Zita KATKIENĖ

Retas žmogus gali pasakyti, kad gyvenime taip ir neteko sirgti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos  direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys apie tai ir pats nesusimąstydavo. Tik visai neseniai, kai  kreipėsi į „Sodrą“ dėl artėjančios pensijos, ir pats nustebo: darbuotoja pastebėjo, kad jis nė karto per 38-erius darbo stažo metus neturėjo nedarbingumo lapelio. Gūžčioja pečiais direktorius - pats nepastebėjęs, kad niekada nesirgo ir sveikata nesiskundė.

 

Paklaustas, kas paveikė, kad gyvenime neteko sirgti, Pranas Nainys ilgai negalvoja - užaugo kaime,  genetika - puiki, sportuoja nuo vaikystės iki šiol, niekada neteko persivalgyti...

Pakruojo rajono Gražaičių kaime augta keturių vaikų būryje. Nors šeimoje duonos nestigo, bet ir persivalgyti, pasak P. Nainio, niekada neteko. Vaikystės kaime nestigo darbo, todėl vaikai namuose neužsisėdėdavo. Be to, buvo aktyvus sportininkas. Ypač žiemą, kai slidėmis galėjo pasileisti pakruojietiškomis lygumomis. 

 

Nors nei profesionaliu sportininku, nei nuolatiniu treniruočių dalyviu netapo, tačiau su sportu  niekada ir neišsiskyrė. Sportavo ir studijuodamas Kauno medicinos instituto medicinos fakultete, ir dirbdamas ligoninėse. 

 

Sportuoja Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas ir dabar, sulaukęs 63-ejų metų. Vasarą kasdien važinėja dviračiu. Nuo „Vairo” iki pat Bubių ar Rėkyvos numina. 

 

Nestigo gyvenime nei rūpesčių, nei įtampos. Juolab kad teko vadovauti ne tik ne vienam kolektyvui, bet ir... pastatyti ne vieną ligoninę. 

Paskyrimą jaunas terapeutas gavo į Pasvalio rajono Saločių ambulatoriją. Gydytojui teko ne tik dirbti terapeutu, bet ir vadovauti ambulatorijai. 

 

Po trejų metų Pranas Nainys paskiriamas Pasvalio rajono centrinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Terapeutas tada nusprendė keisti kvalifikaciją ir po keturių mėnesių mokslų kursuose tapo akušeriu-ginekologu. 

 

Vien šiam darbui pasišvęsti nebuvo lengva. Pasvalyje nuspręsta statyti naują 120 lovų ligoninę ir statybų rūpesčiai teko ne kam kitam - jam, naujajam ligoninės vadovui. Buvo toks laikmetis - statomos ne tik ligoninės, bet ir ambulatorijos. Dirbdamas Pasvalyje rūpinosi dar dviejų ambulatorijų statyba. Būtų pradėjęs ir trečiosios ambulatorijos statybą, bet spėjo tik projektavimu pasirūpinti, o statybų rūpesčius paliko kitam. 

 

Nuo 1985-ųjų buvo pakviestas vadovauti Šiaulių gimdymo namams. Bet ir vėl ne tik tam, kad vadovautų medikų kolektyvui ir dirbtų akušeriu-ginekologu. Teko rūpintis anuomet naujosios Akušerijos-ginekologijos klinikos statyba. Rūpesčiai statybos medžiagų pirkimu, statybininkų kontrolė, medicinos įrangos pirkimas - ne viena naktis nemiegota. „Sirgti tikrai nebuvo laiko”, - šypsosi P. Nainys, prisiminęs nelengvą laiką, kai jau pats nebežino - kuo jis labiau dirbo: mediku ar gydymo įstaigų statybų prižiūrėtoju. Nors pats sako - statybininku...  

Nors ir mediko darbo nebuvo apleidęs - dirbti teko ne tik akušeriu-ginekologu, bet ir seksopatologu. Antraeilėse pareigose šį darbą teko dirbti ilgokai, nes paslaugų poreikis buvo didelis, o specialisto nebuvo. Tai pastebėjo, pirmiausia, urologai, į kuriuos kreipdavosi vyrai ir dėl seksualinių problemų. Dažnai problemų kyla ir moterims, tad akušeris-ginekologas ir nusprendė stažuotis šioje srityje: dėl seksualinio gyvenimo problemų konsultuodavo ir vyrus, ir moteris. 

 

 

Kada, kai klinika jau buvo pastatyta, vėl gydymo įstaigos vadovui metamas naujas išbandymas - Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo kuriamos savivaldybių gydytojų tarnybos ir  Pranas Nainys paskiriamas Šiaulių savivaldybės gydytojo tarnybos  gydytoju. Šį darbą teko dirbti kuriantis Lietuvos nepriklausomybei, tad rūpesčių nestigo - tarnybos kūrimas, naujos pareigos, nemigo naktys...

 

Medicinoje tuo metu vyko didelės reformos - kūrėsi ligonių kasos. Nebetenka spėlioti, kam buvo patikėtas Šiaulių teritorinės ligonių kasos vairas. Žinoma - Pranui Nainiui. Teko organizuoti ne tik  darbą Šiauliuose, bet ir būti šios sistemos veiklos pradininku - formuoti kolektyvą, pirmiems pirmąkart pasirašyti sutartis su gydymo įstaigomis, ko iki tol niekas nebuvo daręs. Teko organizuoti ir gyventojų prisirašymo prie gydymo įstaigų tvarką. Viskas nauja - viskas nežinoma. Teko ne tik pačiam mokytis įstatymus, bet ir kitus jų mokyti, nes ligonių kasų darbas daug kam buvo tamsus miškas - nearti dirvonai. 

 

Sistema pamažu įsivažiavo. Gyvenimas palengvėjo, kai buvo įdiegti kompiuteriai, nes ligonių kasų darbas labai priklauso nuo gyventojų eilių, į kurias įrašomi ne tik pasirenkantys gydymo įstaigas, bet ir norintys protezuoti dantis. Nors kompiuteris ir išsprendė daug problemų, tačiau naujas technologijas teko įsisavinti ir pačiam, jau anuomet penktą dešimtmetį perkopusiam tarnybos vadovui. 

 

Dirbdamas teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoju štai ir pensijos sulaukė. Ir pats stebisi, kad ligos jį aplenkė. Vasario 27 dieną 63-ejų metų sukaktį minėsiantis medikas mano, jog kai daug dirbi, kai nėra laiko apie save galvoti, savimi rūpintis, ir ligos aplenkia. 

 

Mityba, tiesa, Pranui Nainui visada buvo svarbu. Bet tikrai ne dėl to, kad jis rinkosi sveiką gyvenimo būdą ar rūpinosi produktų derinimu. 

„Aš esu puikus kulinaras”, - sako sveikatos problemų nežinantis medikas, įsitikinęs, jog jokių dietų sveikam žmogui ir nereikia. „Vien bananai ir salotos - tik pakenktų”, - pataria tiems, kurie renkasi vegetaro kelią, nes šis pasirinkimas dažną ir į ligos patalą paguldo. 

 

Medikas pataria valgyti tai, ko organizmas nori. „Ir rūkyto maisto visada valgiau, ir lašinukų nevengiau”, - sako P. Nainys. 

 

Pats mėgsta kepti ir piragus, ir mėsos patiekalus, ir sriubas virti. Dažnas namų svečias žino Prano keptą obuolių pyragą - būtinai iš antaninių obuolių.

 

Cukinijų apkepas - vienas mėgstamiausių patiekalų. Tam P. Nainys ima pusę kilogramo cukinijos, 125 gr virto kumpio, svogūną, 1 stiklinę miltų, 4 kiaušinius, 80 ml aliejaus, truputį kepimo miltelių, 100 gr fermentinio sūrio. 

 

Virtas kumpis pakepinamas su susmulkintu svogūnu. Cukinija sutarkuojama stambia trintuve. Tarkiai išspaudžiami. Įdedama miltų, įmušami kiaušiniai, supilamas aliejus, kepimo milteliai, stambia trintuve sutarkuotas sūris ir masė gerai sumaišoma. „Aš šią masę sudedu į 20x30 cm dydžio skardą ir paviršių patepu sviestu”, - sako P. Nainys ir kitiems pataria tokią skardą rinktis, jei keptų cukinijų apkepą pagal šias produktų proporcijas. Orkaitė įkaitinama iki 180 laipsnių ir kepama apie 40 minučių. Valgoma su grietine arba kokiu kitu mėgstamu padažu.