Tėvai vis dažniau savo vaikams kišenpinigius perveda į jų asmeninę banko sąskaitą. Manoma, kad tokiu būdu vaikai greičiau išmoksta savarankiškai tvarkyti savo finansus. Čia nieko blogo neįžvelgia ir šeimos finansų ekspertai.

Atsidaryti sąskaitą galima nuo gimimo
Šalies bankai skaičiuoja, kad 14–18 metų amžiaus klientų kategorija auga: jų atidaromų sąskaitų skaičius didėja vidutiniškai po 10 proc. kasmet. Kiek nuosaikesnis augimas stebimas ir dar jaunesnių, iki 14 metų, klientų kategorijoje.

Bankų duomenimis, sąskaitų atidarymo nepilnamečiams iki 14 metų tempus padvigubino šiemet valstybės pradėti mokėti „vaiko pinigai“: ši išmoka gali būti pervedama į tėvų ar globėjų banko sąskaitą, tačiau nemažai šeimų nusprendė tam atidaryti asmeninę sąskaitą vaikui.

Auga ir vaikams išduodamų banko kortelių populiarumas. Kai kuriose kredito įstaigose jas galima gauti sulaukus vos 7 metų, tiesa, iki 14-os sąskaitai tvarkyti reikės suaugusiųjų priežiūros. Daugeliu atvejų vaiko tėvai arba globėjai gali nustatyti pageidaujamus limitus atsiskaitymams už prekes bei paslaugas ar naudojantis bankomatu. 14–18 metų vaikai gali patys disponuoti savo sąskaitos lėšomis su vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų sutikimu.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad atidaryti asmens sąskaitą mūsų šalies kredito įstaigose galima praktiškai nuo gimimo. Jeigu sąskaita atidaroma nepilnamečiui, apsilankius banko skyriuje, reikia pateikti tiek vaiko, tiek tėvų asmens tapatybės dokumentus. Priklausomai nuo banko, konkrečios vaiko bei šeimos situacijos gali būti paprašyta papildomų dokumentų.

Banko kortelės duodamos jau penktokams
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sako, kad įvairių pinigų valdymo priemonių naudojimas ir pokalbiai apie jas šeimoje – puiki įžanga ugdant jaunosios kartos finansų valdymo įgūdžius.

Ekonomistės teigimu, apie pinigus su vaikais reikia pradėti kalbėti kuo anksčiau, nes jau darželinukai gauna piniginių dovanų iš Kalėdų Senelio, Dantukų fėjos ir gimtadienio svečių. Jie  taupo savo svajonių žaislui, tad jau turi ir savo finansus, su kuriais reikia mokėti elgtis.

Nedidelio vaiko galima paprašyti  kartu sudaryti šeimos pusryčių ar gimtadienio meniu ir kartu apsipirkti, o vyresnius įtraukti planuojant atostogas ar didesnį šeimos pirkinį.

„Vaikų įtraukimas atsipirks su kaupu išleidžiant juos į savarankišką gyvenimą, nes dabar dauguma studentų susiduria su finansinio planavimo problemomis vos išėję iš tėvų namų“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Kokio amžiaus vaikui jau būtų galima atidaryti asmeninę banko sąskaitą, ekonomistė negali tiksliai atsakyti. Prieš tai reikia įvertinti kiekvieno vaiko norą ir pasirengimą. Mažiems vaikams pirmiausia reikia išmokti skaičiuoti, pažinti realius pinigus, o ūgtelėjusius jau galima supažindinti su išmanesniais būdais, kaip valdyti savo pinigus. Juo labiau kad finansų pasaulis yra vienas labiausiai besikeičiančių, grynųjų pinigų atsiskaitymuose vis mažėja, o pasaulyje jau yra šalių, kur didžioji dauguma atsiskaitymų vyksta elektroninėmis priemonėmis.

„Baigiant pradinę mokyklą tikrai galima atidaryti sąskaitą vaikui ir taip padėti suprasti, kad pinigai tėvų kortelėje neatsiranda iš niekur ir jų ten yra tiek, kiek sutaupyta“, – pataria J. Cvilikienė.

Pervedama suma priklauso nuo vaiko amžiaus
Lietuvoje kišenpinigius į savo vaikų asmenines sąskaitas perveda tikrai ne visi tėvai. Dauguma tėvų kišenpinigius vaikams duoda grynaisiais.

„Mūsų instituto tyrimai rodo, kad pirmuosius pavedimus tėvai pradeda daryti savo 11–13 metų vaikams, o vyresniems, 18–19 metų, ir iki pusės duodamos sumos pervedama. Tai, matyt, susiję ir su kortelių turėjimu. Pats būdas yra patogus ir saugus, nes galima papildyti vaiko sąskaitą esant poreikiui, mažėja galimybė pamesti pinigus, tačiau reikėtų nepamiršti ir kalbėtis apie tai, kam tie pinigai bus skirti, kaip jie bus išleidžiami. Nes mūsų apklausos rodo, jog didžioji dalis lėšų išleidžiama saldumynams ir pramogoms“, – sako finansų ekspertė.

Ji pasakoja, kad didžioji dauguma tėvų savo vaikams duoda nuo 5–10 eurų iki 30–50 eurų per mėnesį, priklausomai nuo jų amžiaus. Skiriamos sumos priklauso dar ir nuo to, ar mokykloje maitinimas jau yra nupirktas, ar vaikui juo reikės pasirūpinti pačiam. Vis dėlto pradžioje sumos turėtų būti nedidelės, lėšos papildomos kas kelias dienas, geriausia – smulkiomis monetomis, nes taip vaikas išmoks skaičiuoti, planuoti trumpesniam laikui. Vėliau, pagrindinėje mokykloje, galima skirti sumą savaitei ir taip laiko tarpą ilginti, nes savarankišką gyvenimą pradėjęs studentas jau turės su savo pajamomis išgyventi mėnesį.

Viešojoje erdvėje neretai diskutuojama, kad galbūt vaikams kišenpinigių iš viso nereikėtų duoti. Siūloma vaikams geriau mokėti pinigus už išplautus indus, išneštas šiukšles ir pan. Ekonomistės teigimu, šis klausimas turi įvairių vertinimų. Štai Rytų kultūrose tai nėra įprastas reiškinys, o Vakaruose – dažnai sutinkamas. Lietuvoje dauguma tėvų skiria vaikams kišenpinigius be papildomų sąlygų, tačiau yra ir tokių, kurie moka už gerus pažymius, gerą elgesį ar gerai atliktą darbą.

„Manau, vertėtų tiesiog pasikliauti savo nuojauta, šeimos tradicijomis. Bet kokiu atveju parodyti vaikui, kaip yra uždirbami pinigai,  galima papildomai skatinti už iniciatyvą, už pagalbą atliekant užduotis, dėl kurių nebuvo sutarta“, – pataria J. Cvilikienė.