Vos tik atvykę į Šiaulius studentai iš Pietų Korėjos ir Turkijos sudalyvavo tradicinėje lietuvių žiemos šventėje - Užgavėnėse.
IESN Šiaulių skyriaus archyvo nuotr.

Gegužės 21-oji – Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena
Iš tolimų ir lietuviams egzotiškų kraštų atvykę studentai naujos patirties įgyja Šiauliuose
Mindaugas LAURINAITIS

Lietuviai visais laikais garsėjo tolerancija įvairioms kultūroms bei įsitikinimams, nors pastaruoju metu pakantumas kitataučiams bei kitų kultūrų atstovams yra sumažėjęs. Vis dėlto kitos kultūros vis dar yra gerbiamos ir kelia susidomėjimą. Šiauliuose ir Lietuvoje vyksta tarptautiniai folkloro festivaliai, kuriuose dalyvauja svečiai netgi iš egzotiškų šalių, pagal mainų programas kiekvieną pusmetį atvyksta studentai iš užsienio valstybių. Kalbinti užsieniečiai studentai teigia, kad nors Šiaulių gatvėse susilaukia didesnio miestiečių dėmesio, tačiau atvyktų čia ne tik dėl studijų – Lietuvoje jie randa tai, ko negalėtų tikėtis ne tik savo šalyje, bet ir Vakarų Europoje.

Susilaukia replikų gatvėje
Kaip pasakojo „Šiaulių naujienų“ kalbinti studentai iš Turkijos ir Pietų Korėjos, jie nesigaili, kad atvyko pusmečiui studijuoti į Šiaulius, nors šiame mieste ir pastebi įvairių blogybių. Pasak studentų, miesto viešasis transportas yra pasenęs, bet šalies traukinių infrastruktūra yra labiau išvystyta nei, pavyzdžiui, Turkijoje. Mažame mieste tarp paskaitų studentams būna nuobodu, tačiau jaunimas randa būdų, kaip paįvairinti savo kasdienybę: keliauja po šalį, lankosi naktiniuose klubuose.
Korėjietė studentė Hyunjung Park pasakojo, kad jai buvo įdomu atvykti į Šiaulius, tačiau labiausiai jai įkyrėjo kandžios šiauliečių replikos. Pasak jos, dažnai užgauliojantys jaunuoliai netgi neskiria azijiečių. „Jie kreipiasi į mane japoniškai, kiniškai, laido bjaurias replikas, tai labai nemalonu“, - pasakojo H. Park. Piktų žvilgsnių bei netgi užkabinimų teko susilaukti ir vaikinams, ypač naktiniuose klubuose. „Galbūt vietiniams nepatinka ne jūsų išvaizda, bet tai, kad jūs šokdinat jų merginas?“ – juokavo kartu pokalbyje dalyvavęs studentas ukrainietis Vitalii Borisov.
Weyseal Altan, atvykęs iš Turkijos, svarstė, kad rasinė neapykanta yra visos Europos ir pasaulio problema. „Valstybių vadovai stengiasi išguiti rasizmą iš savo valstybių, tačiau tokios kalbos ir lieka kalbomis – kai kurie vietiniai žmonės vis tiek engia kitaip atrodančius žmones“, – susirūpinęs kalbėjo jaunuolis.

Egzotiška aplinka
Nepaisant tokių nemalonių patirčių, korėjiečiai ir turkai džiaugėsi, kad turėjo galimybę atvykti į visiškai kitokią aplinką nei įprasta. Jiems netgi pragyvenimas čia atrodo pigesnis nei jų šalyse. Tačiau jaunuoliai pripažino, kad su mažais atlyginimais būtų sunku čia verstis ir jiems. Be to, lietuviškos drabužių ir avalynės kainos ir jiems pasirodė per didelės. Studentas iš Pietų Korėjos Brian Hyunji Kim teigė, kad jam labiausiai įsiminė Lietuvos pastatų architektūra. Taip pat daugybė upių ir lygumos. Ypač turkai, atvykę į Lietuvą, pasigenda kalnuoto peizažo. „Prancūzija, Italija, Vokietija ir kitos šalys – jos visos atrodo labai panašiai, o Lietuvoje yra savita aplinka, jeigu kas nors norės pasisemti visiškai kitokios patirties, pamatyti kažką nauja, rekomenduosiu atvykti į Lietuvą“, – užtikrintai kalbėjo B. H. Kim.
Visą Aziją lėktuvu ne kartą perskridusiam vaikinui taip pat pasirodė keista, kad Europoje lėktuvui nusileidus, keleiviai ploja. „Galbūt jie džiaugiasi, kad po skrydžio liko gyvi?“ – retoriškai klausė ukrainietis V. Borisov.

Atvyko per didžiausius šalčius
Kalbinti studentai į Šiaulius atvyko vasario mėnesį per pačius didžiuosius šalčius. Kai kuriems iš šiltų kraštų atvykusiems jaunuoliams patirti tokį temperatūrų skirtumą teko pirmą kartą. „Savo gyvenime dar niekada neteko būti, kai lauke yra minus trisdešimt šalčio. Išgyventi minus penkis teko, bet tiek – buvo beprotiškai šalta“, – pasakojo W. Altan.
Svečiams taip pat įsiminė rūškani šiauliečių veidai. „Gatvėje visi atrodo liūdni ir šalti, ypač vyresni. Jaunimas dar ne taip. Mūsų šalyse žmonės vieni kitiems bent jau nusišypso, bendrauja kiek draugiškiau“, – pasakojo studentai. „Buvo atvejų, kai ieškojom vienos vietos ir angliškai paklausėm kelių žmonių, kaip ten nueiti, jie ignoravo mus – tylėdami tiesiog nuėjo šalin“, – stebėjosi studentai.

Paragavo ir lietuviškos virtuvės
Per pusę metų čia jaunuoliai spėjo paragauti ir lietuviškų patiekalų – cepelinų, mėsos užkandžių, kurie jiems labai patiko. Lietuvoje labai populiarūs turkiški kebabai. Tačiau, pasak iš Turkijos atvykusių studentų, tai tik pavadinimas, nieko bendro neturintis su tikrais turkiškais kebabais. „Valgyti galima, tačiau nėra ko lyginti su tais, kuriuos gamina mūsų šalyje“, – pasakojo turkai. Iš Pietų Korėjos atvykęs B. H. Kim su apmaudu teigė pasiilgęs korėjietiškų patiekalų. „Pas jus yra kinų, japonų restoranų, bet niekur neradau korėjiečių, per tiek laiko spėjau pasiilgti.“
Jaunuoliams teko sudalyvauti ir lietuvių tradicinėse šventėse. „Kaip jūs vadinat tą šventę, kai kepat blynus? Užgavėnės? Nieko panašaus neteko matyti. Jūs sakot „viso gero“ žiemai, mes sveikiname pavasarį“, – kultūrinius skirtumus įžvelgė turkai.