Vienas iš perspektyviausių šalies krepšininkų šiaulietis Šarūnas Kulevičius tikina niekada nenorėjęs mesti to, dėl ko išlieta tiek daug prakaito: „Krepšinis – mano gyvenimas”.Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Aušra LAURINKIENĖ
Nuo vienuolikos metų prakaitą krepšinio aikštelėje liejantis vienas iš perspektyviausių šalies taikliarankių Šarūnas Kulevičius kartu su „Empower-Tuatara-Šiaulių naujienų” komanda šiemet iškovojęs aukščiausiosios Šiaulių krepšinio lygos (ŠKL) auksą ir „nuskynęs” Lietuvos miestų krepšinio lygų „Super” taurės turnyro mažojo finalo čempiono vardą, tikina, kad vasaros atostogas praleis ne vartydamasis paplūdimyje, o sporto salėje liedamas prakaitą.
„Mano sėkmės paslaptis: - 90 procentų „juodo” darbo ir 10 procentų – talento”, - šypteli į redakciją užsukęs simpatiškasis aukštaūgis.
Svajojo išvykti į JAV
Europos krepšinio naujienų portalas eurobasket.com šiemet išrinko geriausius Nacionalinės rinktinės krepšininkus. Krepšininkai tapo ne tik individualių apdovanojimų, tačiau ir simbolinių penketų laureatais. Daugiausiai apdovanojimų – net keturis - pelnė Joniškio „Delikateso” gynėjas šiaulietis Šarūnas Kulevičius. Lietuvos krepšinio lygos (LKL), Baltijos krepšinio lygos (BBL) ir Europos jaunučių čempionato (EČ U-16) patirties turinčiam šiauliečiui atiteko „Metų žaidėjo”, „Metų gynėjo”, „Labiausiai patobulėjusio krepšininko” ir „Geriausio lietuvio krepšininko” titulai.
Į mūsų šalies krepšinio elitą prasibrauti ryžtingai nusiteikusį Šarūną 2004 metais pirmasis pastebėjo tuometinis „Perlo” treneris Gintautas Regina, kiekvieną vasarą Vilniuje rengiantis treniruočių stovyklas. Šarūnas prisimena, kad į krepšinio stovyklą atvyko genamas noro išvykti rungtyniauti už Atlanto.
„Perskaičiau, kad „Athletes in action” stovykloje dalyvaus keli krepšinio specialistai iš JAV mokyklų ir koledžų komandų. Svajojau parungtyniauti anapus Atlanto, bet G. Regina įkalbino likti Vilniuje, - pirmuosius žingsnius sostinėje prisimena krepšininkas. - Jau buvau susiradęs mokyklą Floridoje. Kuo ji mane patraukė? Manau, ne tik aukštu mokslo, krepšinio, bet ir pragyvenimo lygiu. Tiesa, sulaukęs pasiūlymo pasirašyti sutartį su „Perlo” klubu, svajonę išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas nukėliau ateičiai”.
Būdamas penkiolikos pradėjo gyventi savarankiškai
Tą pačią vasarą 15-metis sportininkas iš Šiaulių persikėlė gyventi į Vilnių ir netrukus debiutavo sostinės vyrų sporto klube „Perlas”, kuris rungtyniavo antrojoje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio A lygoje. Nesunkiai įsitvirtinęs komandoje, Šarūnas tapo tikru Vilniaus ekipos lyderiu. Paklaustas, kaip į sūnaus norą išvykti į užsienį, o vėliau – žaisti sostinės klube reagavo tėvai, Šarūnas šyptelėjo: „Nenorėjo manęs išleisti... Pirmosios dienos Vilniuje buvo labai sunkios. Juk reikėjo viskuo pasirūpinti pačiam – ir valgyti pasigaminti, ir išmokti gyventi savarankiškai”. Į klausimą, ar dabar gali pasigirti puikiais kulinariniais sugebėjimais, krepšininkas atsakė juokdamasis: „Taip, turiu daug mėgstamų patiekalų, kuriuos ruošiu su mielu noru”.
Šarūnas tikina nesigailintis dėl nieko, kas nutiko praeityje: „Gerai, kad išvykau į Vilnių, ką aš čia, Šiauliuose, būčiau veikęs... Juk sostinėje prasidėjo mano, kaip krepšininko, karjera. O ir „Perlo” klube buvau sutiktas labai šiltai – kur kas vyresni žaidėjai į mane nežiūrėjo iš aukšto. Ar turiu idealą? Jų yra labai daug, tačiau iš kiekvieno pasisemiu tik pačių geriausių savybių, - apie krepšinio pasaulio atstovus, į kuriuos trokšta lygiuotis, sakė Šarūnas. - Labai džiaugiausi, kad galėsiu sportuoti profesionaliai, ,,Perlo” klubas man suteikė puikią galimybę tobulėti. Iš pradžių buvo gana sunku nuo vaikiško krepšinio pereiti prie kieto vyriško žaidimo. Buvo visko... Teko ir nusivilti, ir pasidžiaugti, bet dėl nieko nesigailiu”.
Apie laiką, praleistą „Šiaulių” klube, kalba nenoriai
Vilniuje Šarūnas baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Mykolo Riomerio universitetą, kur šiemet neakivaizdžiai baigė teisės ir valdymo studijų antrąjį kursą. Ilgą laiką perspektyvus krepšininkas priklausė sostinės „Lietuvos ryto” dublerių komandai, tačiau žaisti beveik neteko, nes komanda rungtyniavo Eurolygoje ir jiems reikėjo pajėgesnių, labiau patyrusių žaidėjų. 2008 metais Marijampolės „Sūduvai” paskolintas 194 ūgio gynėjas ilgai pastarojoje ekipoje neužsibuvo ir persikėlė į „Šiaulių” komandą, kur vilkėjo septintuoju numeriu pažymėtus marškinėlius. „Marijampolės klube buvo tikras „bardakas”. Prasidėjus finansiniams sunkumams, man buvo pasakyta: „Važiuok namo”. Neliko nieko kito, kaip grįžti į Vilnių, o netrukus sulaukiau „Lietuvos ryto” vadovų skambučio, kurie pranešė, jog sezoną baigsiu gimtuosiuose Šiauliuose. Iš pradžių čia žaisti buvo labai įdomu. Buvau neapsakomai patenkintas tuo, kad žaisiu etatinių LKL bronzininkų komandoje, kuriai vadovauja legendinis treneris Antanas Sireika. Deja, prasibrauti tarp geriausiųjų man nepavyko – komanda buvo labai stipri, tad didžiąją laiko dalį praleidau ant suolelio. Žinoma, treniruodamasis su aukšto lygio žaidėjais įgijau neįkainojamos patirties”. Keturis mėnesius „Šiaulių” krepšinio klubo aprangą, pažymėtą septintuoju numeriu, vilkėjęs Šarūnas neslėpė, kad kalbėti apie šį laikotarpį jis nenori: „Prasitryniau ant suolelio, ir tiek... Dublerių komandoje žaisti nenorėjau, tad sutartį nutraukiau ir kitą sezoną pasirinkau Joniškio „Delikateso” klubą. Tai man buvo geriausia vieta toliau žaisti ir tobulėti. Tuomet sakiau, kad geriau dabar žengti vieną žingsnį atgal, o paskui eiti pirmyn, negu vėliau, prasėdėjus ant atsarginio suolelio, žengti du žingsnius atgal”.
Pasak krepšininko, prisitaikyti naujoje aplinkoje – nėra sunku: „Tiesiog dirbi savo darbą, ir tiek. Žinoma, norėtųsi kur įleisti šaknis, tačiau viskam – savas laikas”.
Kinijoje „paliko” septynis kilogramus
Laisvalaikiu boulingą ir biliardą su draugais žaidžiantis ar į kiną nukulniuojantis Šarūnas, paklaustas, ar jo širdis – laisva, paslaptingai šypteli: „Ne... Apie savo draugę Renatą kalbėti nenoriu. Gal užteks, jei parašysite, jog esu ne vienišas. Draugystė – rimta, trunkanti jau ketverius metus”. Tiesa, krepšininkas neslepia gatvėje ar klube sulaukiantis merginų dėmesio. „Kaip į tai reaguoju? Niekaip... Tiesiog pasakau, kad esu užimtas”, - juokėsi atletiško kūno sudėjimo sportininkas.
Vos tik pasibaigus aukščiausiosios Šiaulių krepšinio lygos sezonui Šarūnas išvyko į Kiniją: „Prienų ,,Rūdupio” komandos treneris norėjo įsitikinti mano sugebėjimais aikštelėje ir pakvietė vykti į treniruočių stovyklą. „Rūdupio” klubas Kinijoje sužaidė dešimt rungtynių ir iškovojo keturias pergales. Prieniškiai net šešis kartus susitiko su Argentinos trečiosios vietos laimėtoju „Libertad Sunchales” klubu, kuriame pagrindiniu smuiku griežia žinomas Argentinos krepšininkas Rubenas Wolkowyskis. Lietuviai čia iškovojo tris pergales, tris kartus nusileido pasaulio krepšinio čempionatui besirengiančiai Jordanijos rinktinei bei įveikė vieną Kinijos aukščiausios lygos klubą.
Pirmąją savaitę komanda nesužaidė nė vienerių rungtynių - keliavo po šalį, lankėsi Šanchajuje vykusioje parodoje, kur apžiūrėjo lietuvių paviljoną. Vėliau rungtynes pradėjo žaisti vos ne kas antrą dieną.
„Rungtynės, kelionė, skrydis ir vėl rungtynės. Traukinys, lėktuvas, autobusas... Kelionės truko po dešimt valandų... Bet spėjome ir pažaisti, ir šalį pamatyti, - „Šiaulių naujienoms” pasakojo naudingiausias viso praėjusio sezono Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) žaidėjas. - Išvyka buvo „lengvas bardakas”, net maisto pakankamai nebuvo. Pažiūrėkite, per tris savaites numečiau net septynis kilogramus!” - atsistojęs pasisukiojo Šarūnas. Jis pridūrė, kad vos tik grįžęs į Lietuvą atrodė klaikiai: „Buvau pavargęs, paakiai – pajuodę...” „O ką apie tavo žaidimą Kinijoje pasakė „Rūdupio” treneris ir klubo vadovai?” - smalsaujame. Šarūnas nusijuokė: „Sakė, kad susiskambinsime. Čia turbūt panaši situacija, kaip būna po nevykusių pasimatymų, kai vaikinas merginai pažada paskambinti ir ... dingsta”.
Svajonė – laimėti milijoną
Prakalbus apie vaikystę, Šarūnas tikino, jog buvo geras vaikas: „Galbūt todėl, kad buvau gana griežtai auklėjamas. Iki penkiolikos metų, kol dar gyvenau su tėvais, namuose buvo griežta drausmė. Negalėjau trankytis per naktis, visada turėjau pranešti, kur esu. Bijodavau net pamokas praleisti, nes gaudavau pylos”.
Užsispyrusiu, atkakliu ir nuoširdžiu save vadinantis krepšininkas juokdamasis atskleidė, kad svajoja laimėti milijoną. „O jei rimtai, tai trokštu užkopti į krepšinio aukštumas, sukurti gražią šeimą ir gyventi taip, kad galėčiau pasakyti: „Esu laimingas”.



