Nerijus Astrauskas, kartu su draugais Anglijoje garsinantis Šiaulių vardą, neslepia – gerbėjų būrelis – menkas, o ir rėmėjų trūksta – beveik viską tenka pirkti iš savos kišenės.

Aušra LAURINKIENĖ

Gimtinę palikę ir į Angliją išvykę šiauliečiai nepamiršo Saulės miesto. Ūkanotajame Albione, kur „jo didenybe” vadinamas futbolas yra sporto šaka numeris vienas, vyrai prieš dvejus metus įkūrė „Šiaulių” klubą, žaidžia salės futbolą ir gimtojo miesto garbę gina lietuvių „Baltic” ir Londono „Newham Mayor's Futsal” lygose.

Vienas iš jų - Nerijus Astrauskas, regbininko karjerą pradėjusio kartu su Šiaulių regbio gimimu ir dar nuo šios sporto šakos nenutolusio šiauliečio Petro Astrausko sūnus.

Į mūsų siųstą elektroninį laišką žaibiškai atsakęs Nerijus Astrauskas rašo, kad antrus metus egzistuojanti ekipa „Šiauliai” Anglijoje – darbininkų komanda, kuri sieks kitąmet patekti į Nacionalinę Anglijos salės futbolo lygą, kur jau daug metų rungtyniauja kita lietuvių komanda  „Baltic United”.

Norėtų sulaukti didesnio „Šiaulių” klubo dėmesio

Suburti „grynakraujų” šiauliečių komandą svečioje šalyje – sunkus uždavinys. Nerijus Astrauskas pasakoja, kad šis procesas užtruko visus metus: „Iš pradžių „Šiauliams” atstovavo ir iš kitų Lietuvos miestų kilę futbolo mėgėjai, o dabar mūsų gretose – vos du žaidėjai, kurių negalima vadinti šiauliečiais. Ekipoje yra labai puikus žmogus Laimis, sugebantis viską puikiai organizuoti, tvarkyti komandos reikalus ir dar žaisti. Apskritai, mūsų komandoje tvyro tiesiog puiki atmosfera. Kartu ne tik žaidžiame, bet ir leidžiame laisvalaikį”.

Vyriškis laiške neslepia apmaudo, kad Lietuvoje pergalių siekiančio „Šiaulių” klubo vadovams nelabai įdomu, kas dedasi Anglijoje: „Ne kartą kalbėjomės su „Šiaulių” klubo vadovais Lietuvoje. Ten juk dabar vadovauja kažkada buvę komandos draugai. Kiek suprantu, dabar yra tokie laikai, kai klubas nelabai domisi mūsų veikla ir negali niekuo padėti. Suprantu, kad jie patys stengiasi išgyventi, tačiau būtų smagu sulaukti didesnės pagalbos ar dėmesio”.

Nerijus Astrauskas, kartu su draugais Anglijoje garsinantis Šiaulių vardą, neslepia – gerbėjų būrelis – menkas, o ir rėmėjų trūksta – beveik viską tenka pirkti iš savos kišenės: „Nors Anglijoje futbolas yra sporto šaka numeris vienas, kuriai skiriami milžiniški pinigai, salės futbolas, kurį ir žaidžiame, nėra itin populiarus ir čia lėšų nėra tiek daug”.

Komanda turi aukštų siekių

Nepaisant šėšėlių, kurie slopina pergalių, iškovotų ūkanotoje Anglijoje džiaugsmą, prieš dvejus metus suburta „Šiaulių” komanda turi aukštų siekių: „Dalyvaujame turnyruose, kartą laimėjome „Baltijos šalių dienos” turnyrą. Šiuo metu dalyvaujame naujai įkurtoje lietuvių „Baltic” lygoje ir Londono „ Newham Mayor's Futsal League”, kur šiuo metu tarp vienuolikos ekipų užimame ketvirtąją vietą. Kitąmet tikimės patekti į Nacionalinę Anglijos salės futbolo lygą, kur jau daug metų rungtyniauja kita lietuvių komanda „Baltic United”.

Nerijus Astrauskas sako, kad „Šiauliai” Anglijoje – darbininkų komanda, žaidžianti savo malonumui: „Susirenkame po darbų, tad treniruotėms daug laiko neskiriame. Dažnai per savaitę sužaidžiame po kelerias rungtynes, o daugelis iš mūsų nori turėti laisvadienį bent jau savaitgaliais. Jeigu per savaitę numatytos tik vienerios varžybos, tuomet organizuojame treniruotę. Sirgalių čia nėra daug – visi jie mūsų draugai. Ar kuo skiriasi žaidimas? Ne, juk mes patys esame lietuviai, tik yra labai techniškų svetimšalių, tokių kaip brazilai ar portugalai”.

Draugas sugundė palikti gimtąją šalį

Regbio legendos Lietuvoje sūnus Nerijus Astrauskas sako, kad sulaukęs 21-erių suprato, jog Lietuvoje iš futbolo pragyventi – labai sunku, o dar tuo metu komandą treniravo iš Rusijos atvykęs strategas, su kuriuo, kaip rašo pats Nerijus, sutarti nesisekė. Čia likimas iš Anglijos į Lietuvą atsiuntė draugą, kuris ir sugundė mūsų pašnekovą palikti gimtąją šalį.

Didžiausias Šiauliuose su žmona likusio Petro Astrausko noras – išvysti seniai matytą sūnų: „Matomės retai. Norėčiau pagaliau priimti jo kvietimą ir nuvykti į Angliją, apkabinti anūkę. Vis kviečia ir kviečia į svečius, tačiau vis nėra kaip. Šiemet siūlė kartu paatostogauti Tenerifėje, bet ir vėl atsisakėme...” - „Šiaulių naujienoms” sakė futbolo mylėtojo tėtis.

Anglijoje rado laimę

Įsikūręs svečioje šalyje Nerijus Astrauskas nenustygo vietoje ir troško užsiimti tuo, ką labai mėgo – žaisti futbolą. Ilgai nelaukęs kartu su minėtu draugu jis ėmė žaisti Londono mėgėjų lygoje, kur sekėsi tiesiog puikiai – komanda trejus metus iš eilės nuskynė mėgėjų lygos čempionų titulą, iškovojo nemažai žvilgančių taurių bei kitų apdovanojimų. Nerijus rašo, kad tai – nestebino, nes lygis buvo gerokai žemesnis nei čia, Lietuvoje.

Į Londoną 1998 metais atvykęs šiaulietis jau kitų metų pabaigoje susipažino su Džiuljeta, pavergusia jo širdį. Pora 2004 metais susilaukė dukrytės Klaudijos, o kitąmet vienas kitam prisiekė amžiną meilę bei tapo vyru ir žmona.

Nors futbolo gerbėjo prašėme išsamiau pasidalyti šeimos džiaugsmais ir rūpesčiais, jis nebuvo toks atviras, kaip jo tėtis seniau publikuotame interviu. „Atrodo, kad apie mano gyvenimą norite parašyti knygą”, - trumpai brūkštelėjo Nerijus Astrauskas.

Išsiskirti su futbolu taip ir nepavyko

Po trejus metus trukusios sėkmingos karjeros Londono Anglijos mėgėjų lygoje šiauliečiui teko atsisveikinti su mėgstama sporto šaka ir daugiau laiko skirti darbui bei šeimai.

„Savaime suprantama, išsiskirti su futbolu visam laikui, kai tiek metų žaista, yra neįmanoma, tad savaitgaliais su draugais vis susibėgdavome pažaisti”, - rašo Nerijus.

Tik 2008 metais jis laisvomis nuo darbo dienomis pradėjo žaisti mažąjį lauko futbolą, kur susitikdavo su kitais futbolo gerbėjais iš Lietuvos: „Po pusmečio su draugais Laimiu ir Nerijumi („Šiaulių naujienų“ žiniomis, minėtas Nerijus yra dabartinio Šiaulių mero Justino Sartausko sūnus, - red. past.) sugalvojome suburti „Šiaulių” klubą. Pirmus metus žaidėme mažąjį lauko, o vėliau – salės futbolą. Jau po pirmo sezono turėjome žaisti aukščiausioje salės futbolo lygoje, tačiau tai buvo pirmieji mūsų metai, tad niekas nepriėmė. Tikimės, kad taip nutiks kitąmet”.

Buvo regbio komandos talismanas

Jau rašėme, kad Nerijus Astrauskas - regbininko karjerą pradėjusio kartu su Šiaulių regbio gimimu šiauliečio Petro Astrausko sūnus.
Paklaustas, kodėl pasirinko futbolo, o ne regbio kamuolį, vyras atrašė: „Net nežinau, nuo ko pradėti... Kai buvau mažas, su tėčiu vykdavau į visas regbio varžybas ir buvau tikras komandos talismanas (nupiešė šypsenėlės ženklą, - aut. past.). Visą vaikystę tėtis vertė sportuoti, o tai man labai patiko”. Futbolą žaisti Nerijus pradėjo sulaukęs devynerių: „Draugas pasiūlė, pabandžiau ir patiko. Regbis – grubus žaidimas, galbūt todėl tėtis nevertė jo žaisti”.

Futbolininko karjera, anot Nerijaus, buvo banguota: „Kol buvau perspektyvus ir jaunas vaikis, gavau nemažai apdovanojimų. Vėliau, paauglystės metais, šiek tiek pritingau, tačiau sulaukęs aštuoniolikos patekau į pagrindinę Šiaulių futbolo komandą „Kareda”. Tuo metu ekipa buvo itin stiprios sudėties – vadovai sukvietė geriausius Lietuvos žaidėjus, kurie dvejus metus iš eilės iškovojo aukščiausios lygos nugalėtojų vardą. Deja, man žaisti teko nedaug”.

Nerijus neslėpdamas apmaudo rašo, kad iš pagrindinės komandos smuktelėjo į žemesnį lygį – antrąją komandą „Klevas”, tapusią pirmosios lygos nugalėtoja. Nerijus žaidė ir arčiau širdies esantį salės futbolą, kasmet dalyvaudavo Šiaulių apskrities pirmenybėse.


Į mūsų siųstą elektroninį laišką žaibiškai atsakęs Nerijus Astrauskas rašo, kad antrus metus egzituojanti ekipa „Šiauliai” Anglijoje – darbininkų komanda, kuri sieks kitąmet patekti į Nacionalinę Anglijos salės futbolo lygą, kur jau daug metų rungtyniauja kita lietuvių komanda  „Baltic United”.

Į Londoną 1998 metais atvykęs šiaulietis jau kitų metų pabaigoje susipažino su Džiuljeta, pavergusia vaikino širdį.

Po trejus metus trukusios sėkmingos karjeros Londono Anglijos mėgėjų lygoje šiauliečiui teko atsisveikinti su mėgstama sporto šaka ir daugiau laiko skirti darbui bei šeimai.
Asmeninio albumo nuotr.

Didžiausias Šiauliuose su žmona likusio Petro Astrausko noras – išvysti seniai matytą sūnų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.