Dosjė: Česlovas KASPUTIS, AB „Šiaulių energija” generalinis direktorius,  prieš 35-erius metus, baigęs anuometinio Kauno politechnikos instituto Šilumos pramonės energetikos fakultetą ir įgijęs inžinieriaus energetiko specialybę, drauge su lengvosios pramonės specialybės studente Dana, šiuo metu Neaustinių medžiagų fabriko personalo skyriaus viršininke, atvyko į Šiaulius.  Paskyrimą gavęs į „Šiaulių energiją” kitos darbovietės ir neieškojo.

 

Studenčiokas pasirodė šio to vertas ir pats sau netikėtai ėmė kopti karjeros laiptais - nuo meistro iki vyriausiojo meistro, buvo ir katilinės viršininku, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju ir net vyriausiuoju inžinieriumi. Bet ir to ambicingam raseiniškiui buvo negana - jis pasiekė ir direktoriaus pavaduotojo kėdę, nuo kurios persėdo ant generalinio direktoriaus kėdės. 

 

- Tai gal aukščiau nebėra kur?..  

 

- Įmonėje tikrai nebėra kur. Manau, jog to, ką pasiekiau, mano gyvenimui pakaks. 

 

- Nepavykus rasti generalinio direktoriaus darbo vietoje ir išgirdus paaiškinimą, kad jis - Vilniuje, kyla klausimas, kur daugiau tenka dirbti - Vilniuje ar Šiauliuose? 

 

- Tiesa, tenka dažnai važiuoti į Vilnių. Ir reikalai veda ne tik į Energetikos ministeriją, bet ir į Šilumos tiekėjų asociacijos pasitarimus, Elektros energijos gamintojų asociacijos pasitarimus, tenka dalyvauti Kainų komisijos posėdžiuose. Labai daug klausimų išsprendžiama ir internetu. Jei kompiuterio nebūtų - reikėtų dar dažniau važiuoti ir dar mažiau dirbti Šiauliuose. Ypač dabar, kai sprendžiami energetikos strategijos svarstymo klausimai. Lietuva šilumai gaminti renkasi natūralius resursus - biomasę, vėjo energiją. Mes taip pat projektuojame naują katilinę, kuri bus kūrenama biokuru, kurios savikaina tikrai mažesnė.

 

- Ar šiluma laužo kaulus?

 

- Esu tikras, kad šiluma žmogui kaulų nelaužo. Bet ir nereikia, kad būtų per šilta - 18-22 laipsniai - optimali temperatūra, kai žmogus jaučia komfortą. Mes stengiamės, kad centralizuotas šildymas būtų optimalus. Tam ir įrengti automatiniai šilumos reguliuotojai, kurie užtikrina optimalią temperatūrą. Kol lauke laikosi iki dešimties laipsnių šilumos, tik naktimis kūrenami radiatoriai ir tik tiek, kad pratrauktų vėsą. Tad baimintis, kad bus per šilta ir atsisakyti pradėti šildymą - nereikia. Daug pavojingiau - kai šalta. Ir ne tik žmogaus kaulams, bet ir sąnariams, kvėpavimo takams. Ką žmogus sutaupys už šildymą, išleis vaistams. 

 

- Jei naujas šildymo sezonas - trileris, tai trileris yra kas?

 

- Šilumos paleidimas miestui - tam tikra įtampa, kuri susidaro tarp šilumą tiekiančios įmonės ir gyventojų. Savivaldybė tik parašo įsakymą, kad pradedamas šildymo sezonas, ir tada gyventojai plūsta pas mus, neša prašymus, stengiasi atitolinti šildymo sezono pradžią. Prieš tai dar prasideda tinklų bandymai - didžiulė įtampa. Tikras trileris, kurio veikėjais tampa beveik visi miesto gyventojai, su tam tikra baime laukiantys šildymo sezono pradžios. O mūsų - toks darbo stilius - įtampa kiekvieną rudenį. Mes privalome susitvarkyti ir susitvarkome. 

 

- Kaip šildote savo namus - malkomis ar esate tos pačios centralizuotos šildymo sistemos vartotojas? 

 

- Esu centralizuotos šildymo sistemos vartotojas, gyvenu daugiabutyje. Man puikiai žinomi namo bendrijos rūpesčiai, daugiabučio gyventojų problemos. Tik savaitgalį galiu praleisti sodo namelyje ir  šildytis malkomis. 

 

- Ką jums reiškia Šiauliai? 

 

- Per 35-erius metus, kuriuos praleidau Šiauliuose, miestas man tapo artimas ir savas - visada noriu grįžti į Šiaulius. Čia užaugo mano vaikai  -  sūnus ir dukra. Abu sukūrė šeimas, bet gyventi liko miestuose, kur studijavo - Vilniuje ir Kaune. Turiu ir vaikaitį - vakar buvo penki mėnesiai.  Visada noriu, kad vaikai parvažiuotų į savo vaikystės miestą. Man jis gražus - galėtų būti, tiesa, tvarkingesnis, labiau nušienautas...

 

- Daugeliui paprastų šiauliečių „Šiaulių energija” asocijuojasi su didžiuliais mokesčiais, todėl priešiškumo bendrovė nestokoja. Kada jūs jaučiatės geriau - kai keliate šilumos kainas, ar kai jas mažinate? Kaip jūsų praktikoje nutinka dažniau? 

 

- Žmonių priešiškumo tikrai nestokojame, nors jis dažniausiai - visai nepelnytas. Žmonės juk mažiau pyksta, kai kyla dujų kaina, kai brangsta elektra. Deja, mes nuo energijos tiekėjų priklausomi. Suprantu žmones, nes tikrai sunku, kai reikia nemažą pajamų dalį skirti už patalpų šildymą. Mes darome viską, kad tam, kuris negali laiku susimokėti, nereiktų rinktis kraštutinio kelio. Derinama su kiekvienu atsiskaitymo grafikus, stengiamės, kad skolos nesusikauptų. Tikrai geriau jaučiuosi, kai galim mažinti šilumos kainas ir tai teko daryti ne kartą, tačiau tikrai rečiau, nei didinti. Todėl ir laukiame permainų, naujos katilinės, kuri bus kūrenama biokuru, kuris 30 proc. pigesnis už dujas. Šiluma vartotojui turėtų atpigti 10-15 proc. Tikrai jausiuosi gerai, kai galėsim mažinti šilumos kainas.

 

- Iki šiol mieste esate monopolistai. Kaip reaguotumėte, jei Šiauliuose, kaip ir Ukmergėje, atsirastų privatūs šilumos tiekėjai?

 

- Sunkiai įsivaizduoju tokią situaciją, nes centralizuoti visi šilumos tiekimo tinklai. Ir taip yra nuo seno - būtų labai sunku kažkam pakeisti tinklus. Galimas tik kitas šilumos gamintojas, nes iki šiol ir gaminimo monopolis mums priklauso. Viliamės, jog Zokniuose įsteigus industrinį parką, atsiras ir dar vienas šilumos gamintojas, kurio gaminamą šilumą mes pirktume. Taip yra kai kuriuose miestuose ir mums tai būtų paranku. 

 

- Ar naktimis sapnuojasi skolininkai, laiku neatsiskaitantys bendrovei už šilumos tiekimą?

 

- Galvoti apie žmones, nesusimokančius už karštą vandenį, už šilumos tiekimą, tenka tikrai daug.  Tenka ir kovoti, ir priemonių imtis. Tačiau didžiausias mūsų skolininkas yra ne individualus gyventojas, o Savivaldybė, kurios skola siekia 12 milijonų litų. Bet nei Savivaldybės, nei kitų skolininkų nesapnuoju. 

- Kokie sapnai aplanko dažniausiai? 

 

- Būna sunkių dienų, kai tikrai sunku užmigti. Kažkur skaičiau, jog tokiu atveju reikia tik džiaugtis, nes tikrovė yra gražesnė už sapnus. Bet man tai netinka, nes nei blogų sapnų, nei košmarų niekada nesapnuoju. 

 

- Kas gyvenime suteikia daugiausia džiaugsmo?

 

- Daugiausia džiaugsmo patiriu, kai vaikai su šeimomis atvažiuoja, kai galiu rūpintis vaikaičiu Vytautu. Visada jaučiuosi laimingas, kai baigiamas statyti naujas objektas ir paleidžiamas šildymas. Tikrai - džiaugsmas. Patinka Šiaulių šventės. Visada esu jų dalyvis, renginių lankytojas, nes širdyje smagu. Dar patinka atostogos. Šios atostogos buvo skirtos dukters sūnelio priežiūrai - didelis mums džiaugsmas Vytauto gimimas. Dažniausiai atostogas praleidžiu kelionėse. Keliaujam po Lietuvą. Nesinori toliau važiuoti, nes yra ką pamatyti ir Lietuvoje. 

 

- Pabaikite frazę: „Kuo labiau pažįsti žmones, tuo jie tampa...”

 

- Tuo jie tampa geresni. Aš sutinku vis daugiau gerų žmonių, linkusių suprasti, patarti, ko anksčiau būdavo mažiau. 

 

Pašnekovą kalbino Zita KATKIENĖ, jį fotografavo Vadimas SIMUTKINAS.