Garsaus šalies baidarių irkluotojo Aurimo Lanko, ne vieneriose varžybose nuskynusio aukščiausių prabų apdovanojimus, mergina Eglė Kriščiūnaitė kartais ironiškai pajuokauja, kad sportas jos mylimajam - lyg meilužė.
Asmeninio albumo nuotr.                 

Aušra LAURINKIENĖ

Visi džiūgauja ir peršasi į draugus, kai sportininkai laimi, bet nieko nebūna šalia, kai jie pralaimi, – tik žmonos ir mylimosios. Tos, kurios visada laukia, visada tiki ir visuomet didžiuojasi. Tos, kurios seka iš paskos mylimajam, kai šis nusprendžia karjerą tęsti kitoje šalyje, kurios kantriai tyli, kai vyrai vakarus leidžia sporto salėse.

Šiandien apie tai, ką reiškia būti sportininko mylimąja, kalbamės su trijų skirtingų istorijų herojėmis – krepšininko žmona, irkluotojo drauge ir buvusia regbininko mergina.

Sujungė meilė krepšiniui

Pirmoji mūsų pašnekovė – begalinę vyro aistrą krepšiniui suprantanti krepšininko Manto Galkausko žmona Eglė.

Prieš puspenktų metų Dievo akivaizdoje vienas kitam meilę prisiekusių Galkauskų istorija, kaip sako pati Eglė, - lyg iš žydrųjų televizorių ekranų. „Sujungė mus meilė krepšiniui. Jis tuomet buvo  Moksleivių mėgėjų krepšinio lygos (MMKL)  krepšininkas, o aš - krepšinio palaikymo komandos „Time out” šokėja. Mūsų žvilgsniai susitiko krepšinio aikštelėje. Vėliau sekė ilgi vakariniai pokalbiai bei pasivaikščiojimai. Ir galiausiai - santuoka. Viso šito rezultatas, gyvenimo tikslas bei gyvenimo džiaugsmas – nuostabi dukrytė”, - šypteli Eglė.

Tenka skalbti daugybę sportinių aprangų

Paklausta, ar nuo pat draugystės pradžios ji buvo pasiryžusi susitaikyti su amžina Manto Galkausko „meiluže” - sportu, moteris neslepia, kad ir jos gyvenimas – labai aktyvus, tad nesusipratimų pavyksta išvengti: „Abu esame aktyvūs. Mantas dirba, aktyviai sportuoja. Aš mokausi Šiaulių universitete, priklausau studentų atstovybei. O dar ir malonūs dukrytės auginimo rūpesčiai...

Jis supranta mano veiklą universitete ir už jo ribų, aš suprantu jo meilę krepšiniui. Esu pavydi, bet jau pripratau, kad nesu vienintelė jo meilė ir aistra. Savo vyro meilę dalijuosi su krepšiniu”.

Į klausimą „Ką reiškia būti sportininko mylimąja?”, Eglė atsakė: „Būti sportininko žmona - nei jokia privilegija, nei kančia. Kainos čia turbūt nėra. Esame tradicinė šeima. Vienos žmonos savo vyrams lygina kelnes, marškinius, kitos skalbia darbines aprangas. O man tenka skalbti daugybę sportinių aprangų. Vienos žmonos laukia savo vyrų grįžtančių iš darbų, o aš laukiu grįžtančio po treniruočių, varžybų”.

Negaili ir kritikos

Nuo šešerių metų krepšiniu „kvėpuojančio” krepšininko Manto Galkausko žmona neslepia, kad jai tenka išklausyti ir nusivylimus, ir džiaugsmus: „Kai galiu, einu kartu į varžybas palaikyti, kai negaliu - stebiu varžybas kompiuteryje. Kartu diskutuojame apie varžybas, pavykusias, nepavykusias atakas. Negailiu ir kritikos. Visuomet primenu, kad svarbiausia žaidžiant jausti malonumą ir siekti bendro komandinio darbo. Mano vyras kol kas neišvažiuoja žaisti krepšinio į kitas šalis, todėl negaliu atsakyti, kaip jaučiasi šių krepšininkų žmonos. Bet jei taip įvyktų, žinoma, kad palaikyčiau savo vyrą ir džiaugčiausi kartu su juo”.

„Ko palinkėtum sportininkų mylimosioms?” - smalsaujame. Eglė nusijuokia: „Ko gero, palinkėčiau kantrybės plaunant sportines aprangas, klausant komentarų po varžybų ar treniruočių bei gydant nesibaigiančias traumas, skausmus. Taip pat – neužsidaryti tarp keturių sienų ir netapti tik namų šeimininkėmis. Turėkite ir savo veiklas, karjerą – gyvenimas bus prasmingesnis”.

Su draugu išskyrė... sportas

Kita mūsų pašnekovė, ne tokios laimingos istorijos herojė Renata Gečiauskaitė, buvusi garsaus regbininko Igno Darkinčio mergina, neslepia – ją su mylimuoju išskyrė sportas.

Kiek padvejojusi, ar verta judinti dar iki galo neužgijusius „skaudulius”, Renata vis dėlto ryžtasi papasakoti savo ir sportininko pasibaigusią meilės istoriją.
„Dvejojau, tačiau ši tema – tikrai labai gera ir aktuali, nes su Ignu labai daug apie tai esame diskutavę. Mūsų santykiai tarsi buvo apipinti sportu, viltimi, planais, susijusiais su regbiu”, - sako žavingų bruožų mergina.

Jos buvęs mylimasis - Karlsono tėvynėje, kur brangus alus ir paslaugūs žmonės, pergalių siekęs, tačiau noro žaisti aukštesnio lygio regbį nugalėtas ir į Angliją persikėlęs Ignas Darkintis. Jis - vienas iš „Vairo” regbio klubo talentų – emigrantų. Igno Darkinčio, šiuo metu ginančio Birminghamo  klubo garbę, ir Renatos Gečiauskaitės meilės istorija truko trejus metus.

„Viskas prasidėjo žaibiškai. Jis iškart patraukė akį – labai sportiškas, mandagus, turintis puikų humoro jausmą. Galima sakyti, kad visas ypatybes, kurios mane traukia labiausiai. Tuomet nesupratau, bet tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Nė nepajutome, kai pradėjome kartu gyventi, kurti ir planuoti ateitį...” - „Šiaulių naujienoms” pasakojo Anglijoje gyvenanti ir dirbanti mergina.

Neslėpė, kad regbis  – svarbiausias

Renata neslepia, vos tik prasidėjo regbininko išvykos su komanda, ji suprato: „Aš – ne pirma jo gyvenime ir niekada tokia nebūsiu. Tiesa, Ignas to niekada neslėpė ir nuo pirmųjų pažinties dienų pabrėždavo, koks svarbus jam yra sportas ir kad jis nori žaisti aukštame lygyje”.

Kai Ignas Darkintis nusprendė žaisti Švedijoje, Renata nė nedvejodama metė mokslus, darbą ir išvažiavo paskui. „Išvažiavau, nes mylėjau ir norėjau būti šalia, jį palaikyti. Be to, Švedija – puiki šalis, - šiandien sako mergina. - Bet... Gyvenau ne savo gyvenimą, o Igno! Buvau namų šeimininkė, reikalaujanti vyro dėmesio, o jis norėjo treniruotis ir siekti puikių rezultatų. Jutau, kad man kažko trūksta, kad noriu užsiimti man įdomia veikla...”

Nė nedvejodama – ir vėl iš paskos

Kai Švedijoje regbio laurai jau buvo nuskinti ir kur tobulėti šioje srityje jau nebebuvo, nes Ignas priklausė stirpiausiai švedų ekipai, buvo nuspręsta išvykti į Angliją. „Kodėl į šią šalį? Nes ten – regbio klubų įvairovė ir tokios galimybės!” - sako Renata, kuri ir vėl nedvejodama susikrovė kelis lagaminus ir su mylimuoju išvyko ieškoti laimės. Tiesa, jai Londonas nebuvo nauja vieta – mergina jau buvo čia gyvenusi.

Renata sako, kad Anglijoje viską reikėjo pradėti nuo nulio: „Atvykome į tokią vietovę, kurioje – mažai atvykėlių ir čia mums reikėjo įrodyti, ko esame verti. Ignas – sportininkas iš pašaukimo. Jis myli regbį! O aš jį tarsi stabdžiau, norėjau jo namuose, norėjau įsikurti vienoje vietoje, tačiau jam vis siūlė važiuoti į kitus klubus. Jaučiau, kad jis nelaimingas, kad nori kažko daugiau, bet Ignas matė, jog ėmiau kilti karjeros laiptais, kad myliu savo darbą, ir... dvejojo”.

Reikia paaukoti didžiąją dalį savęs, savo siekių ir norų

„Būti sportininko mylimąja, anot Renatos, tai paaukoti didžiąją dalį savęs, savo siekių ir norų: „Kad ir kokia stipri yra meilė tarp žmonių, supratau, kad meilė sportui – stipresnė ir moteris dažniausiu atveju liks antrojoje vietoje. Su tuo tiesiog turi susitaikyti ir stengtis paremti mylimąjį visur ir visada!”
Dabar jau buvusi sportininko mylimoji sako, kad vieną dieną tiesiog atėjo laikas, kai ji turėjo sustoti ir pagalvoti, ko iš tikrųjų nori: „Turėjau pažiūrėti į Igną ne kaip į mylimą vyrą, bet kaip į sportininką, kuriam reikia sportuoti, treniruotis, keliauti ir įgyvendinti savo svajonę... Turėjau leisti jam tobulėti. To kaina buvo pasukti skirtingais keliais”.

Renata neslepia, kad išsiskyrimas su Ignu – vis dar labai skaudus klausimus ir sako, kad prisimena nuostabiausią jausmą pasaulyje, kai gali didžiuotis savo vyru: „Kai jis stovi stadione su komanda ir gieda Lietuvos himną, kai matai, kaip jam skruostais rieda ašaros ir supranti, kaip jam tai svarbu! Tas pasididžiavimo jausmas atperka labai daug – tą laiką, kai jis ne namuose, o sporto salėje...”

Internetinė pažintis virto meile

Trečioji mūsų pašnekovė - garsaus šalies baidarių irkluotojo Aurimo Lanko, ne vieneriose varžybose nuskynusio aukščiausių prabų apdovanojimus, mergina Eglė Kriščiūnaitė.

Daugiau nei prieš dvejus metus populiarioje internetinių pažinčių svetainėje susipažinę jaunuoliai greit suprato, kad jų požiūriai – sutampa, tačiau Aurimas tuo metu mokėsi Vilniuje, todėl susitikimas įvyko kur kas vėliau – kai irkluotojas grįžo į gimtąjį miestą.

„Viskas labai greit rutuliojosi, nes, ne paslaptis, kartu lankėme tą pačią sporto šaką. Susitikdavome kiekvieną dieną, kartu vykdavome į varžybas. Jis kiekvieną dieną mane pakalbindavo, rodė dėmesį, o tai pamalonina kiekvieną merginą. Ir štai, jau dvejus metus esame kartu”, - šypteli Eglė.

Nesusimąstė, kad meilė irklavimui vėl bus tokia stipri

Šiaulietė neslepia – ji nemanė, kad Aurimas vėl pasiryš rimtai sportuoti: „Maniau, kad tai bus labiau pomėgis ir net nesusimąsčiau, kad meilė irklavimui vėl bus tokia stipri, tačiau jau po pirmų varžybų jis pajuto tą saldų laimėjimo skonį ir pradėjo rimtai sportuoti, dėjo visas pastangas, kad kuo geriau pasirodytų kitą sezoną. Taip viskas ir prasidėjo, o man jau buvo per vėlu trauktis, nes jau buvau įsimylėjusi iki ausų”.

Eglė sako, kad čia, bet kokiu atveju, kaip ir kiekviename dalyke, yra pliusų ir minusų: „Geroji pusė yra ta, kad žmogus kažko siekia, netinginiauja žiūrėdamas televizorių ir, svarbiausia, palaiko gražią, sportišką kūno formą. Taip pat smagu kartu važiuoti į varžybas, palaikyti, jaudintis, kad tik pasisektų. Beje, gerai, kad nepasisekus neišsilieja ant manęs, o aš irgi stengiuosi nelįsti į akis. Ypač didelis jaudulys buvo, kai Aurimas dalyvavo Vengrijos pasaulio čempionate. Gaila, kad negalėjau stebėti varžybų gyvai, tačiau buvau ,,prilipusi” prie televizoriaus ekrano ir didžiavausi, kad jis taip gražiai plaukė”.

Juokauja, kad sportas – lyg meilužė

Bet irkluotojo mylimoji neslepia – būti sportininko drauge taip pat turi ir neigiamų aspektų: „Kartais net ironiškai pajuokauju, kad sportas jam - lyg meilužė, nes daugiau laiko skiria jam, o man - tai jau kas lieka. Nors per daug skųstis negaliu - jei turi laisvą minutę, tai ją skiria man. Ypač pyktis ima vasaromis, kai norisi kažkur išvažiuoti, paatostogauti, kad ir į Palangą, tačiau Aurimas laiko neranda, nes visada reikia ruoštis svarbioms varžyboms”.

Eglė sako, kad itin sunki buvo ši vasara, nes Aurimas atkakliai siekė laimėti varžybas Trakuose ir išvykti į Vengriją: „Ir jis, ir aš tikėjome, kad jam pasiseks. Taip ir buvo. Jeigu jau pasiryžai draugauti žmogumi, kuriam sportas - ne tik pomėgis, bet ir kažkas daugiau, reikia būti kantriai, palaikyti ir susitaikyti su tuo, kad didžiąją laiko dalį praleis treniruodamasis, todėl neverta priešintis, pykti, nes niekas nepasikeis”, - šypteli pašnekovė. - Patariu merginoms gerai pagalvoti, ar joms užteks tiek laiko, kiek skirs rimtai sportuojantis vaikinas, nors tai padaryti ir labai sunku - kai pamilsti, nesusimąstai, kaip gali būti...”

Prieš puspenktų metų Dievo akivaizdoje vienas kitam meilę prisiekusių Eglės ir Manto Galkauskų istorija, kaip sako pati krepšininko žmona, - lyg iš žydrųjų televizorių ekranų.

Renata Gečiauskaitė, buvusi garsaus regbininko Igno Darkinčio mergina, neslepia – ją su mylimuoju išskyrė sportas.