Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi dailininko V. Banaičio piešiniai, vaizduojantys tarpukario Šiaulius: „Vokiečių g-vė (Užkirkis)“ (popierius, pieštukas, 22 x 33,3 cm, 1933), „Valančiaus g-vė“ (pop., akv., 17,7 x 25 cm, 1936), „Žiūrint iš Gelgaudo g-vės į Vilniaus g-vę (Kaukazas)“ (24,7 x 34,9 cm, 1936),  „Kalvė Lauko g-vėj“ (24,9 x 35 cm, 1936), „Pagyžių ir Tilžės g-vių kampas“ (25,5 x 36,3 cm, 1937), „Bizimavičiaus ir Gabrilaičio namai. Šiauliai, Ežero ir Vilniaus gatvių kampas“ (24,7 x 35 cm, 1936), „Dariaus ir Girėno g-vė“ (25,5 x 36,2 cm, 1937), „Varpo g-vė. Zatorskienės namas“ (25 x 34,9 cm, 1937), „Žydų bendruomenės bendrabutis Šiauliai, Varpo g-vė“ (25,5 x 36,4 cm, 1938), Šiaulių žydų kapinių senieji vartai“ (25,5 x 36,3 cm, 1938).   

1934 m. dailininkas Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) keliaudamas po Žemaitiją, apsilankė Šiauliuose ir užsuko į svečius pas P. Bugailiškį. Viešėdamas pas jį, dailininkas vaikščiojo su piešinių bloknotu ir nupiešė du piešinius: „Šiauliai. Turgus“ (popierius, tušas, 29,3 x 39,4 cm, 1934) ir „Šiauliai, gatvės fragmentas“ (popierius, pieštukas, 25 x 35,1 cm, 1934). Pirmame piešinyje užfiksuotas senosios miesto turgavietės vaizdas, tolumoje matyti Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (dabar katedra). Antrajame piešinyje pavaizduotas tipinės tarpukario miesto gatvės fragmentas – šiapus tvoros, vienaaukščiai ir dviaukščiai mediniai trobesiai, centre – Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia. Šie M. Dobužinskio piešiniai vykusiai perteikia tarpukario Šiaulių miesto centrinės dalies vaizdą.

1935 m. dailininkas T. Petrulis nupiešė du piešinius, vaizduojančius Šiaulių bažnyčios rūsius: „Kriptų ir koridoriaus vaizdas Šiaulių bažnyčios rūsyje“ (kartonas, tušas, 15,8 x 22,7 cm, 1935) ir „Pietinės kriptos durys Šiaulių bažnyčios rūsyje“ (kartonas, tušas, 22,6 x 15,7 cm, 1935).

Dailininkas Česlovas Janušas tarpukariu mokytojavo Šiauliuose, dekoravo Šv. Jurgio bažnyčią Šiauliuose. Jis  sukūrė dailės kūrinių, kuriuose pavaizduotas Šiaulių turgus, miesto pastatai.

Tarpukariu dailininkas Jonas Buračas (1898–1977) grafikos technika išraižė darbą (XX a. 4 deš.), jame pavaizduota Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, žiūrint nuo senųjų kapinių pusės.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi P. Gasiulio XX a. 4 deš. – 1957 metais sukurti tapybos darbai ir piešiniai: „Laumokščių namas. Iš Tilžės ir Varpo g. Šiauliai“ (kartonas, al., 19,8 x 34,2 cm, XX a. 4 deš.), „Frenkelio fabrikas“ (kartonas, al., 19,1 x 32 cm, XX a. 4 deš.), „Šiaulių m. nuo Žuvininkų g-vių“ (kartonas, al., 19 x 23,9 cm, XX a. 4 deš.), „Šiauliai, Tilžės g.“ (kartonas, al., 18,9 x 32,2 cm, XX a. 4 deš.), „Šiauliai, kapų koplytėlė“ (popierius, pieštukas, 22 x 32,2 cm, XX a. 4 deš.), „Šiaulių ežeras (link Salduvės kalno)“ (popierius, pieštukas, 22,1 x 33,2 cm, XX a. 4 deš.), „Šiaulių m. Petro ir Povilo bažnyčia“ (kartonas, al.,32,7 x 19,7 cm, XX a. 4 deš.), „Ežero ir Vilniaus gatvės“ (kartonas, al., 16,8 x 24,8 cm, XX a. 4 deš.), „Šiaulių priemiestis. Trobelė Pakartuvėje“ (kartonas, al., 19,5 x 23 cm, XX a. 4 deš.), „Pakartuvių pakraštys“ (kartonas, al., 33,2 x 19,5 cm, XX a. 4 deš.), „Pakartuvėse sena pirtelė“ (kartonas, al., 19,3 x 30,7 cm, XX a. 4 deš.), „Šiaulių, priemiestis“ (kartonas, al., 19,5 x 31,1 cm, XX a. 4 deš.), „Šiauliai nuo ežero antrosios pusės“ (kartonas, al., 18,6 x 30,1 cm, XX a. 4 deš.), „Plytų fabrikas Aleksandrijoje“ (kartonas, al., 19,3 x 31,4 cm, XX a. 4 deš.), „Šiauliai iš Kalnelio pusės“ (kartonas, al., 23 x 35,5 cm, XX a. 4 deš.), „Klebonijos gatvė“ (kartonas, al., 17,7 x 22,8 cm, XX a. 4 deš.), „Pakartuvėje, senas sklepas“ (popierius, pieštukas, 23,3 x 30,5 cm, 1933), „Šiaulių m. Pagyžių ir Lauko kampas. Kalvė 1936 metų“ (kartonas, al., 19,2 x 32,4 cm, 1936), „Kaukazas. Žiūrint iš Gelgaudo ir Vilniaus g.“ (kartonas, al., 19,2 x 31,6 cm, 1936), „Šiaulių pliažas, žiūrint nuo žydkapių“ (kartonas, al., 18,5 x 33 cm, 1936-1937), „Valavičiaus gatvė“ (kartonas, al., 18,2 x 29,5 cm, 1936), „Šiauliai. Senas namas netoli vandentiekio“ (kartonas, al., 19,7 x 32,3 cm, 1936), „Šiauliai. Pakartuvės“ (kartonas, al., 18,6 x 30,3 cm, 1936 m. liepos mėn.), „Šiauliai iš Pakartuvių“ (kartonas, al., 15,2 x 29,6 cm, 1936-1937 m.), „Šiaulių vaizdas nuo rusų kapinių“ (kartonas, al., 19,2 x 33,5 cm, 1936), „Rusų koplytėlė“ (kartonas, al., 19,6 x 26,8 cm, 1937), „Šiaulių ežeras‘ (kartonas, al., 19,6 x 30,9 cm, 1937), „Šiaulių Varpo g-vė – p. Zaforskienės namas. Apie 130 metų“ (kartonas, al., 19,2 x 28,9 cm, 1937), „Šiauliai nuo Žuvininkų laukų“ (kartonas, al., 19 x 23,9 cm, 1938-08-03), „Perkaso griovis, kur teka iš Rikjaviko ežero į pliažą“ (kartonas, al., 19,8 x 31,5 cm, 1937-06-05), „Šiaulių m. Petro ir Povilo bažnyčia“ (kartonas, al., 32,7 x 19,7 cm, 1937-07-22), „Rėkyvos ežeras. Vakaro peizažas“ (kartonas, al., 18,5 x 30,5 cm, 1937), „Rėkyvos ežeras“ (kartonas, al., 18,6 x 30 cm, 1937-08-12), „Šiauliai. 1937“ (kartonas, al., 18,5 x 28,6 cm, 1938), „Šiauliai paežerėje, klebono karvės ganosi“ (kartonas, al., 19,2 x 29,3 cm, 1938-05-02), „Šiauliai, Dvaro-Vaisių g.“ (kartonas, al., 19,4 x 28,6 cm, 1938-06-09), „Vaizdas iš rusų kapų į Frenkelio fabriką“ (kartonas, al., 23,4 x 16,7 cm, 1938-06-10), „Šiaulių miesto parkas“ (kartonas, al., 19,6 x 27,6 cm, 1939-08-06), „Šiauliai. Pabaliai“ (kartonas, al., 17,9 x 27,9 cm, 1939), „Šiauliai, priemiestis“ (kartonas, al., 19,5 x 31,1 cm, 1939),  „Kaukazas. Gelguto gatvė ir Vilniaus gatvė“ (kartonas, al., 20 x 26 cm, 1939-09-08), „Jachtklubo prieplauka Šiaulių ežero pakrantėje“ (kartonas, al., 18,7 x 30,5 cm,  1940), „Šiauliai prie vokiečių kapų“ (kartonas, al., 18,8 x 25,8 cm, 1940), „Senų kapų vaizdas“ (kartonas, al., 19,1 x 30,9 cm, 1945),  „Pagyžių ir Tilžės gatvių kampas“ (kartonas, al., 19,2 x 31,6 cm,  1957).  

1937 m. rugpjūčio mėn. Šiauliuose pradėtos rinkti lėšos jubiliejiniam Šiaulių (Saulės) 1236 m. kautynių paveikslui įsigyti.

Dailininkas ir scenografas Edvardas Ganusauskas (1904–1979) nuo 1921 m. gyveno Šiauliuose, 1939–1956 m. buvo Šiaulių dramos teatro dekoratorius-išpildytojas. 1940 m.  gegužės 10 – birželio 5 d. Šiaulių parodų paviljone jis surengė savo 15 metų kūrybos personalinę parodą, kurioje eksponavo per 80 darbų, tarp jų nemažai Šiaulių vaizdų. Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis parodų paviljonas su visais ten sukrautais E. Ganusausko paveikslais sudegė. Šiaulių „Aušros“ muziejuje išlikusi tik viena jo tapyta drobė „Šiaulių miesto panoraminis vaizdas“ XX a. pr. (drobė, aliejus, 140 x 261,5 cm).  

Dailininkas ir skulptorius Petras Povilas Aleksandravičius 1940 m. sukūrė akvarelę „Šiauliai“ (28,8 x 39,6 cm, 1940). Šis dailininko darbas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Šiaulietis savamokslis dailininkas J. Sudaris 1940 m. nuliejo akvarelę „Šiauliai Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ (30 x 42 cm, saugoma privačioje P. Kaminsko kolekcijoje).

Meno kūriniai, sukurti karo ir okupacijų laikotarpiu (1941–1989 m.)
1942 m. lietuvių architektas ir dailininkas Juozapas Kamarauskas (1874–1946) nuliejo akvarelę „Šiauliai“, kurioje pavaizduotas miesto vaizdas nuo priešingo Talkšos ežero kranto. Joje išsiskiria  virš medžių didingai iškilusi Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (dabar katedra) ir senosios miesto kapinės. Ši akvarelė saugoma Lietuvos dailės muziejuje.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomos dailininko J. Penkausko 1943 m. sukurtos akvarelės: „Iš klebonijos pusės Petro ir Povilo baž. vaizdas“ (50 x 34,5 cm), „Iš kiemo pusės Apyg. Teismo vartai Šiauliuose“ (50 x 34,7 cm); piešinys „Pabalių kaimo šimtametė daržinė, Šiauliuose“ (25,5 x 39 cm) ir kartono raižiniai: „Šiaulių mokytojų seminarija“ (11,1 x 16,4 cm), „Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ (16,3 x 11,1 cm); P. Tamošausko 1943 m. sukurtos  akvarelės: „Šiaulių bažnyčia nuo klebonijos pusės (49,8 x 34,9 cm), „Šapyro pievos fragmentas“ (35,7 x 48,3 cm), „Pabalių kaimelio lūšna“ (24,8 x 34,9 cm), „Gubernijos prūdas“ (23,8 x 33,5 cm); S. Vaitkaus tapybos darbas „Šiaulių Petro ir Povilo bažnyčia“ (82,7 x 48,5 cm,), L. Vaitkaus akvarelė „Rusų cerkvės fragmentas Šiauliuose“ (32,6 x 21,1 cm, 1943), F. Bernoto 1945 m. sukurtas piešinys „Šiauliai, 1945 m. rugpjūčio 1 d.“ (22 x 33,5) ir kt.

1959 m. šiaulietė dailininkė ir scenografė Joana Taujanskienė nutapė drobę „Šiauliai“ (dr, al., 20 x 36 cm). Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi Vandos Kukorienės tapybos darbas „Šiauliai“ (dr., al., 29,8 x 35 cm, 1960); V. Rimkaus 1961 – 1979 metais sukurtos akvarelės: „Pergalės aikštė“ (62,5 x 42,9 cm, apie 1969), „Gluosnių g. kvartalas“ (41,8 x 35,4 cm, apie 1969), „Artėjant į centrą I“ (61,5 x 40,9 cm, 1969), „Draugystės prospekto statyba“ (20,1 x 26,7 cm, 1963), „Šiauliai, P. Cvirkos gatvė senieji namai tarp Žemaitės ir Daukanto gatvių“ (20,3 x 26,9 cm, 1962), „P. Cvirkos gatvės rajono (Nr.106-108) vidaus kiemai (29,2 x 41,6 cm, 1961), „Žiema Šiaulių priemiestyje I“ (64,7 x 44,5 cm, 1968), „Šiaulių kukurūzų perdirbimo kombinatas“ (67,7 x 44,1 cm, 1967), „Senosiose Šiaulių žydų kapinėse“ (44,5 x 64,8 cm, 1967), „Šiaulių priemiestis“ (35,8 x 47,8 cm, 1979), „Šiauliai. Prūdelis“ (41,2 x 64,2 cm, 1967); monotipijos: „Artėjant į centrą II“ (49,8 x 37,6 cm, 1969), „Rūta“ (45,1 x 36,5 cm, 1969), „Prie autobusų stoties“ (39,5 x 35,3 cm, 1969), „Centras“ (40,4 x 36,2 cm, 1969), „Saulė“ (36,6 x 38,4 cm, 1969), „Viadukas“ (35,7 x 41,3 cm, 1969); piešiniai guašu: „Šiauliai, P. Cvirkos g-vė Nr. 106 kiemo ir gretimų kiemų vaizdas“ (20,2 x 26,8 cm, 1963), „Šiauliai, Lenino g-vė (vieta dabartiniame Lieporių mikrorajone...)“ (20,2 x 26,8 cm, 1963), „Šiauliai. P. Cvirkos gatvė“ (28 x 34,9 cm, 1963) ir tušu, mišriąja technika: „Pietinis rajonas“ (42 x 42 cm, 1969), „Elektros tinklai“ (40,1 x 37 cm, 1969).       

1964 m. iš Šiaulių kilęs dailininkas Petras Repšys sukūrė grafikos darbą „Mano Šiauliai“. Jame jis pavaizdavo miesto vaizdą.

Šiauliečio dailininko R. Buivydo linoraižinio technika sukurtas grafikos darbas „Naujieji Šiauliai“ (37,5 x 51 cm, 1965) išspausdintas laikraštyje „Raudonoji vėliava“ (1966). 1966-1987 m. R. Buivydas sukūrė akvareles „Žaliūkių malūnas“ (43,1 x 62,1 cm, 1967), „Lieporiai“ (51 x 55,5 cm, 1982), linoraižinius: „Elektros tinklai“ (52,9 x 63,8 cm, 1966), „Durpių briketų fabrike Nr. 1“ (53,4 x 44,8 cm, 1967), „Durpių briketų fabrike Nr. 3“ (63,9 x 38,6 cm, 1967), „Naujo miesto pradžia“ (41,6 x 42,8 cm, 1979), „Šiaulių stogai“ (66,5 x 55,2 cm, 1987)  ir kt. Šie darbai saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

1969 m. Šiaulių menininkai – keramikė A. Visockienė  ir dailininkas A. Visockas – sukūrė keraminį pano „Saulės mūšis“ (dydis 200 x 145 cm), kuris tais pačiais metais buvo eksponuotas tradicinėje šiauliečių dailininkų parodoje „Aušros“ muziejuje. Šis pano buvo sumontuotas Šiauliuose, „Žemaičio“ restorane.

1970 m. liepos 18 d. laikraštis „Raudonoji vėliava“ išspausdino grafiko R. Buivydo grafikos darbą „Auga Šiauliai“.

A. Krištopaitis 1972 – 2001 metais įvairiu laiku sukūrė akvarele darbus, vaizduojančius Šiaulius ir apylinkes: „Šiaulių Žaliūkių vėjo malūnas“ (44,2 x 32,3 cm, 1972), „Šiauliai“ (43,4 x 32 cm, 1975), „Šiaulių motorinis malūnas“ (43,8 x 31,8 cm, 1976), „Šiauliai“ (43,8 x 31,8 cm, 1976), „Šiauliai“ (43,9 x 31,7 cm, 1981),  „Lieporiai I-IV“ (1982 m.), „Rėkyva I-IV“ (1982 m.), „Miestas“ (2001), aliejumi ant kartono tapytą darbą „Draugystės prospektas. Šiauliai“  (48,1 x 32,8 cm, XX a. 9 deš.) ir kt. Visi šie jo darbai saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

1973 m. šiaulietis skulptorius Vitalijus Lukošaitis (1950 – 1986) kartu su liaudies meistrais Zigmu Vaišvila, Vytautu Onaičiu, Zenonu Lažinsku, Stasiu Kinčiu, Feliksu Vargonu, Ipolitu Užkurniu ir Alfonsu Juozapaičiu, pagal savo eskizą ir pačiam dalyvaujant, sukūrė kompaktišką trijų ąžuolų skulptūrą „Saulės mūšis“. Vieta skulptūrai buvo parinkta lasivoje erdvėje tarp miesto ir Salduvės piliakalnio.

1974 m. gegužės mėnesį laikraštyje „Raudonoji vėliava“ buvo išspausdinti šiaulietės abiturientės Indrės Butkutės du piešiniai iš ciklo „Naujieji Šiauliai“. 1976 m. R. Vilkauskas sukūrė paveikslą „Šiaulių peizažas“.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi dailininkės R. Kalniūnaitės-Noreikienės 1977 m. sukurti spalvoti linoraižiniai: „Elektros tinklai“ (61,5 x 43 cm), „Gelžbetonių gamykloje“ (61,5 x 43 cm), „Verpstas“ – pasiruošimas darbui“ (61,5 x 43 cm), „Verpstas“ – mezgimo cechas“ (61,5 x 43 cm), „Tauro“ televizorių gamykla“ (41,7 x 32,1 cm), „Mėsos kombinatas – taukų cechas“ (61,5 x 43 cm), „Mėsos kombinatas – dešrų cechas“ (61,5 x 43 cm).

Į viršų