Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Geriausių 2010 metų laidų konkurso „Pragiedruliai”, kurį jau devintąjį kartą surengė Lietuvos radijo ir televizijos komisija kartu su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, specialiuoju prizu „Už vaizdo ir minties dermę“ apdovanota šiauliečių  Gedimino Beržinio, Kęstučio Druškevičiaus, Jurijaus Muravskio, Zigmo Staražinsko, Ryčio Garalevičiaus, Igno Šiugždinio sukurta televizijos laida „Purenimai“.

O juk šiam konkursui, kurio tikslas paskatinti kurti ir transliuoti kultūros laidas bei laidas vaikams, puoselėti bei populiarinti kultūrą ir jos vertybes, -  buvo pateiktos 49 visų šalies televizijų, radijų laidos ir iš jų tik penkios išrinktos geriausiomis bei dar penkios apdovanotos specialiaisiais prizais.

Jau daugybę metų televizijoje dirbantis laidos „Purenimai“ idėjos autorius ir variklis Gediminas Beržinis neslepia dėl tokio laidos įvertinimo džiaugsmo, juolab kad ši laida visai kitokia nei lig šiol jo kurtosios. 

- Kai augau Užventyje, o po Lietuvą važinėdavo „Panoramai“ kurdamas reportažus tolimas giminaitis Bielskus, tik pasvajodavau apie galimybę dirbti televizijoje. Bet ta svajonė tada man atrodė neįmanoma kaip kosmosas.

Tai ir specialybę pasirinkau – kultūros ir visokių kitokių renginių organizatoriaus. Tik prieš prieš dvidešimt ar daugiau metų televizija atsirado mano gyvenimo – pradėjome daryti laidas. Kitokias, nei tuo metu buvusias.

Imdavome iš kasečių vaizdus, patys į tarpus kažką pakalbėdavome - atseit  protingai. Tai buvo daugiau pramoga patiems: ne kažką prasminga parodyti, o patiems pasirodyti televizijoje...

Dabar suprantu, kad vienintelis mano nuopelnas, jog dalyvavau kuriant pačią pirmąją televizijos laidą. Ilgai jai ruošiamės, aptarinėjome, kokia ji turėtų būti, apie ką, nors, tiesą sakant, didesnis dėmesys buvo skiriamas laidos formai – dar ir dabar visi draugai prisimena, kaip laidoje pro langą išmečiau „žvėrelį“ („vagnorėlį“), nes girdi jie nebereikalingi – gyvenimas keičiasi...

Toks mano charakteris – vis norisi iškrėsti pokštą, paprovokuoti visuomenę. Todėl atsirado ir mano Gražiausių kojų konkursas – norėjosi pažaisti, patampyti už ūsų tą visuomenę, nes niekada nesinorėjo daryti žinių, nes tai atsakinga, rimta. 

Dabar man tai juokinga, nes viskas persivertė.

- Kada įvyko tas virsmas?

- Kai supratau, kad viso šnapso neišgersiu, visų cigarečių nesurūkysiu, kad paaugo vaikai, kad atsirado atsakomybė prieš šeimą ir kažkoks gėdos jausmas. Paprasčiausiai vyresniame amžiuje pradedi galvoti, kas tu esi, ir imi bendrauti tik su tais žmonėmis, su kuriais visada norėjai – tais, kurie visa galva ar net dviem metrais už tave aukščiau.

Kai išsiblaivai ir kai išlendi iš už dūmų uždangos į šviesą, tai viską pamatai kitomis spalvomis. Tada atsiranda filosofijos, religijos ir gilinimasis į save.

- Ir atsirado „Purenimai“?

- Pradėjau filmuoti jiems atskirus epizodus gal prieš dvejus metus, nes laidos koncepcija man buvo labai aiški – gyvenimo vertybės, kokios jos, iš kur jos. Per indų Vedas priėjau prie dešimties Dievo įsakymų ne popsiniame skambesyje, o kaip prie bendro gyvenimo taisyklių. Ir ieškojau žmonių, kurie jas aptarti.

Taip atsirado filosofas Gintautas Mažeikis, menininkas Saulius Kruopis, vienas iš pirmųjų Lietuvoje besidominčių Krišnos mokymu, kiti žmonės iš filosofijos, antropologijos sričių.

O laidos pavadinimo buvo keli variantai – „Papurenkim smegenis“ (tai yra, peržiūrėkime stereotipus ir atraskime iš naujo vertybes), „Be pretenzijų“... 

Galop beliko beliko „Purenimai“, kur aš jau nebenorėjau provokuoti, o pradėjau daryti tai, ką privalau daryti turėdamas galimybę dirbti televizijoje. Ir štai parodytos kol kas tik šešios laidos, kuriose leidau sau nebepataikauti žiūrovams, bet daryti tai, kas pačiam įdomu su viltimi, kad atsiras žmonių, kuriems irgi bus įdomu eiti su manimi per tuos sudėtingus gyvenimo labirintus.

Aišku, tokios laidos nėra remiamos, jos sunkiai skinasi kelią, atsiranda daug priešų, kurie neigia visa tai – esą tai nėra prasminga, pelninga.

- Kaip šią laidą kūrėte?

- Tačiau juk jau yra jaunas žmogus – montažo režisierius Kęstutis Druškevičius, kuriam tai pasirodė irgi įdomu. Jis patikėjo idėja ir mes pradėjome laidą lipdyti.

Aš filmavau ir galvojau, kas laidoje turėtų būti, o Kęstutis (kartu spręsdavome, kur sudėti emocinius taškus) montavo. Padėjo ir kiti operatoriai, savo darbą darydami, tačiau pats tikrasis bendramintis  buvo Kęstutis, kuris montuodamas laidą išreiškė ir savo poziciją.

Kadangi teko daryti įvairių laidų, ir nuobodžių, ir per daug linksmų, tai laidai rinkomės garso takelį iš prasmingų Andriaus Mamontovo, Gyčio Paškevičiaus ir kitų muzikų repertuaro. Būtinai laidai reikalingas vizualus menininko požiūris, tai yra, fotografas ar dailininkas. O kai jau yra garsas ir vaizdas gaunasi gan ekspresyvus pusvalandžio pokalbis – trys-keturi laidos ekspertų išpurena temas pagal dešimt Dievo įsakymų, o tarp jų – vaizdas ir muzika. 

- O kaip laida buvo žiūrovų įvertinta?

- Skeptiškai - daugiausia. Meluočiau sakydamas, kad įvertinimas man nėra svarbus. Svarbus. Tačiau manau, kad pagrindinė to skeptiškumo priežastis ta, jog žmonės neturi su kuo tą laidą lyginti, todėl man svarbiausia nuomonė yra laidoje dalyvavusių žmonių. O jie įvertino gerai.

Kai „Pragiedrulių“ konkursui pateikėme „Papurenimus“ kaip kultūros laidą, vilčių laimėti neturėjau, o kad ji yra įvertinta specialiuoju prizu, manau, dėl to, kad dabar keičiasi mūsų visuomenė ir jos poreikiai. 

 

Prizu labai džiaugiuosi. O dar maloniau, kad žmona ir dukra, ir šviesūs žmonės džiaugiasi kartu ir skatina toliau dirbti.