Indrė Bubelytė: "Nesu taip visiškai „mergaitiška” ir gėlių iš tikrųjų nemėgstu".

Trumpas dosjė: Indrė Bubelytė, šalies moterų imtynių čempionė, Nacionalinės rinktinės narė, Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatė, tarptautinių turnyrų prizininkė. Šiuo metu studijuoja Šiaulių universitete kūno kultūrą ir sporto vadybą.

 

- Viename iš savo interviu esi pasakiusi, jog „meilei nėra laiko”. Taigi ir klausimas: kiek laiko kasdien reikėtų skirti meilei?

 

- Tiek, kiek jo lieka po paskaitų ir po treniruočių (šypteli). Nedaug. Valandą. Gal dvi?.. Yra režimas – niekur nepabėgsi.

 

- Vaidinai filme „Septynios nuodėmės”. O kaip gyvenime: vengi nuodėmės, ar vis tik uždraustas vaisius yra saldus?

 

- Na, čia ir „užsukot”...  Žiūrint, kokia ta nuodėmė. Jeigu toji, kuri buvo vaizduojama filme - tinginystė, tai patinginiauti, pailsėti visiems reikia. O šiaip... Gyvename vieną sykį, tad gal kartais ir galima nusidėti?

 

- Žinau, jog kepi skanius čeburekus. Kaip manai, ar būsimasis tavo vyras būtų patenkintas kasdien ir po keletą kartų valgydamas gardžiuosius čeburekus?

- Tas pats per tą patį turbūt įgristų. Reikėtų palepinti tik per šventes (juokiasi). Juk kelias į vyro širdį veda per jo skrandį.

 

- Nagai – moteriškas ginklas tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine prasmėmis...

 

- Negaliu jų auginti, be to, ir auga negražūs. Ar dėl to nejaučiu diskomforto? Ne, iš tikrųjų tai menkniekis. Kas čia tie nagai... Nulūžinėja per treniruotes.

- Ar teko apskritai, ir ar galėtumei ant menčių paguldyti pernelyg įkyrų savo garbintoją?

 

- Yra buvę, kad vienas vaikinas manęs įkyriai prašė „parungtyniauti”, kad net išvedė iš kantrybės. Netrukus nuskrido ant lovos ir pats nelabai suprato, kas įvyko. Taigi, nors ir labai retai, kartais tenka prisiminti imtynių veiksmus - priveda... Mieste to niekada nedaryčiau, nes aplink betonas ir asfaltas - gali susižeisti.

 

- Ar tiesa, kad didžiausia tavo svajonė – dalyvauti olimpiadoje? Jeigu tektų rinktis vieną iš dviejų: vykti į olimpines žaidynes arba tuoktis su mylimu žmogumi – kam atiduotum pirmenybę?

 

- Rinkčiausi olimpines žaidynes. Šiais laikais galima gyventi ir nesusituokus (šypsosi). Ne kaip seniau: jeigu nesusituokę gyvena kartu – kažkas baisaus. Taip dabar priimta. Kita vertus, vestuvės – išlaidos, skyrybos - vėl išlaidos...

 

- Sakoma, jog dažna mergina svajoja apie princą ant balto žirgo. O ką dažniau sapnuoji tu: princą ant žirgo ar pasiturintį verslininką?

- Žiūrint siaurai ir iš materialios pusės – pinigai niekad netrukdo. Bet jeigu žmogus nepatinka, su pinigais negyvensi.

 

- Koks matytas filmas padarė didžiausią įspūdį?

 

- (Mąsto). Reikėtų prisiminti... Turbūt angliškas filmas „P. S. I Love You” („Post Scriptum. Aš tave myliu”). Kodėl? Ilgas ir labai įdomus. Moteriškas toks, apie meilę.

 

- Daug šnekama apie lyčių lygybę. Vis dėlto, ar kasdieniame gyvenime tu dažniau skriaudi vyrukus, ar jie tave?

 

- Galbūt esu toks žmogus ir kultivuojantis tokią sporto šaką, kurį nelabai nuskriausi... (Juokiasi). Gal kai kurie manęs net prisibijo. Todėl niekas labai neskriaudė. Na, nebent treneriai, bet, kita vertus, jų pareiga „skriausti” - skirti didesnius ar mažesnius krūvius.

 

- Ar kada gyvenime teko susidurti su nepaaiškinamais reiškiniais, tokiais kaip NSO, telepatija, poltergeistas ar pan.?

 

- Neteko ir, tikiuosi, kad neteks... Šito tikrai netrokštu.

 

- Kaip manai, ar sporte reikia mokytis pralaimėti?

 

- Yra sakoma: jeigu moki žaisti, mokėk ir pralaimėti. Kiekvienas pralaimėjimas žmogų grūdina, ir ypač tai pasakytina apie imtynes. Tada analizuoji, mokaisi iš savo klaidų, įgauni patirties. Reikia mokėti pralaimėti.

 

- Kur daugiau patiri streso: gyvenime ar ant imtynių kilimo?

 

- Turbūt kad ant kilimo. Esu toks žmogus, kurį galima pavadinti degtuku. Labai greitai užsidegu, bet, kita vertus, greitai ir atvėstu. Vis dėlto streso ant kilimo patiriu daugiau: tai varžybos ir visa kita.

 

- Labai „mergaitiškas” klausimas: kuri gėlė patinka labiausiai?

 

- Nesu taip visiškai „mergaitiška” ir gėlių iš tikrųjų nemėgstu. Na, malonu gauti (pavyzdžiui, patinka rožės), bet nesu „fanė”, namuose gėlių neauginu. Stengiuosi daugiau dėmesio skirti žmonėms, negu gėlėms.

 

- Ar tau patinka simpatiški barzdoti vyrai ir vaikinai?

 

- Yra žmonių, kam barzda ir ūsai tinka, tačiau bučiuoti barzdočių turbūt nėra itin didelis malonumas - barzda duria (juokiasi). Nieko prieš barzdočius neturiu, bet...