„Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis mažėja ketvirtą savaitę iš eilės“, – skelbiama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacijoje. Tačiau Šiauliuose gripo epidemija dar neatšaukiama. Kodėl?

Gripas traukiasi, o virusinės infekcijos – ne
Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje gripo epidemijos pradžia buvo paskelbta nuo vasario 7 d.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento duomenimis, bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Šiaulių apskrityje kovo 5–11 d. padidėjo iki 69,6 atvejo 10 000 gyventojų. Prieš tai buvo 65,5 atvejo.  

Šiaulių mieste sergamumo rodiklis pakilo iki 101,1 atvejo 10 000 gyventojų  Ankstesnę savaitę siekė 87,8 atvejo.

Milda Baranauskienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, paaiškino, kad Šiaulių mieste sergančiųjų gripu per paskutines dvi savaites sumažėjo nuo 179 iki 123, bet padaugėjo susirgusių ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, todėl sergamumo rodiklis aukštesnis. Nuspręsta Šiaulių mieste gripo epidemijos dar neatšaukti.

Šiauliuose visose ugdymo įstaigose veikla vykdoma įprastu ritmu, nebėra uždarytų klasių. Sumažėjo ligonių srautai poliklinikose. Tačiau atsipalaiduoti, specialistės teigimu, dar negalima. Atšilę drėgni orai labai palankūs viršutinių kvėpavimo takų ir kitoms infekcijoms plisti.

Vaikus vargina komplikacijos
Dr. Margarita Valūnienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaiko ir motinos klinikos vadovo pavaduotoja, sakė, kad gripo atvejų labai daug buvo sausio mėnesį, dabar gydoma nemažai ligoniukų dėl užsitęsusių gripo komplikacijų: sauso kosulio, trachėjito, pneumonijos. Tyrimais nustatyta, kad šį sezoną vyravo B tipo gripas, kuriam būdingas ilgas karščiavimas, užsitęsęs sausas kosulys. Vėlyvosios pogripinės komplikacijos šiemet sunkesnės nei įprasta. Paskutiniu metu nemažai vaikų serga ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ir žarnyno infekcijomis.

Viena sunkiausių  gripo komplikacijų – pneumonija. Tai bakterinės kilmės plaučių uždegimas. Nuo pneumokokinės infekcijos apsisaugoti medikė rekomenduotų skiepus. Skiepas nuo pneumokoko įtrauktas į  kūdikių skiepų kalendorių, vertėtų  ir vyresnius nei dvejų metų vaikus paskiepyti, ypač jei vaikas serga lėtine liga.

Gripas tebekaraliauja 15 savivaldybių
Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų  ligomis palaipsniui mažėja, tačiau gripo epidemija išlieka 15-oje savivaldybių.

Šių metų dešimtąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 117 asmenų. Iš jų – keturiolika kūdikių iki dvejų metų, 58 vaikai, kiti – suaugusieji. Ligoninėje gydyta viena nėščioji. Trys asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai ligoninėje gydytų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse. 2017–2018 m. gripo sezono metu registruota trylika mirties nuo gripo atvejų.

Nerizikuokite – kreipkitės į gydytoją
Medikai primena, kad gripui gydyti efektyvūs yra priešvirusiniai vaistai, tačiau jie negydo kitų virusinių ar bakterinių peršalimo infekcijų. Todėl prieš duodant ligoniui stiprių antivirusinių vaistų reikėtų įsitikinti, ar jis tikrai serga gripu. Gripo epidemijos metu galima į šeimos gydytoją kreiptis telefonu, tačiau patikimiau apsilankyti kabinete, kur būsite apžiūrėti, ištirti. Daugelyje šeimos centrų yra paskirtos ūmiai susirgusiųjų valandos, todėl pasiteiravę telefonu, patikslinę laiką tikrai pas gydytoją pakliūsite.

Jei šeimoje yra vaikų, ligonį reikėtų izoliuoti, jo kambarį nuolat vėdinti ir šluostyti drėgna šluoste.

Jeigu temperatūra neperžengė 38,5–39 laipsnių ribos, jos „mušti“ nereikia.

Gerkite priešvirusinius vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas, o ne kaimynė rekomendavo.

Gerkite kuo daugiau skysčių. Jei ligoniui nesinori valgyti, nesielvartaukite, tai natūralu, kol organizmas kovoja su liga. Apetitas atsiras pagerėjus savijautai.

Gripuojančiam ligoniui antibiotikai nenumuš temperatūros, nepagerins savijautos, nepanaikins skausmo ar sauso kosulio. Antibiotikai yra skirti bakterinėms infekcijoms gydyti ir neturi jokio gydomojo poveikio virusinėms ligoms, taip pat ir gripui. Antibiotikų negalima vartoti prevenciškai, nes jie paprasčiausiai neveikia. Antibiotikai turi būti skiriami tik tuomet, jeigu gripas komplikuojasi į bakterinę infekciją.

Vaikų ligų gydytojai griežtai įspėja: gripu ir kitomis virusinėmis infekcijomis sergantiems vaikams griežtai draudžiama duoti aspirino. Karščiuojantiems vaikams šis vaistas gali būti pražūtingas – jis sukelia kepenų pažeidimus, encefalines reakcijas, dėl kurių gali sutrikti vaiko sąmonė.

Saugokime save ir kitus
Pasveikime iki galo. Suaugę asmenys gripo viruso  sukelta liga serga 5–7 dienas, o vaikai 7–10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3–7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7–10 dienų.

Kvėpuokime grynu oru. „Lauke apsiniaukę? Tai ne priežastis riogsoti prie televizoriaus, – ragina  Diana Šiurkienė, Šiaulių visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė. – Nugalėkite savo tingulį ir išeikite su vaikais į gryną orą. Ne į miesto gatves, o į gryną orą – parką, priemiestį, mišką, prie upės. Vėdinkite namus, neperšildykite jų. 20 laipsnių – visiškai normali namų temperatūra.“

Išsimiegokime. Miego trūkumas silpnina imuninę sistemą. Suaugusiesiems rekomenduojama per parą miegoti mažiausiai 7 valandas, o vaikams, priklausomai nuo jų amžiaus, 8–12 valandų. Miegamajame optimali temperatūra  – apie 18 laipsnių.

Renkimės svogūno principu. Tai yra tam tikras aprangos būdas, kuris labai praverčia. Vaiką geriau rengti  keliais drabužių sluoksniais todėl, kad jam sušilus bus patogu nuvilkti viršutinį drabužių sluoksnį. Be to, oro tarpai tarp sluoksnių saugos nuo šalčio geriau, negu vienas storesnis rūbas, o ir svoris kelių plonų rūbelių dažniausiai bus mažesnis. Apranga turi būti patogi, lengva, nevaržyti judesių ir leisti kūnui kvėpuoti.

Švarios rankos. Kai važiuojate visuomeniniu transportu, pirštinės yra geras pasirinkimas dėl to, kad taip apsisaugote nuo virusų ir bakterijų, kurių, anot D. Šiurkienės,  galite „prisičiupinėti“ viešoje vietoje. Tiktų patarimas tokiose viešose vietose, kur tikimybė susirgti visada didesnė, nebūti išsižiojusiems ir kvėpuoti tik pro nosį, nes nosies gleivinė yra atsparesnė virusams ir bakterijoms, negu burnos gleivinė.

Plaukite rankas. Grįžę į namus, ruošdamiesi valgyti, pasinaudoję tualetu, baigę darbą kompiuteriu. Švarios rankos apsaugos nuo visų rūšių infekcijų.