Gražiausia Telšių mergina pripažinta Vaiva Rėzgytė teigia, kad giliai širdyje tikėjosi laimėti bei apgailestauja, kad šiais metais nespėjo sudalyvauti ir „Mis Lietuva“ rinkimuose, tačiau laimę bandys kitais metais. Kol kas ji studijuoja ir dirba Šiauliuose.

Asmeninio archyvo nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS

Iš Telšių kilusi, tačiau Šiauliuose studijuojanti bei dirbanti Vaiva Rėzgytė prisipažįsta, kad šis miestas jai yra savas – čia gyvena jos seneliai, todėl nuo mažų dienų tenka lankytis. Aktyvi ir energijos kupina gražiausia telšiškė stengiasi visur dalyvauti, suspėti, kaip pati sako, ir suspėja. Todėl vos tik atvyko studijuoti į Šiaulius, iš karto nusprendė ir dirbti.
Tad apie studijas bei darbą, apie pasiruošimą gražiausios Telšių merginos rinkimams, renginio užkulisius bei ateities planus ir kalbėjomės su Vaiva Rėzgyte.

Dalyvavo grožio konkurse

- Tapai gražiausia Telšių mergina. Kiek žinau, studijuoji ir dirbi. Tad kaip sekasi viską suderinti?
- Puikiai, viską pavyksta suderinti. Netgi spėjau sudalyvauti ir „Mis Telšiai“ rinkimuose. Dienotvarkė pakankamai įtempta, viskas sudėliota, prieš tą renginį iš viso buvo labai sunku. Teko ir iš darbo išsiprašyti, pasiimti laisvadienius, kad galėčiau dalyvauti repeticijose. Jos buvo labai dažnai – beveik kiekvieną, arba bent kas antrą dieną po dešimt ar dvylika valandų. Bet svarbiausia –  pasiektas rezultatas – tapau „Mis Telšiai 2012“.

- Ar tai pirmas kartas, kada teko dalyvauti tokiame konkurse?
- Pirmas kartas, paskatino mama – rado skelbimą ir paskambino man, pasiūlė užpildyti anketą ir išbandyti laimę. Išsiunčiau anketą, kitą dieną gavau kvietimą, perėjau tris atrankas. Patekau į finalą. Finale buvo dešimt merginų. Visos gražios, protingos (juokiasi, - aut. pastaba).

- Kokie reikalavimai keliami atrankose?
- Atrankų metu buvo stebimas ne tik merginų grožis, bet ir vidinės savybės, protas. Buvo pateikiami klausimai, kuriais tikrino, ar merginos yra gabios, protingos, ar žino, kas vyksta Lietuvoje.
Taip pat dalyvės turėjo rodyti savo sugebėjimus vaikščiojant podiumu, laikyti tiesią nugarą. Merginas rinko ir atsižvelgiant į jų manieras, kadangi visos turėjome būti ne tik gražios, bet ir kultūringos, malonios bei tolerantiškos.
Bet grožis, žinoma, yra viena iš svarbiausių atrankoje esančių užduočių, nes merginai norint patekti į finalą, reikia turėti gražią figūrą, dailias kojas, šypseną ir dailius veido bruožus.
Įtemptas pasiruošimas

- Kaip sekėsi ruoštis šiam konkursui?
- Pasiruošimo šiam renginiui emocijos buvo geros, na, aišku, buvo visko: pykčių, nesklandumų, pervargimo, bet tai normalu, gi visa tai ir sieja bendrą tikslą, o kaip matote, tikslas pasiektas.

- Kokios emocijos buvo apėmusios konkurso metu?
- Emocijas, kurios buvo konkurso metu, labai sunku nupasakoti, todėl, kad tas jausmas yra labai malonus, suteikiantis daug džiaugsmo bei pagarbos. Buvau tiesiog pakylėta, kai išgirdau, jog tapau nugalėtoja. Buvau lengvai sukrėsta (gerąja prasme). Viso renginio taip laukiau, o kai jis atėjo, tai atrodo, net nespėjau pajusti, kaip jis greit praėjo. Net dabar prisiminus tarsi nostalgiją jaučiu, kad nebeteks to pakartoti, nors mielai tai kartočiau dar sykį, nes tas vakaras man buvo įsimintiniausias.

- Kaip sutarei su kitomis dalyvėmis?
- Pamenu pirmąsias dienas, kai su merginomis visos susitikome, jau patekusios į finalinę atranką, visos tarsi kovojome kiekviena už save, konkuravome tarpusavyje. Tačiau laikui bėgant vis darėmės lyg šeima, lyg artimos draugės, stengėmės jau ne tik už save, bet už visas.
Artėjant finalui, buvo ir pykčių, nesutarimų, kadangi buvo tokių žmonių, kurie pasirodė ne tokie atsakingi repeticijų, darbo atžvilgiu, o pyktis kildavo dažniausiai iš tų merginų, kurios labiausiai stengdavosi ir visas jėgas atiduodavo. Tačiau finalo metu mes viena kitai padėjome.
Nepaisant visų nesutarimų, konfliktinių situacijų, mes buvome komanda. Ne paslaptis, jog su merginomis užkulisiuose, belaukiant išėjimo į sceną, dainavome, šokome, nes tas vakaras buvo mūsų, visos buvome pakilios nuotaikos.

- Ar tai kasmetinis renginys?
- Ne, jis vyko pirmą kartą, pirmas toks renginys Telšiuose. Manau, kad labai gerai pavyko. Lauksim kitų renginių.
Planuoja renginius ir ateityje

- Kokie tai renginiai, papasakok plačiau?
- Įvairūs renginiai vyks Telšiuose, Mažeikiuose, Plungėje. Susibūrėm į komandą ir ketiname organizuoti renginius ne tik Telšiuose, bet ir kituose Žemaitijos miestuose.

- Ar organizavimas tau privalomas kaip nugalėtojai?
- Ne visai (juokiasi, - aut. pastaba). Teko pasirinkti, bet kadangi aš mėgstu visur dalyvauti, visko noriu, tai bandysiu prisidėti prieš šių renginių organizavimo.

- Ar ateityje ketini dalyvauti panašiuose konkursuose?
- Po metų bandysiu dalyvauti „Mis Lietuva“ rinkimuose. Šiais metais nebespėjau, bet kitais metais tikrai bandysiu, galbūt ne tik sudalyvauti, bet ir laimėti (juokiasi, - aut. pastaba).

- Šie renginiai bus organizuojami Žemaitijoje, bet ar nebandei ko nors organizuoti čia, Šiauliuose? Juk vyko gražiausios studentės rinkimai.
- Kai vyko šie rinkimai, nežinau, ar aš per vėlai sužinojau, bet po to pagalvojau, kad galėjau sudalyvauti ir čia. Po šių rinkimų kaip tik ir vyko tas konkursas Telšiuose.

Aktyvus gyvenimas nuo mažų dienų

- Ar tavo studijų specialybė yra susijusi su tuo, ką tu darai, ką nori daryti?
- Mano specialybė susijusi su viešaisiais ryšiais, organizavimu. Kadangi aš mėgstu veikti, esu veiklus žmogus, tad, manau, kad ši specialybė man pravers gyvenime.

- Ar mokykloje tekdavo organizuoti renginius?
- Mokykloje aš buvau šokėja. Šoku jau nuo vaikystės. Kadangi esu aktyvi, mokykloje lankiau atletiką, krepšinį, bėgimą, lauko tenisą, kitus užsiėmimus, bet šokių niekada neprimiršdavau. Visur norėjau suspėti ir suspėdavau.

- Kokia veikla mėgsti užsiimti laisvalaikiu? Ir ar iš viso lieka laisvo laiko?
- Iš tikro, laisvalaikio nelabai ir turiu. Bet jeigu atrandu, tai stengiuosi kuo daugiau laiko būti su šeima, grįžti į gimtinę, susitikti su draugais, artimaisiais.

- Ar dažnai sugrįžti į gimtinę?
- Stengiuosi kuo dažniau. Ten mano ir tėvai, ir sesuo, kurios labai pasiilgstu. Taip pat ir draugai, kurie grįžta iš studijų, tad susitinkam savaitgaliais. Juo labiau, kad dabar, po rinkimų, visokie renginiai, tenka organizuoti, tad nori nenori, tenka sugrįžti dažniau.

Netruko rasti darbą

- Minėjai, kad dirbi. Ar lengvai pavyko įsidarbinti? Juk ypač jaunimas skundžiasi, kad to darbo niekur nėra, niekas nenori įdarbinti.
- Nebuvo labai lengva. Bet kai jau buvau radusi vieną kitą darbą, sulaukiau begalės skambučių, tereikėjo palaukti kelias savaites. Užsikabinau už šio darbo ir dirbu jau beveik metai laiko.

- Tad nusprendei, kad studijuosi ir dirbsi? Ar niekas nebandė atkalbėti, kad bus sunku derinti studijas su darbu?
- Bandė, ypač tėvai, bet kadangi žino, jog esu labai užsispyrusi (ne veltui žemaitė), tai pasakiau jiems, kad viską spėsiu ir iki šiol suspėju. Studijos nenukenčia. Kartais tenka praleisti kartą ar kitą paskaitas, dėstytojams tai nelabai patinka. Bet tikiuosi, kad dėstytojai supranta ir labai nepyksta.

- Kaip pasirinkai studijuoti Šiauliuose? Ar dėl to, kad tai arčiausiai Telšių esantis miestas, ar kitos priežastys?
- Man nei Klaipėda, nei Kaunas nepatinka kaip miestai. Vilnius per daug prikimštas. Šiauliai pats toks viduriukas. Todėl ir pasirinkau studijuoti šiame mieste. Mano seneliai čia gyvena, todėl ir miestas man gerai žinomas (juokiasi, - aut. pastaba). Viskas čia man yra žinoma, nuo mažų dienų.

Ateities planai

- Ar ketini čia imtis kokių projektų, renginių?
- Jeigu pavyks viską padaryti Telšiuose, ketiname imtis didesnio konkurso, gal net Misis Telšiai, tad po to bandysiu pati viena ko nors imtis. Bet kol kas nežinau. Gal tik ateityje.

- Kokie renginiai tave domina?
- Tokie, kur galėčiau suburti žmones, kokią nors šventę surengti, kad skambėtų muzika, būtų gera nuotaika, visi būtų laimingi.

- Ar per tuos metus pavyko susirasti draugų ar pažįstamų čia, Šiauliuose?
- Turiu tikrai gerų draugų ir draugių, ne tik iš studijų aplinkos. Pavyko susibendrauti galbūt todėl, kad mėgstu bendrauti ir man tai nesunkiai pavyksta.