Vaclovas Onaitis jau nuo vaikystės negirdi, tačiau tai jam netrukdo rodyti savo kuriamo meno kitiems.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.

Monika SKISTENYTĖ

Septyniasdešimtmetis tautodailininkas Vaclovas Onaitis dienas leidžia savo dirbtuvėse, kuriose gimsta neįprasti akiai šachmatai. Tikro kario atvaizdus įgijusios šahmatų figūros traukia žmones ne tik prieiti, bet ir pabandyti jomis žaisti.

Nuo rūpintojėlių iki šachmatų
Vaclovo Onaičio žmona Aldona pasakoja, kad vyras nuolat mėgo meną. Iš pradžių jis piešė, o vėliau pradėjo drožinėti. Nuo vaikystės vyras jau buvo pasmerktas negirdėti pasaulio, tačiau meniškai sielai reikštis tai netrukdė. V. Onaitis jau 40 metų priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai ir iš medžio drožia įvairias skulptūrėles. Dažniausi jo kūriniai – rūpintojėliai, tačiau pastaruoju metu tautodailininkas drožia šachmatų figūrėles. Vienos iš jų – daugiau nei vieno metro aukščio, o kitos sprindžio dydžio. Nesvarbu, ar jos didelės ar mažos, tačiau visos šachmatų figūrėlės turi žmogaus veidą. „Šachmatais jis pats mėgo žaisti. Jais žaisti išmokė visus šeimos narius. Net nežinau kodėl jis sugalvojo drožti šachmatus. Iš pradžių jis pradėjo nuo mažų figūrėlių, o vėliau pabandė išdrožti ir dideles“, - sako tautodailininko žmona.

Neaiškus šachmatų likimas
Pasak tautodailininko žmonos, medžio apdirbimo kombinate V. Onaitis pradėjo drožti didžiulius šachmatus. „Jis išdrožė kryžiuočius ir kalavijuočius. Kryžiuočiai buvo baltosios figūros, o kalavijuočiai – juodosios. Kryžiuočius buvo lengviau drožti, nes visi jie buvo baltais apsiaustais ir nesimatė akių“, - pasakoja V. Onaičio žmona Aldona. Dirbdamas medžio abdirbimo kombinate tautodailininkas sulaukė pritarimo ir paskatinimo iš direktoriaus, kuris net suteikė jam galimybę gauti medienos šachmatams. „Keturis mėnesius vakarais po darbo jis drožė šachmatus. Po sunkaus darbo direktorius jam davė paskyrą nusipirkti automobilį „Moskvič“. Kai šachmatai buvo baigti, Vaclovas kartu su kitais darbininkais sugalvojo, kad šachmatams reikėtų pritaisyti ratukus, kad juos būtų lengviau stumdyti iš vietos į vietą“, - sako žmona. Kombinate dirbę vyrai taip susidomėjo šachmatais, kad cementu nuklojo aikštelę, kurioje žaidė šachmatais. Bankrutavus medžio abdirbimo kombinatui iki šiol neaišku, kur yra didieji šachmatai.

Didinamąjį stiklą naudoja mažesniems šachmatams išdrožti  
„Vyras drožia įvairaus dydžio šachmatus. Mažesnieji parduodami tautodailės parduotuvėje, o didesni yra padovanoti vaikams, kad jie galėtų žaisti“, - sako moteris. V. Onaitis sako, kad mažesnius šachmatus yra labai sunku išdrožti, nes veidui reikia naudoti didinamąjį stiklą. Dideli šachmatai vyrui yra arčiau širdies. Jis sako, kad skubėdamas vieną šachmatų figūrą gali išdrožti per dvi dienas. „Arklį nuo rąsto iki figūros aš išdrožiau per 17 valandų“, - džiaugiasi vyras. Didžiųjų šachmatų aukštis buvo 1,5 m, o mažesniųjų – 1,2 m. Pastarųjų svoris siekia 30 kg. „Ankščiau išdrožti šachmatai man labiau patiko, o šiuos mažesnius šachmatus man buvo daug paprasčiau išdrožti, nes jau žinojau, kaip tai daryti. Droždamas negalvojau apie tai, ar pirks mano šachmatus ar ne, todėl drožiau tik dėl savęs“, - sako tautodailininkas.  
„Be šachmatų jis drožia ir 1,5 metro rūpintojėlius, stogastulpius, kuriais yra papuošęs Ignaliną, Šiaulius“, - sako tautodailininko žmona.

Gyvenimas toks pat kaip ir drožiamos statulėlės
Žmona Aldona vyro talentą ir norą parodyti savo sugebėjimą drožti meno kūrinius palaiko, tačiau jį kritikuoja dėl to, kad jo figūrėlės pernelyg statiškos. „Aš jam jau sakiau, kad reikėtų išdrožti juokingesnes, įdomesnes figūrėles, kokį nykštuką ar dar ką nors, tačiau pamačius jo statulėles iškart galima atpažinti autorių. Net jo gyvenimas yra toks pat kaip ir drožiamos statulėlės – arba taip, arba taip. Nukrypimų nei jo gyvenime, nei kūryboje nėra. Nėra nei melo, nei apgaudinėjimo. Jei jis kam nors, ką nors prižadėjo, tai būtinai ištesės pažadą“, - apie vyrą pasakoja jo žmona. Pasak jos, jie kartu jau 48-eri metai, todėl vienas kitą puikiai pažįsta.

Šachmatų figūros sveria apie 30 kilogramų. Kad pagamintų vieną figūrą, Vaclovui Onaičiui reikia dviejų dienų. Droždamas arklio figūrą jis užtruko tik 17 valandų.

Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.