Savo apsilankymu pamalonino ir Edita Montvilienė – labai energinga bei daugiadarbė moteris. Ji – pradinių klasių mokytoja, choreografijos mokytoja ir Šiaulių akrobatinio rokenrolo bei akrobatikos klubo prezidentė. Kupina ryžto ji apsiėmė atsakyti į keletą paprastų klausimėlių...
- Valsas, polka, rumba, fokstrotas... turi savo žingsnį, kurį būtina išmokti norint pradėti šokti. O štai rokenrolas... Ko čia reikėtų mokytis?
- Daugeliui taip ir atrodo: ką jie ten veikia? Pasispardo ir išsibėgioja... Iš tiesų tai yra sporto šaka ir viskas atliekama laikantis tam tikrų taisyklių, preciziškai. Reikalingas didelis meistriškumas. Ne kiekvienoje Europos šalyje tai leidžiama, nes pasitaikė, kad per varžybas šokėjai net užsimušdavo. Kadangi mes tokie Lietuvoje vieninteliai, iki šitokio lygio dar neužaugome.
- T. y. šokdami vis dar nesugebate užsimušti?
- (Juokiasi). Mes saugūs šokdami ir renkamės saugų gyvenimo būdą!
- Ir vis dėlto apšvieskite, kame šio šokio grožis?
- Man gražu, kad jame viskas tiesu, yra linijos, yra tikslumas, ritmas, greitis, žaismingumas. Man tai yra labai gražu. Dar gražu, kad per trumpą laiko atkarpą yra daug parodoma.
- Sakėte, kad geriausiai jaučiatės „būdama ryški“. Kame tas ryškumas? Makiaže? O gal čia šnekame apie iš pirmo žvilgsnio nematomus dalykus?
- Nesu šarka. Yra moterų, kurioms reikia kuo daugiau blizgučių. Aš ne tos rūšies. Mano ryškumas, sakykime.. Norėčiau, kad mane matytų. Tikiuosi, kad gal kai kas ir pastebi? Kalbant apie aprangą, renkuosi ryškią spalvą. Arba, pavyzdžiui, vairuodama automobilį noriu sau įrodyti, kad galiu įvairuoti į siaurą tarpelį, ko negalėtų kita moteris...
- Ir kiek svetimų mašinų jau apibraižėte?
- Ne, dar neteko... (Juokiasi).
- Šokėjai turi gerą formą, lanksčius sąnarius... Ar galėtumėte be niekieno pagalbos... užsikelti koją sau ant sprando?
- Galiu.
- O pati nusikelti?
- Irgi galiu. Bet jeigu užsikelčiau dvi kojas iš karto, tada jau reikėtų pagalbos...
- Pasaulinio garso įžymybės savo laiku sugebėdavo atlikti keletą darbų iš karto. Jūs teigiate esanti labai užimta ir t. t. Ar kada bandėte suskaičiuoti, kiek darbų atliekate vienu metu?
- Jeigu imtume elementarius buitinius užsiėmimus, tai 4-5 darbus, ir daug ką tas varo į neviltį. Nėra lengva stebėti tokį žmogų... Man gi atrodo gana patogu.
- Turite šeimą, du vaikučius... Ar dažnai šokdinate namiškius?
- Man atrodo, kad ne, bet iš šalies žiūrint... Vakar buvo šeimyninis pasisėdėjimas prie šeimyninės vaizdo medžiagos. Bežiūrėdama supratau, jog vis dėlto „šokdinu”... (Juokiasi). Vis dėlto esu ta nedorėlė. Tačiau pati nepastebiu, o tai yda.
- Mėgstate keliauti. Jei šiandien būtų galimybė nuvykti į bet kurią pasirinktą šalį ar vietovę...
- Esu apkeliavusi nemažai šalių, bet mieliau rinkčiausi tas, kuriose šilta...
- Neseniai Afrikos širdyje, Ndžamenoje, buvo +47 laipsniai pavėsyje... Puiki, šilta vietelė! Rekomenduoju...
- Afrikoje bijočiau blogų musių, vabalų. Musės cėcė nepavojingos žmogui? Bet musės vis tiek įkyriai zyzia, lenda į akis... (Šypsosi).
- Esate tarptautinių konkursų organizatorė... Įdomu, kuo rokenrolą šokantys lietuvaičiai gali būti įdomūs britams arba amerikiečiams?
- Britai yra lėtapėdžiai, nors ir groja trankią muziką. O rokenrolas yra sporto šaka, reikalaujanti labai greito tempo, greitų judesių, Vienas mano kolega išvyko dirbti į Angliją ir jam nepavyko išjudinti anglų - jie per lėti šiai sporto šakai.
- O kaip garbaus amžiaus sulaukusieji? Ar jiems nepavojinga šokti rokenrolą?
- Ką mes ir darome! Turėjome suaugusiųjų grupę, tik aplinkybės nesusiklostė...
- Ar daug turite tabu: primestų arba savo pačios sugalvotų?
- Daug turiu. Esu taisyklių žmogus. Pati sau nustatau taisykles, kurių laikausi. Ir kartais šitaip pati sau trukdau...
- Kokius polėkius, mintis ar asociacijas jums kelia Liverpulio ketvertuko muzika?
- Muziką renkuosi ne pagal kažkokį stilių – man ji arba skamba ir prilimpa, arba jos nėra. Yra, kas mėgsta tik popsą arba tik roką, aš gi neturiu tokių griežtų apribojimų. Galėčiau būti hitų rinkėja.
- Įsivaizduokime: pora pašokusi klasikinį šokį grįžta į savo vietą ir vyriškis savo partnerei pabučiuoja ranką... O jums ar dažnai bučiuoja rankas?
- (Juokiasi). Bučiuoja, tačiau retai. Gaila. Tikiuosi, kad bus toks momentas, kai man bučiuos ir bučiuos ranką... Aš sulauksiu!
- Klasikinio šokio kokybė daug kuo priklauso nuo partnerio. O kaip akrobatiniame rokenrole?
- Čia lygiai taip pat: pora yra kaip vienetas. Ir partneris čia taip pat labai svarbu.
- Vienu metu Druskininkuose buvo populiarus šokių maratonas „Nuvarytus arklius nušauna“. Ar nekilo noras jame dalyvauti?
- Pati nedalyvavau, tačiau kažką tokio esu organizavusi Šiauliuose, studentų kampe. Buvo labai daug dalyvių. Ne prieš ir pati pašokti, tačiau buvau atsakinga už visą veiksmą.
- Žmonės, kurie labai įsigyvena į savo veiklą (nebūtinai šokėjai), visa tai tarytum pratęsia miegodami. Klausimas: ar kartais miegodama nesispardote?
- (Juokiasi). Aš manau, kad ne, nors reikėtų paklausti ir tų, kas miega šalia – ar neapspardau? Bet kojos mano – veiksmingos!
„Verstis per galvą“ akrobatę-šokėjėlę vertė Romualdas BALIUTAVIČIUS, įkyriai į akis jai blyksėjo Vadimas SIMUTKINAS.
