Benas Gutkauskas džiaugiasi ką tik Centrinės Europos lygos konkūrų ir dailiojo jojimo varžybose iškovojęs čempiono titulą. Gedimino Gutkausko archyvo nuotr.
Monika SKISTENYTĖ
Benas Gutkauskas – perspektyviausias Lietuvos raitelis (25-erių metų), kuris pasaulio reitinge užima 96-ąją poziciją tarp 2000 kitų reitinguojamų pasaulio raitelių, įrašytas į Lietuvos sporto istoriją, kaip vienintelis šalies atstovas per visą Lietuvos valstybės gyvavimo istoriją Centrinės Europos lygos konkūrų ir dailiojo jojimo varžybose iškovojęs čempiono titulą.
Išlipo iš kartingo ir sėdo ant žirgo
Šiuo metu Benas Gutkauskas treniruojasi Vokietijoje, todėl apie sūnaus mylimą sportą pasakoja jo tėtis Gediminas Gutkauskas. Pasak jo, sūnus prieš pradėdamas žirgų sportą užsiėmė ir kitu sportu. „Kaip ir visi vaikai Benas lankė ir lauko tenisą, ir karatė, važinėti kartingais pradėjo nuo 6-erių metų”, – pasakoja G. Gutkauskas. – „Septynerius metus sūnus važinėjo kartingais. Jam puikiai sekėsi. Dalyvaudavo ir Pabaltijo, ir Lietuvos pirmenybėse, tapdavo prizininku. Žinoma, atėjo ta diena, kai sūnus išaugo savo sportinę aprangą, reikėjo naujo kartingo, naujo sportininko kostiumo, šalmo, batų. Tuomet Benui pasiūliau išbandyti žirgų sportą”, – sako G. Gutkauskas. Vos praėjus trims mėnesiams B. Gutkauskas tapo Lietuvos vaikų čempionu ir iškovojo teisę važiuoti į pasaulio čempionatą Čilėje. Tuo metu raitelis labai daug treniravosi, kiekvieną dieną, be laisvadienių, treniruodavosi su keturiais žirgais. „Nors jam buvo vos 13 metų, tačiau mokslams toks įtemptas grafikas netrukdė. Jis treniruodavosi po pamokų, po keturias valandas”, – sako G. Gutkauskas. Po pasaulio čempionato Čilėje, visas B. Gutkausko gyvenimas tapo susijęs su žirgų sportu.
Šiuo metu perspektyviausią Lietuvos raitelį treniruoja olimpinis čempionas, vokietis Franke Sloothak. „Su šiuo sportininku pažįstami esame jau daugiau nei penkerius metus. Mano sūnus ir treneris puikiai sutaria”, – sako G. Gutkauskas. Jo sūnus žirgų sportu užsiima apie 13-a metų.
B. Gutkausko tėtis džiaugiasi, kad jo sūnus jau seniai įrašytas į Lietuvos sporto istorijos puslapius, nes praėjusias metais 2 kartus buvo iškovotas pasaulio taurės etapas. Net ketverius metus iš eilės B. Gutkauskas buvo ketvirtas Vidurio ir Centrinės Europos pasaulio taurės konkūrų čempionate.
Raitelis ir žirgas turi atitikti vienas kitą
G. Gutkauskas sako, kad raitelis ir žirgas turi atitikti taip, kaip kirvis turi atitikti kotą, todėl ne kiekvienam raiteliui lemta surasti idealų žirgą sau. „Benas dažniausiai pats prisitaiko prie žirgo. Jis su šiais gyvūnais lengvai randa bendrą kalbą. Žinoma, labai daug lemia žirgo galimybės. Juk ne visi gali būti saboniais, todėl prie žirgo reikia prisitaikyti”, – sako G. Gutkauskas.
Norint, kad žirgas iššoktų kuo aukščiau, nevisada pakanka tik žirgo sugebėjimų. Varžybų organizatoriai turi paruošti tokį gruntą, kad jis nebūtų nei per minkštas, nei per kietas žirgui, nes kitu atveju kenkiama gyvūno sausgyslėms, sąnariams, pečiams. Žinoma, pasaulio ar Europos čempionatuose gruntas paprastai būna tinkamas.
Žirgas privalo būti treniruojamas kiekvieną dieną, kad nuolat būtų geros fizinės formos. Paprastai žirgas pradedamas treniruoti jau ketverių metų amžiaus, iki tol, kol leidžia jo fizinės galimybės (maždaug iki 16 metų). Po varžybų žirgui privalu leisti atsigauti, tačiau treniruoti jį vis vien privalu. Įdomu tai, kad raiteliams metų cenzo nėra. Vyriausias pasaulio raitelis – čekas Hugo Simon 69-erių metų.
G. Gutkauskas teigia, kad geri žirgai yra tokie brangūs, kad jų įpirkti beveik neįmanoma. Žirgai, su kuriais dalyvaujama varžybose, dažniausiai neparduodami. Kuo daugiau titulų iškovota, tuo brangesnis tampa žirgas.
Svarbu tinkamai vertinti sporto šakas
Be Beno Gutkausko Lietuva gali džiaugtis ir kitais perspektyviais sportininkais, tokiais kaip Danieliumi Gutkausku, Nerijumi Šipaila. Įdomu tai, kad Lietuva perspektyviais sportininkais mažai domisi, nes visų žvilgsniai nuolat nukrypę į krepšinį. Kol Lietuva žiūri krepšinį, perspektyviems sportininkams atsiveria tarptautinės galimybės ir sulaukiama nemažai pasiūlymų kovoti už vieną ar kitą šalį. Kaip ir Donata Rimšaitė, taip ir B. Gutauskas yra gavęs pasiūlymų iš kitų šalių. Ukrainos pasiūlymą raitelis svarsto, tačiau maža tikimybė, kad šis pasiūlymas gali būti priimtas. „Mes esame lietuviai patriotai”, – teigia G. Gutkauskas.
Pasak G. Gutkausko, palaikymo iš Lietuvos labai trūksta. Visi pinigai keliauja į krepšinio sąskaitą. „Apmaudu, kad yra dar daugybė sporto šakų, kuriose keliamos šalies vėliavos ir skamba himnai, tačiau į šias sporto šakas mažiau atsižvelgiama”, – apgailestauja G. Gutkauskas. – „Visi atsibunda tada, kai viskas jau būna padaryta. Manau, kad valstybė su sportininkais turi kalbėtis ir siūlyti abiems šalims naudingus pasiūlymus. Jei visa tai vyktų, mūsų sportininkai nenorėtų atstovauti kitoms šalims” , – mano G. Gutkauskas.
