Dvidešimtojo Šiaulių motodesantinio bataliono gimtadienio paminėti susirinko šešiasdešimt čia savo karinę tarnybą pradėjusių kariškių.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Per šešiasdešimt atsargos ir dar tebetarnaujančių kariškių šeštadienį Šiaulių rajone, Briduose, šventė čia dislokuoto motodesantinio bataliono sukūrimo 20-metį.
Pirmasis bataliono vadas dabar dimisijos pulkininkas Vytautas Lukavičius pasveikino susirinkusius – pirmuosius ir kiek vėliau čia karinę tarnybą pradėjusius karininkus ir liktinius – su bataliono, kuris vėliau pakeitė pavadinimą į motorizuotą pėstininkų batalioną, paskui gavusio Kunigaikščio Vaidoto vardą, jubiliejumi.
Batalioną prisimena su nostalgija
Iš Šiaulių ir kitų Lietuvos vietų suvažiavę kariškiai su nostalgija apžiūrinėjo pastatus ir teritoriją, kurioje tarnavo dvylika metų – kol 2003 metų gruodį batalionas nebuvo perkeltas į Ruklą jau kaip logistikos dalinys, o daugelis čia tarnybą pradėjusiųjų arba paliko kariuomenę, arba pasirinko įvairias karinės tarnybos vietas.
Pirmoji bataliono medicinos felčerė, dabar atsargos seržantė, Palmyra Sarnačinskaitė sako su nostalgija prisimenanti tuos laikus, kai čia kūrėsi batalionas, kaip likus porai dienų iki pirmosios rikiuotės iš medicinos punkto dar tebebuvo išnešamos šiukšlės, kad į patalpas galėtų įeiti dažytojai.
Su nuoskauda 2003 metų gruodžio 19 dieną, kai į Ruklą išvyko perkelto bataliono paskutinis transportas, prisimena pirmoji medikė. „Galiu pasakyti, labai blogai padarė, kad iškėlė batalioną iš čia, - sako Palmyra Sarnačinskaitė. - Mūsų Vaidoto bataliono dvasia buvo palaužta, sužlugdyta, kai iš kovinio bataliono kariuomenės valdžia padarė logistikos padalinį.“
Pulkininkas V. Lukavičius taip pat prisimena, su kokiu entuziazmu buvo formuojamas šis karinis vienetas, kaip pavyko šią visiškai nuniokotą dislokacijos vietą perimti iš sovietinio aerodromo aptarnavimo bataliono, kaip per pirmąją rikiuotę iš visos karinės aprangos kariai čia turėjo tik uniformines beretes ir batus.
Dabar jau su humoru prisimena ir pirmąjį čia gautą papeikimą: „Nebuvo kaip į bataliono bazę įvažiuoti – per lauką ėjo tik pažliugusios provėžos. Tai kai gavome milijoną talonų keliui įrengti, labai taupiai juos panaudojau: pasisamdžiau ne tą, kuriam buvo skirta, o kitą už 8 šimtus tūkstančių. O už iniciatyvą baudžia“.
Gimtadieniui skelbiamas aliarmas
Palmyra Sarnačinskaitė teigia, kad tie, kurie savo tarnybą pradėjo Šiauliuose, stengiasi nuolat bendrauti, nors visi yra išsibarstę po Lietuvą, nors vieni pakeitę gyvenamąją vietą, kiti, ypač karininkai, – tarnybos vietą dėl rotacijos. Todėl jau keleri metai gegužę susirenka į Bridus švęsti bataliono gimtadienio, ypač po to, kai pačių pirmųjų bataliono kariškių net nepakvietė į penkiolikos metų jubiliejų, vykusį Rukloje.
Pirmoji medikė juokiasi: „Skelbiame aliarmą, nes ir ne visų koordinates žinome, tačiau vienas per kitą paskelbėme, kad bus susitikimas, ir štai susirinkome“.
Pirmasis bataliono vadas Vytautas Lukavičius dar paaiškina: „Nors bataliono gimtadienis yra 1992 metų sausio 2 diena, kai buvau paskirtas jo vadu, tačiau ir ši diena mums yra labai reikšminga – 1995 metų gegužės 19 dieną mūsų batalionas šioje aikštėje iškėlė vėliavą. Todėl mes, čia pradėjusieji tarnybą, gegužę ir renkamės paminėti bataliono gimimo dieną.“
„Batalionas yra kaip savas vaikas“, - sako pirmasis Šiaulių motodesantinio bataliono vadas pulkininkas Vytautas Lukavičius.
„Galiu pasakyti, labai blogai padarė, kad iškėlė batalioną iš čia“, - sako pirmoji bataliono medicinos felčerė, dabar atsargos seržantė, Palmyra Sarnačinskaitė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
