Dietologė R. Galubauskienė pataria – kad neištiktų infarktas ar insultas, pradėti teisingai maitintis ir sveikai gyventi jau dabar.
Redakcijos archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės dietologė Regina Galubauskienė parengė ketvirtą mitybos patarimų pacientams knygą, skirtą sergantiems širdies ligomis. Autorė šią knygą rašė pacientams, tačiau joje naudingos informacijos ras ir gydytojai. Labiausiai R. Galubauskienės knygą „Širdies ligų dietoterapiją“ įvertino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytoja dietologė, Lietuvos dietologų draugijos prezidentė Edita Gavelienė, kurios nuomone, knygoje naudingos informacijos gali rasti ne tik dietologai, bet ir šeimos gydytojai, kardiologai bei medicinos studentai.
Dietologės žinios suguldytos knygose
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytoja R. Galubauskienė dirba jau 41-erius metus, todėl gerai žino, kad pacientus užklupus ligai, sunku keisti gyvenimą – vengti tam tikrų maisto produktų, kad savijauta būtų geresnė ir liga lengviau pasitrauktų. Todėl gydytoja nusprendė padėti žmonėms – pirmiausiai parengė lankstinuką pacientams apie ligą ir patarimus, kaip ją gydyti.
Po penkerių metų, kai 2001 metais Visuomenės sveikatos ugdymo centras išleido gydytojos parengtą lankstinuką „Visaverčio maitinimo principai vyresnio amžiaus žmonėms“, pasirodė ir pirmoji gydytojos knyga „Dializuojamų pacientų dietinio gydymo rekomendacijos“. Tuomet Lietuvoje 1 200 pacientų buvo atliekamos dializės. Dažnas laukė inksto persodinimo operacijos. Pirmoji knyga tapo labai populiari, nes pacientams tai buvo vienintelė galimybė kuo daugiau sužinoti apie tinkamą mitybą.
Anot R. Galubauskienės, kiekvienos knygos rašymas – labai didelis darbas, nes tenka kruopščiai viską skaičiuoti – kiek žmogui per dieną reikia suvartoti ne tik baltymų, bet ir riebalų, angliavandenių, kalio, natrio, kalcio, fosforo ir panašiai. Ne tik pacientams, bet ir gydytojams reikalingos knygos greitai pristigo ir 2008 metais buvo išleistas papildytas leidimas. Gydytoja bendradarbiavo su Vilniaus medicinos universiteto Santariškių klinikų, Kauno medicinos universiteto klinikų nefrologais, knygą recenzavo vyriausioji šalies dietologė, dietologų draugijos prezidentė, medicinos mokslų daktarė, dietologė Edita Gavelienė. Pasirodžiusi knyga „Dietinio gydymo rekomendacijos sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu“, pasak gydytojos, tai – patarimų knyga sergantiesiems inkstų ligomis. Nuo tada šios temos niekas nenagrinėjo, nors poreikis didžiulis – gydytoja sulaukia prašymo pakartoti šios knygos leidimą.
Stigo žinių apie tai, kaip maitintis sergant širdies ligomis – gydytoja R. Galubauskienė ir šiandien stebisi, kad tokios reikalingos ir vertingos pacientams informacijos neparengia ir neviešina kitų, didesniųjų šalies klinikų medikai, kuriems taip pat praverčia gydytojos parengta ir išleista ketvirtoji knyga „Širdies ligų dietoterapija“.
Širdies ligoniams – naudinga informacija
Gydytojos R. Galubauskienės leidinyje rašoma apie cholesterolio ir kitų riebalų reikšmę žmogaus organizmui, aiškinama, kas yra trigliceridai, pateikiama populiari informacija apie sočiąsias ir nesočiąsias riebalų rūgštis. Taip pat yra pateikiamos dietinio gydymo rekomendacijas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pats svarbiausias atliktas R. Galubauskienės darbas išleidžiant ketvirtąją knygą – medikė leidinyje pateikia meniu, kuriame tiksliai suskaičiuotas tradicinis cholesterolio kiekis. R. Galubauskienės teigimu, Lietuvoje to nedaro joks kitas dietologas. Dietologė apskaičiavo ir sočiųjų riebalų rūgščių poreikį gramais dienos maisto racione, ir nesočiųjų riebalų rūgščių poreikį gramais.
Leidinyje pateiktas aštuonių dienų meniu pasižymi patiekalų įvairove – siūloma patiekalų iš žvėrienos, jautienos, liesos kiaulienos, triušienos, įvairios žuvies, daug jame daržovių ir vaisių. Toks meniu, anot dietologės, tiks ir nutukusiam žmogui, nes siūloma nekaloringa mėsa. Tai reiškia, kad R. Galubauskienės pateikiama dieta gali padėti ir sulieknėti.
Dažna nutukimo priežastis yra lėtinis stresas
Darbo valandų neskaičiavusi ir per mažai sau dėmesio skyrusi medikė rašydama mokslines knygas, dabar džiaugiasi rezultatu – per pastaruosius penkiolika metų parašyti keturi moksliniai darbai ir straipsniai.
„Norėjosi žmonėms duoti moksliškai pagrįstų patarimų savo knygomis. Kai reikėjo koreguoti šią knygą, labai suvargau, nes daug laiko užėmė, tačiau dabar galiu pasidžiaugti rezultatu“, - kalbėjo R. Galubauskienė.
Anot medikės, nieko jau nestebina, kad keturiasdešimties metų žmonės patiria širdies infarktų, yra šuntuojami. Kartais dvidešimtmečiams pasitaiko staigių mirtčių, kurios taip pat nieko nebestebina. Tai gali lemti lėtinis stresas, mitybos sutrikimai, sporto aktyvumo stoka.
„Knygą rašiau pirmiausiai sau ir pacientams. Noriu žmones įspėti: jei įvyko miokardo infarktas, turi visi žinoti, jog yra lemtingos 2–3 valandos. Žmonės turėtų kuo greičiau kreiptis į gydytojus, kad būtų suteikiama reikalinga pagalba. Tokiu atveju žmonės po ligos galės gyventi visavertį gyvenimą toliau, dirbti. Po tokių sveikatos pakitimų žmonės turi labiau rūpintis savimi: kontroliuoti mitybą, mažinti kūno masę, dažniau ilsėtis, mesti rūkyti, jei pacientas turėjo tokių žalingų įpročių“, - sako dietologė.
Organizmą labai neigiamai veikia stresai. Dietologės teigimu, lėtiniai stresai mus suėda. „Dabartiniai žmonės gyvena lydimi lėtinio streso. Tai turi daug įtakos nervinei sistemai. Lėtinį stresą būtina pašalinti – nutukę tie, kurie vakare suvalgo savo stresą. Jei žmogus turi didelio laipsnio nutukimą, tai dažniausiai gydoma kartu su depresija“, - pasakoja R. Galubauskienė.
Gydytojos teigimu, nutukusiam žmogui svarbu susikoreguoti mitybą, daugiau judėti – mažiau važinėti automobiliais, autobusais, kai yra galimybė pasivaikščioti. Fizinis aktyvumas kasdien po pusę valandos nutukusiam žmogui atitolina cukrinio diabeto vystymąsi.
Žmonės sukasi kaip voverės rate
Šių laikų žmonės, gydytojos R. Galubauskienės teigimu, yra užsidarę kaip voverės rate: keliasi ryte, eina į darbą, visada skuba, dažnai nepavalgo, įtemptai darba, patiria stresą, dirba be pietų, vakare prisivalgo, o tada eina miegoti. Daug mažiau juda, nes važinėja automobiliais, daugiau dirba sėdėdami prie kompiuterių. Mitybai neskiria dėmesio.
„Sveikata reikia pradėti rūpintis nuo gimimo, jei to nepadarėte, nepamirškite, kad galite pradėti tai daryti savo palikuoniams. Toks sveikatinimas nuo pat gimimo turėtų tęstis visą gyvenimą. Atminkite, kad būtina sumažinti riebalus, kurie turi įgimtą tukimo geną. Tokiems žmonėms gana anksti pradeda formuotis aterosklerotinės plokštelės, kurios ilgainiui sukelia kraujagyslių ir širdies ligas. Naujagimiams nereikia duoti cukraus, nelepinti saldumynais, kad neišsiugdytų potraukis jiems. Besaikis saldumynų vartojimas gali lemti riebalų trigliceridų kiekį. Jei žmogus pats supranta, kad turi problemų dėl svorio, mitybos, turi kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojai taip pat turi dietoterapijos pagrindų“, - apie saldumynų žalą kalba dietologė.
R. Galubauskienė knygą rašė pacientams, tačiau kaip bebūtų keista, anot medikės, nutukimo problemų turi ir kolegos gydytojai.
„Dažnai pasitaiko gretutinių susirgimų, kurie išprovokuoja svorio augimą. Yra net jaunų medikų, kurie jau dabar yra su stentais“, - pasakoja R. Galubauskienė.
Pasak R. Galubauskienės, organizmą nuo toksinų gali išvalyti tik hemodializė, o padėti gali tik sveika gyvensena, poilsis ir visavertė mityba. Pagal mokslo nurodymus, žmogus turi valgyti tris kartus per dieną ir du kartus užkąsti. Kas 3–4 valandas į skrandį turi patekti maisto. Žinoma, nutukusiam žmogui reikia duoti nurodymų pagal intelektą – svarbu nepersivalgyti, tačiau nereikia jo ir įžeisti.
Medikė – rašytoja
Knygos „Širdies ligų dietoterapija“ knygynuose nebus – taip yra todėl, kad dietologė savo knygą išleido nesavanaudiškai ir leidinį dalija nemokamai.
„Jei aš pamesčiau savo parašymus, taip pat nebeparašyčiau. Mintis reikia užsirašinėti, kad nepabėgtų. Pirmą mintį padiktuoja Dievulis, o kitos atsiranda iš darbo. Man, kaip gydytojai, mintis dėstyti popieriuje daug lengviau, nei kalbėti“, - kalba R. Galubauskienė.
Skaičiavimai, kurie pateikti naujojoje R. Galubauskienės knygoje, ypač pasitarnaus dabar, kai sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą dėl maisto ženklinimo, kuriuo nurodoma nuo gegužės 1-osios pradėti naudoti maisto ženklinimo simbolį „Rakto skylutė“. Šiame ženklinime bus nurodyti riebalų, sočiųjų rūgščių kiekiai, natrio bei skaidulinių medžiagų kiekiai, ko iki šiol nebūdavo. Anot dietologės, žmogus turės teisę rinktis sveikiausią produktą. Svarbu skaityti, kas parašyta etiketėje. Žmonės mano, kad liga juos aplenks, tačiau apie riziką susirgti turėtų galvoti kiekvienas, kad galėtų nuo jų apsisaugoti.
