Šį kartą į klausimus atsakys Europos jaunių paplūdimio tinklinio čempionato penktos vietos laimėtojas, geriausias 2011 metų jaunasis Šiaulių sportininkas, „Elga Master Idea“ komandos lyderis, tinklininkas Arnas Rumševičius. Laikas į aikštelę!
- Sakei, jog turi daug visokiausių „sportinių trofėjų“ - prizų. Ar pakanka jiems kambaryje vietos?
- Šiaip jau reikėtų apie tai pagalvoti... Planuojame nišose statyti lentynas ir ten išdėlioti mano iškovotas taures, medalius... Dabar viskas vienoje vietoje, kartu su nuotraukų albumais.
- Kodėl tave, gyvenantį, žaidžiantį ir besimokantį Šiauliuose, „savinasi“ raseiniškiai – laiko „savu“?
- Esu kilęs iš Raseinių. Šiauliuose gyvenu jau treti metai...
- Sąvoka „paplūdimio tinklinis“ ne vienam asocijuojasi su alaus įkaušusia kompanija „ant rankų“ mušinėjančią pliaže kamuolį. O kas iš tikrųjų yra tas „paplūdimio tinklinis“?
- Man tai pats smagiausias žaidimas vasarą. Nors žiemą kitas paniurzga, jog tai „nuobodus“ užsiėmimas, bet atėjus vasarai žaidžia vėl... Čia sunkiau žaisti, nes dviem žaidėjams aikštelė per didelė – tik metru mažesnė nei salėje. Labai sunku iš tikro. Ant smėlio kristi gal ir smagiau, bet...
- Nors komandoje tu pats jauniausias, bet esi vadinamas lyderiu. Ar nekyla dėl to nesusipratimų su komandos draugais?
- Iš pradžių pasitaikė visko. Teko vandenį ir gertuves nešioti. Paskui susilygino žaidimas. Dabar pasiskirstome kada ir kas nešios.
- Ar mėgsti žvejoti?
- Mėgstu, tačiau niekad ir nieko nepagaunu.
- Yra kas „žvejoja“ dinamitu, elektra, tinklais. O tau, kaip tinklininkui, kas arčiau širdies?
- Gal ir būtų smagu? Gal tinklais ką ir pagaučiau? (Šypsosi).
- Kiek laiko kasdien skiri pasauliniam voratinkliui?
- Internetui? Kaip kada. Kartais iš viso nėra tam laiko, kartais praleidžiu čia 2–3 valandas. Pasižiūriu filmą. Labiausiai mėgstu komedijas, kur yra iš ko pasijuokti.
- Grįžkime prie tinklų. Ar bijai vorų?
- Ne.
- O gal jau esi papuolęs į kokios nors gražuolės sumaniai suregztą tinklą?
- Turiu draugę. Vardo neminėsiu...
- Suprantama. Pasaulyje viskas greitai keičiasi... Klausimas: sportas atima nemažai jėgų, kurias reikia nuolat papildyti. Koks tavo pats mėgstamiausias patiekalas, pavyzdžiui, kuo tave sugrįžusį vaišina mama?
- Skaniausi močiutės verdami cepelinai. (Pagyvėja).
- Pernai tau atiteko geriausio Šiaulių miesto jaunojo sportininko titulas. Ar labai dėl to „pasikėlei“?
- Tikrai ne. Gauti šį įvertinimą buvo smagu, bet kad „pasikelčiau“...
- Tada sakei, jog daug kitų jaunų sportininkų yra verti šito vardo. Kaip suprasti: tau atrodo, kad titulas yra nepelnytas ar tiesiog esi pernelyg kuklus?
- Aš taip sakiau? Greičiausiai esu kuklus...
- Situacija: žaidžiant paplūdimyje tinklinį, tavo smūgiuotas kamuolys nuskriejo į vandenį. Kas bėgs atnešti?
- Per Europos čempionato pirmąją dieną nebėgo niekas, todėl ir praradome net devynis kamuolius... Taip, bėgioti atnešti kamuolį – „ne lygis“. Vos tik jis atsiduria už aikštelės ribų – niekas neskuba atnešti... Ir žiūrovai nenešiojo – jie tik stebėjo.
- Kažkuriame leidinyje tavo žaidimas pavadintas „brandžiu“. Ar gali brandos nesulaukęs sportininkas žaisti brandžiai? Kaip atrodo?
- Manau, kad gali. Tam fizinės brandos nereikia. Gal pusę gyvenimo žaidžiu tinklinį, per tuos metus ir atėjo tai, kas vadinama brandžiu žaidimu.
- Esi komandos lyderis. Ką reiškia juo būti?
- Iš tikrųjų, tai atsakomybė. Bijau nuvilti komandą, nors jau esu ne kartą nuvylęs. Ne koks jausmas. Visas varžybas laikiausi gerai, tik pačioje pabaigoje nepavyko. Verčiau būtų buvę priešingai...
- Esi 194 centimetrų ūgio, nešioji 48 numerio avalynę. Turbūt greitai plaukioji?
- (Šypsosi). Daug kas sako, kad man plaukmenų ir nereikia...
- Kokia pati didžiausia tavo gyvenimo svajonė?
- Čia geras klausimas... (Susimąsto). Norėčiau susitvarkyti gyvenimą, kad nereikėtų daug ir sunkiai dirbti, bet kad liktų laiko sportui; žaisčiau, užsidirbčiau, turėčiau draugę, namą, mašiną, didelį šunį...
- Ar dažnos sms žinutės nuo gerbėjų merginų?
- Kad nelabai. Priešingai, kiek teko bendrauti, visos galvoja, kad esu „pasikėlęs“, mat gerai žaidžiu... Nors iš tikrųjų šitaip nėra visiškai. Gal tiesiog bijo parašyti?..
- Be to, kad žaidi tinklinį, ką dar sugebi gyvenime?
- Gerai dainuoju dušo kabinoje... (Šypsosi). Bet tik duše. Po varžybų. Kodėl? Nes čia niekas negirdi, todėl ir dainuoju. Vis dėlto tinklinis lieka svarbiausias mano užsiėmimas.
- Ar turi nužiūrėjęs savo svajonių automobilį? Koks jis?
- Mane traukia BMW. Greiti, sportiški, galingi automobiliai. Nežinau aš jų modelių, bet gražūs visi.
- Kokią knygą perskaitei per pastaruosius 12 mėnesių?
- Nė vienos.
- Sąžiningai atsakyta. Priešpaskutinis klausimas: ar esi geras žmogus ir kodėl?
- Manau, jog taip. Kodėl? Daugiau su manimi pabendravęs niekas nepasakytų, jog esu blogas. Nesu toks tikrai. Sunku atsakyti į šitokį klausimą – išvardyti, dėl ko esu geras... Grįžęs padedu šeimai darbuose, virti valgį, tvarkytis...
- Gal ir pats verdi bei kepi?
- Bendrabutyje tenka suktis pačiam: kepti kiaušinienę, virti makaronus... Jeigu prireiktų, padaryčiau viską – iškepčiau blynus ir t. t.
Pažeme skriejančius klausimus atmušinėti jaunąjį sportininką vertė Romualdas BALIUTAVIČIUS, jį įamžino fotokorespondentas Vadimas SIMUTKINAS
