantiems žmonėms.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Tikriausiai daug labiau žmonių širdis sujaudina benamiai šuniukai ar katės – šie gyvūnėliai juk nieko dėti: kažkam atsibodo juos auginti ir išmetė savo gyvūną pro langą. Be jokios sąžinės graužaties ir gailesčio – argi kai kurie žmonės gali būti tokie bejausmiai? Bent vienas geras momentas šioje situacijoje, kad tokius vargšiukus priglaudžia kiti žmonės arba nugabena į gyvūnų prieglaudą. Žinoma, šios įstaigos verčiasi gan sunkiai, tad ir aukoti joms ne taip gaila – vis tiek miestuose gyvūnėliai patys sunkiai gali savimi pasirūpinti, tad jiems reikalinga žmogaus ranka.
Itin skaudi ir jautri tema – sunkiomis ligomis sergantys maži vaikai ar suaugę žmonės. Turbūt daugelis nepagailėjo kelių litų ir paaukojo juos akcijai... Labdaros projektų tiek daug, kad kartais tenka atsirinkti – aukoti ar ne. Tačiau jeigu pats turi užtenkamai, tai kodėl gi nepasidalijus su kitais?

Vincas: „Manau, kad reikia aukoti“
– Taip. O kaip neaukosi? Dažniausiai aukoju Maisto bankui, senutėms, kai jos prašo išmaldos. Manau, kad reikia aukoti – taip juk žmonėms padedi.

Vytenis: „Manau, kad reikia aukoti, kai daromi Maisto bankai“
– Taip. Manau, kad reikia aukoti, kai daromi Maisto bankai. Gyvūnams nieko neaukoju, per televizijos laidas irgi ne. Nežinau kodėl – tiesiog to nedarau. Tikrai ne todėl, kad jie negauna pinigų ar panašiai, tiesiog niekada nebandžiau.

Edgaras: „Visada aukoju gyvūnų namams“
– Kartais aukoju. Visada aukoju gyvūnų namams, vaikams – kaip ir viskas. Manau, kad labdara yra reikalingas ir geras dalykas.

Andrius: „Kol kas teikiu tik pinigines aukas“
– Taip, kartais aukoju. Dažniausiai aukoju populiariausioms labdaroms – toms, kurias rodo per televiziją. Savo nereikalingų daiktų nesurinkinėju ir nenešu labdarai, kol kas teikiu tik pinigines aukas. Dar kartais Maisto bankui paaukoju.

Irena: „Jeigu tik gali – visada padedi“
– Be abejo, aukoju. Visada perku maistą prekybos centruose, kai yra daromi Maisto bankai. Dar aukoju per televiziją – norisi aukoti tiek gyvūnams tiek žmonėms. Jeigu tik gali – visada padedi. Labdara yra reikalingas dalykas.

Regina: „Neaukoju tiems, kurie prašo išmaldos gatvėse“
– Taip. Dabar aukoju „Caritui“, telefonu visada paskambinu, kai per televiziją rodo labdaras. Niekada neaukoju tiems, kurie prašo išmaldos gatvėse. Nuo studijų laikų įpratau neaukoti tokiems žmonėms – vieną kartą buvau apgauta, tai nuo tada nebeaukoju.

Eduardas: „Kai ką nors duodi – pats geriau jautiesi“
– Taip. Aukoju toms labdaroms, kurias reklamuoja per televiziją. Dažniausiai vaikams. Manau, kad labdara reikalingas dalykas. Kai ką nors duodi – pats geriau jautiesi. Dviguba nauda – ir pats geriau pasijauti ir kitam padedi.

Gintarė: „Geriau duoti daiktą negu pinigus“
– Aš labiau aukoju Maisto bankams. Kai aukoji pinigus įvairioms akcijoms ir panašiai – tai kas žino, iš tiesų daroma su tais pinigais. Geriau duoti daiktą negu pinigus. Manau, kad jeigu tik gali, reikia padėti.

Danutė: „Aukoju, kai galiu sau tai leisti“
– Ne visada. Kitąsyk patiems neišeina paaukoti ką nors. Visada aukoju ,,Išsipildymo akcijai“. Aukoju, kai galiu sau tai leisti.

Rasa: „Kraujo donorystė – svarbi auka“
– Aš dažniausiai aukoju vaikams. Žinoma, aukoju ne tik pinigus. Kraujo donorystė – svarbi auka. Aukoju todėl, kad taip galima padėti kitiems, net ir sau.

Diana: „Jeigu turi, tai kodėl nepasidalyti“
– Žiūrint kokiai labdarai. Aukoju gyvūnams ir ,,Išsipildymo akcijai“. Manau, kad gyvūnams labiausiai reikia pagalbos, jie tikrai būna apleisti. Vaikams aukoju, nes tai daugiau liko įpročiu. Jeigu turi, tai kodėl nepasidalyti.