Taikliarankis su žmona Egle augina pusketvirtų metukų dukrytę Nedutę. „Šeima – vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime”, - sako Mantas Galkauskas. 

Aušra LAURINKIENĖ

 

Nuo šešerių metų krepšiniu „kvėpuojančio” krepšininko Manto Galkausko kasdienybę praskaidrina neįprastas dalykas – konkurencija. 

24 metų vaikinas „Šiaulių naujienoms” atskleidė, kad didžiausias gyvenimo malonumas – krepšinio aikštelėje konkuruoti su broliu - kitu Šiaulių miesto krepšinio padangėje visiems puikiai žinomu taikliarankiu Aivaru. 

 

„Visada troškau su broliu žaisti vienoje komandoje. Taip ir nutiko – pergalių siekėme aukščiausiojoje Šiaulių krepšinio bei Regionų krepšinio lygose. Dažnai vienas iš kito mokomės tobulėti šioje srityje, kartu sportuojame bei dalijamės patirtimi. Tačiau svarbiausia, kad abu labai konkuruojame – siekiame įrodyti, kad vienas iš mūsų už kitą yra geresnis krepšininkas”, - juokiasi Mantas Galkauskas. 

 

 

Abu aukštaūgiai gyvenimo kortas dėlioja panašiai – ir Manto, ir Aivaro mylimosios – krepšinio komandų palaikymo šokėjos. 

 

Neseniai rašėme apie Aivarą Galkauską ir jo širdies draugę Robertą Balinskaitę, kurie tapo mūsų organizuoto konkurso „Gražiausia porelė” nugalėtojais (beje, konkurse dalyvavo ir Mantas su žmona, - aut. past.). Tiesa, Aivaras, su mylimąja besirengiantis persikelti gyventi į Vokietiją, ant dešinės rankos bevardžio piršto vestuvinio žiedo dar nemūvi, o Mantas ir buvusi šokėja Eglė vestuves jau atšoko ir augina pusketvirtų metukų dukrytę Nedutę. 

 

 

Linksmų plaučių Mantas Galkauskas sako, kad gyvenime sukasi it vijurkas – lepina Šiaulių universiteto studentę žmoną Eglę, su kuria susipažino varžybų metu, augina dukrytę bei „skina” pergales krepšinio aikštelėje ir mobiliųjų telefonų remontų srityje. „Suspėju viską – reikia tik noro ir šiek tiek pastangų”, - „Šiaulių naujienoms” sako aukštaūgis. 

 

„Justicijos-Saulės radijo” komandos, kurios stiprybė - greitis ir jaunatviškas entuziazmas, krepšininkas kartu su kitais žaidėjais šiemet įvykdė trenerio Nerijaus Masiulio iškeltą užduotį ir pasidabino Šiaulių krepšinio A lygos čempionato auksu. 

 

Turbūt jau supratote, kad šįkart kalbėsime ne apie Manto Galkausko, žaidusio Moksleivių mėgėjų krepšinio lygoje (MMKL), keturiose Šiaulių krepšinio lygose ir Regionų krepšinio lygoje, pasiekimus. Šįkart krepšininkas tapo mūsų „taikiniu” jau šeštadienio tradicija tapusiai „Sportininko portreto” rubrikai. 

 

 

- Vaikystėje valgydavau viskas košes, tačiau pati populiariausia mano meniu buvo manų košė. Mama sakydavo: „Jei nori būti stiprus, turi labai daug valgyti” (juokiasi). 

 

- Hmm... Gražių kūno vietų turiu net keletą. Man asmeniškai labai patinka mano rankos – bicepsas, kur esu išsitatuiravęs drakoną. Patinka ir kita mano tatuiruotė ant blauzdos japonų kalba, kuri reiškia ištikimybę ir pagarbą. Tie žodžiai gyvenime man labai daug reiškia. Na, patinka ir pilvukas, nes žmona sako, kad jo „kaladėlės” - visai neblogos. 

 

 

- Išpildyčiau savo svajonę ir nusipirkčiau namą ant ežero kranto, po to surengčiau draugams gerą „balių”, o likusią sumą saugiai padėčiau į banką, kad vėliau galėčiau dukrytę Nedutę išleisti į gerus mokslus. Tiesa, dar ir puikią meškerę nusipirkčiau, nes labai mėgstu žvejoti. 

 

 

- Geriau nežadėti nei pažadėjus - neištesėti.

 

 

- Tikrai negalėčiau gyventi be šeimos ir krepšinio. Tai – mano džiaugsmas, visas gyvenimas ir didžiausia laimė. Viskas telpa į tuos du žodžius. Tai mane daro labai laimingą. 

 

 

- Kaip jau minėjau, didžiausią džiaugsmą teikia konkurencija su broliu krepšinio aikštelėje ir dėjimas į krepšį per Aivarą. Tada jaučiuosi labai gerai (juokiasi). Net nemoku žodžiais apsakyti to jausmo – tiesiog smagu, kad konkurencija verčia tobulėti. 

 

- ...išduoti šeimos ir sudalyvauti kokiame televizijos projekte. 

 

 

- Sunku prisiminti... Gerai pagalvojus, manau, kad tai buvo mokykloje per „beždžioniukų diskoteką”. Tuomet pasibučiavome su klasės drauge. Buvome labai jauni ir nežinojome ką darome (juokiasi). 

 

 

- Sunkus klausimas. Net neįsivaizduoju... Turbūt dirbčiau kokį su sportu susijusį darbą. Tokį, kaip tavo – rašyčiau apie sportininkus (kvatoja). Kodėl? Nes mėgstu daugelį sporto šakų ir jomis labai domiuosi, seku visas naujienas. 

 

 

- Na, kaip čia pasakius... Visi mane žinojo, nes buvau vienas iš mokyklos krepšinio komandos pagrindinių žaidėjų. Dėmesio buvo užtektinai. Ypač – iš palaikymo komandos šokėjų. Beje, čia ir susipažinau su savo žmona Egle. Krepšininkas ir šokėja – puikus derinys. 

 

 

- O, tikrai taip! Tėvai labai griežtai mus auklėjo ir norėjo, kad nenueičiau klystkeliais, Tiesa, dažniausiai pylos gaudavau už peštynes su broliu. Abu turėjome daug jėgos ir vis kažko nepasidalydavome, risdavomės. 

 

 

- Taip. Tikiuosi, kad šio straipsnio neskaitys mano kaimynė, nes iš jos darželio skindavau tulpes ir jas dovanodavau savo mamai (šypsosi). 

 

 

- Man būna labai gėda, kai nepateisinu artimųjų lūkesčių, o linksmiausias ir kartu gėdingiausias nutikimas – kai eidamas užsižiopsojau ir žmonių akivaizdoje

kakta trenkiausi į stulpą. 

 

 

- Kadangi jau penkerius metus sukuosi šioje sferoje – remontuoju mobiliuosius telefonus, tai kažkokios išskirtinės melodijos ir neturiu. Visos labai

pabodusios. Mano telefone dažniausiai skamba kokia juokinga liaudiška dainelė. 

 

 

- Eitą kelią nueiti iki galo.

 

- Tikrai taip. Dažnai prieš varžybas, kai nemato kiti žaidėjai, aš persižegnoju. Tikiu, kai tai man padės geriau sužaisti. 

 

- O...o...o... Turbūt prieš kelerius metus su žmona per mūsų vestuves, o išpažinties išvis nebuvau. Bet pažadu, kad tikrai nueisiu artimiausiu metu – įtrauksiu tai į savo dienotvarkę (juokiasi). 

 

 

- Tai priklauso nuo kompanijos ir, žinoma, nuotaikos. Tačiau dažniausiai būnu vakarėlio sūkurio viduryje. 

 

- Jas švenčiu taip, kad atėjus naujam sezonui, dar ilgai prisiminčiau praėjusį (šypteli). 

 

 

- Po sunkių treniruočių miegu lyg užmuštas, bet dažnai susapnuoju ką nors gražaus. Smagu, kad kiti sapnai ir išsipildo. 

 

(Iš kairės): Krepšininkai Aivaras ir Mantas Galkauskai gyvenimo kortas dėlioja panašiai – ir Manto, ir Aivaro mylimosios – krepšinio komandų palaikymo šokėjos. 

Laimėjęs milijoną krepšininkas nusipirktų namą, surengtų šventę draugams, dalį pinigų padėtų į banką ir nusipirktų puikią meškerę, nes labai mėgsta žvejoti. 

Asmeninio albumo nuotr.