Aušra LAURINKIENĖ

Aukščiausiojoje Šiaulių krepšinio lygoje (ŠKL) pergalių siekiančios praėjusių metų čempionės „Empower-ABRO-Šiaulių naujienų” ekipos puolėjas devyniolikametis Dovydas Baranauskas save vadina „tūsų” (vakarėlių, - aut. past.) siela, tačiau nesibaimina sunkaus darbo treniruotėse: „Sunku pratybose - lengva mūšyje”. 

- Kokia košė vaikystėje buvo mėgstamiausia?

- Pati skaniausia buvo manų košė, nes ją mama puikiai išvirdavo. Pamenu, dar kai buvau mažas,  mama sakydavo: „Jei nori būti didelis ir stiprus krepšininkas, privalai ją valgyti ir valgyti”. Manau, ji buvo teisi (juokiasi). 

- Kuri tavo kūno vieta tau pačiam – pati gražiausia?

- Man asmeniškai – gražiausias mano pilvas. Džiaugiuosi juo, kol neišpampo nuo nesveiko maisto. 

- Jeigu laimėtum milijoną.... 

- ... nukeliaučiau į kokią egzotišką šalį, o likusius pinigus saugiai investuočiau.

 

- Mėgstamiausia tavo frazė?

- Sunku pratybose – lengva mūšyje.

- Be ko negalėtum gyventi?

- Tikrai negalėčiau gyventi be krepšinio, nes be jo gyvenimas nebūtų toks mielas. 

- Didžiausias gyvenimo malonumas?

-  Ypatingą malonumą man sukelia valgymas ir miegojimas. Kadangi vis dar mokausi mokykloje, kartais neatsispiriu saldaus miego pagundai ir nenueinu į kokią pamoką... 

- Niekada neišdrįstum...

- ...nusižudyti. Manau, to neišdrįstų daugelis žmonių. 

- Kada pajutai pirmojo bučinio skonį?

- Labai asmeniškas klausimas (juokiasi). Galiu pasakyti, kad pirmą kartą bučiavausi su panele, kuri man nepatiko, tad nenoriu įvardyti, kada tai nutiko. 

- Jeigu nebūtum sportininkas, ką veiktum?

- Sunku pasakyti. Manau, kad išbandyčiau save įvairiose srityse ir galų gale atrasčiau kitą savo pašaukimą. 

- Mokykloje buvai populiarus?

- (Po geros juoko dozės). Geras klausimas. Ne buvau, o vis dar esu. Sulaukiu nemenko merginų dėmesio. Tiesa, kalbant atvirai, nesistengiu būti populiarus, tiesiog esu toks, koks esu. 

- Žinai, ką reiškia beržinė košė? Už ką vaikystėje gaudavai pylos? 

- Vaikystėje buvau tikra rakštis užpakalyje. Buvau labai sunkus vaikas, o tėvai turėjo nemažai vargo. Ypač nepaklusnus buvau darželyje, tad beržinės košės gaudavau nuolat. Laikui bėgant jos „porcijos” mažėjo. 

- Esi ką nors pavogęs?

- Taip, esu ir dėl to labai galiuosi. Mėgau iš kitų sodų pasivogti braškių ar kokių kitų skanių uogų, vaisių. Tačiau, kaip sakoma, nepagautas – ne vagis (juokiasi). 

- Gėdingiausias tau nutikęs dalykas. 

- Kartą namo grįžau gerokai įkaušęs, o mama rytą paklausė: „Na, dalyvi, gal mineralinio parnešti?” Tuomet buvo neapsakomai gėda... 

- Sakoma, kad mobiliojo telefono melodija yra savotiška žmogaus vizitinė kortelė. O kokia melodija skamba tavo telefone?

- Nesu išrankus, kaip kiti mano amžiaus žmonės. Mano telefone dažniausiai skamba „Nokia tune” arba „Eye of the tiger” melodijos. 

- Didžiausia tavo yda?

- Kaip ir daugelio sportininkų – nagų kramtymas. Niekaip nepavyksta to atsikratyti, nes kai užklumpa jaudulys, net nepajunti... 

- Tiki prietarais? 

- Tikiu, kad prieš varžybas negerai skusti barzdą. Manau, kad kai ji augs (juokiasi), prieš akistatas su varžovais jos neskusiu. 

- Kada paskutinį kartą lankeisi bažnyčioje ir buvai išpažinties?

- Oi, seniai, labai seniai... Dar ankstyvoje vaikystėje ir dėl to man labai gėda prieš dievą... 

- Esi vakarėlių siela ar pasyvus veiksmo stebėtojas?

- Esu visų „tūsų“ siela. Bet dažniausiai tada, kai išgeriu. Tuomet – saugokitės. 

- Kaip šventi pergales?

- Su gera kompanija ir šokiais pokiais. 

- Kas tave aplanko dažniau – gražūs sapnai ar bauginantys košmarai? 

- Prieš miegą mėgstu klausytis ramios muzikos, tad mane dažniau aplanko gražūs sapnai. 

 

„Empower-ABRO-Šiaulių naujienų” ekipos puolėjas devyniolikametis Dovydas Baranauskas mokykloje – labai populiarus ir sulaukia nemenko merginų dėmesio. 

Tado JUODŽIUKYNO nuotr.