Vacys Jankus – mokytojas ir metodininkas. Taip jis kolegų žiniasklaidininkų pristatomas plačiajai visuomenei. Tačiau mano šiandienos pašnekovas dar turi ir mylimąją. Susitikinėja nedideliame kambarėlyje universiteto pastato palėpėje naktimis, apie ją nuolat ir susižavėjęs pasakoja mokiniams, o V. Jankaus žmona, panašu, su tuo seniai susitaikė... Beje, mylimosios vardas yra Astronomija.

- Sakote, jog namie neturite televizoriaus, interneto... Esate nusistatęs prieš mokslo pažangą?
- Ne, ne... (Juokiasi). Yra ir televizorius, ir kompiuteris, tik tiek, kad gyvenu nuosavame name, kur nėra interneto. Įvedimas būtų brangus. Taigi trukdo aplinkybės, o ne mano nuostatos.

- Vienas mokinys pasakojo, kad jums teko stebėti retą gamtos reiškinį – Saulės stulpus. Senovėje, pavyzdžiui, kometos pasirodymas reikšdavo nelaimes, karus, epidemijas. O ką pranašauja matyti stulpai? Gal kas oro linija atves į namus internetą?
- Tokį reiškinį mačiau du kartus. Paskutinįjį sykį – kai važiavau į ligoninę. O pirmą kartą buvo du stulpai ir vaivorykštė virš saulės. Nuostabus reginys! Tą rytą stotelėje stoviniavo žmonės – abu su žmona siūlėme pasižiūrėti į retą, nuostabų reginį, bet niekas nė galvos nepakėlė. Nebesidomi žmonės gamta visiškai...

- Jūsų mobiliojo telefono numeris susideda net iš penkių aštuonetų. Ar turite savąjį „laimingą skaičių“?
- Horoskopai, kuriais visai nebetikiu, teigia, neva man laimingas skaičius yra septynetas. Tačiau išėjo šitaip, kad telefono numeryje yra tik vienas septynetas. Bet jis – pačiam vidury, reiškia, laimingas (šypsosi).

- Mėgstate ir auginate daug kaktusų. Ir kabinete jų netrūksta ant palangių. O ką apie jūsų charakterį sako žmona? Toks pat dygliuotas, kaip ir kaktusai?
- Na... kaip pasakius... Visaip yra. Juk ir kaktusai vieni esti dygliuoti, o kiti – visai neturi dyglių. Taip ir žmogus. Kartais dygliai atsiranda, kartais jų mažiau. Visaip būna.

- Namuose laikote katiną. Ar dažnai pavydite jo laisvės?
- (Pauzė.) Taip, jis gyvena pats sau, tačiau kiekvieną rytą sėdi prie durų ir prašosi įleidžiamas papusryčiauti.

- Prasitarėte, jog nemėgstate astrologijos – astronomijos sesers. Iš kur ta nemeilė? Gal kartais neišsipildė astrologų pranašystės, pavyzdžiui, apie tai, jog turėsite gerą žmoną arba laimėsite loterijoje?
- Ne ta prasme, kad nemėgstu... Dabartiniuose horoskopuose randu labai daug šarlatanavimo. Labai daug melo. Aš jų faktiškai nebeskaitau. Horoskopas turėtų būti sudaromas individualiai. Tai gali tik rimtas astrologas, turintis daug mokslinių žinių. Tada galima kažką atsirinkti, pažiūrėti, ar tikrai taip nutiks. Tie horoskopai, kurių pilna internete, laikraščiuose, žurnaluose – pigi apgaulė.

- Esate įsimylėjęs astronomiją, o ką sako pati? Juk moterys konkurenčių nepakenčia...
- Žmona su tuo faktu susitaikė (smagiai juokiasi). Ir ji pati neprastai orientuojasi danguje, paklausinėja: „O kas čia? O kas čia?“ Žodžiu, dėl to mums problemų nekyla.

- Pasaulyje daugėja žmonių – kontaktuotojų, teigiančių, jog jie buvo susidūrę su nežemiškos gyvybės formomis. Tačiau mokslininkai iki šiol neturi nė vieno daiktinio įrodymo, leidžiančio teigti, kad Visatoje mes ne vieni...
- Į šitą klausimą labai sunku atsakyti. Kalbama, kad pirmas ateivių laivas sudužo JAV, netoli Rozvelo, o ateivių palaikai tebelaikomi karinėje bazėje. Deja, jų niekas nematė... O visokie šviesuliai ir pan. dažniausiai paaiškinami atmosferos bei užatmosferiniais reiškiniais.

- Virtuvėn užsukate „iš reikalo“ – verdate savo mėgstamą patiekalą – lietuviškus cepelinus. Turėtumėte žinoti, kodėl cepelinai (dirižabliai), būdami lengvi ir galintys įveikti oru tolimus atstumus, patekę į skrandį jį labai apsunkina?
- (Smagiai kvatoja). Na, matot... Čia skirtumas jų konstrukcijoje. Tie, kurie skraido, matyt, gerokai lengvesni. Ne skrandžio – oro atžvilgiu.

- Pasaulyje dabar madinga įsigyti nekilnojamo turto kosmose: tai gali būti asteroidas, sklypas Mėnulyje ar pan. Kas tai? Pinigų darymas?
- Taip, čia yra pinigų darymas. Tie, kurie nebeturi kur dėti pinigų, gali sau leisti kažką tokio: pirkti arba padovanoti sklypą kitame dangaus kūne. Būtų gerai, jei ten galėtų ir nuskristi. Arba iki „savo žvaigždės“. Deja...

- Artimiausias Žemei didesnis dangaus kūnas – Mėnulis, nutolęs vidutiniškai per 380 tūkst. kilometrų. Sakoma, kad per gerus teleskopus galima įžvelgti jo paviršiuje keistų statinių, neaiškios paskirties objektų, šviesulių ir pan. Kadangi mėgstate naktimis stebėti kosmoso platybes, ar esate matęs ką nors tokio?
- Deja, ne. Jei kas nors būtų pastebėta Mėnulyje ar Marse, nebereikėtų dabar iš naujo leisti ten robotų... Didžiulis veidas Marse? Smėlio bei uolienų darinys, kuris gerokai apiręs nuo vėjo.

- Jeigu pučia vėjas, vadinasi, Marse turi būti atmosfera?
- Taip, tik deguonies joje labai mažai. Geležis...

- Gruodžio pabaigoje visokio plauko šamanai pranašauja pasaulio pabaigą. Gal per teleskopą jau matėte mūsų Žemės link judančias planetas Nebiru arba Gloriją?
- Astronomai šitų planetų dar nėra atradę... Tai labiau astrologų terminologija – jie čia bus prikišę savo rankas. Teko skaityti, kad Nebiru priartės prie Žemės gruodžio mėnesį, deja, net su geriausiais teleskopais astronomai jos nėra matę. Teko taip pat girdėti, kad lapkričio mėnesį mus pasieks didžiulė ateivių laivų eskadrilė. Tai yra dar įdomesnis dalykas, nes neaišku, ką jie su mumis darys. (Šypsosi).

- Kai susiduria dvi civilizacijos arba dvi kultūros, dažniausiai nukenčia mažiau išvystyta...
- Taip, visuomet nukenčia labiau laukinė kultūra. Kita vertus, žiūrint, kokia tai civilizacija. Gal ji labai humaniška? Bet jei tokia pat civilizacija kaip mūsų, su tokiu pat mentalitetu, tuomet nieko gero tikėtis netenka...

- Vienas iš jūsų parengtų jaunųjų mokslininkų tyrė mobiliojo telefono skleidžiamų spindulių poveikį bakterijoms. Ar tai reiškia, jog greitai antibiotikų visai nebereikės?
- Cha, cha... Na, taip. Galbūt greitai kažką galima bus padaryti ir su elektromagnetinėmis bangomis!
Neblogas išradimas!

- Sakoma, jog žmones galima suskirstyti į fizikus bei lyrikus. Tas faktas, kad mokykloje astronomija dėstoma nebe kaip savarankiška disciplina, bet kaip fizikos kurso dalis – ar įtakojo fizikų–lyrikų balansą? Gal dabar būsimieji astronomai priskiriami prie fizikų, reiškia, jie nebe lyrikai ir nebe romantikai?
- Dar ir kaip romantikai... Juk yra dangus, žvaigždės, naktis... Bet negalvokite, kad astronomija – mokslas be formulių. Daug čia įvairių skaičiavimų, todėl ypač gerai reikia mokėti matematiką, geometriją, trigonometriją, trikampių sistemas... Astronomija – kartu ir lyrika, ir rimtas mokslas.

- Mokslininkai kalba apie baltąsias ir juodąsias skyles kosmose. Toks klausimėlis: ar kada gyvenime teko pakliūti į „juodąją skylę“? T. y. situaciją, kuri iščiulpia jėgas, neleidžia ištrūkti?
- Visko galėjo būti. Juk yra ir tokių moksleivių, kurie, jauti, it juodosios skylės iš tavęs siurbia energiją. (Smagiai juokiasi.)

- Turite nuosavą namą, sklypą. Ar daug jame kurmių urvų?
- Deja, nėra... Lyg tai buvo užklydęs...

- Teoretikai kalba, jog Visatoje esti „kurmio urvais“ vadinamų perėjimų, per kuriuos greitai galima nusigauti į tolimiausius kosmoso užkampius. Tačiau, sprendžiant iš atsakymo, jūsų kieme tokie perėjimai nevyksta?
- Neee...

- Pranašaujama, jog anksčiau ar vėliau į Žemę įsirėš didžiulis asteroidas, o po susidūrimo kilusi kelių kilometrų aukščio banga (cunamis) keliskart apibėgs Žemės rutulį viską nušluodama. Jeigu taip – žmonijos laukia visuotinis tvanas... Kaip manote, kas kainuos brangiau tvano išvakarėse: naujausios laidos mersedesas ar rusiška padėvėta pripučiama guminė valtis?
- Pasaulinio tvano, matyt, nebebus. Priešingai, bus labai karšta. Taigi pabrangs ventiliatoriai, skėčiai nuo saulės, oro kondicionieriai, šaldytuvai... Pasaulio pabaiga, matyt, ateis besiplečiant Saulei...

- Ką gi, jūsų požiūris labai bibliškas, nes pasakyta, jog Dievas daugiau nebebaus žmonių tvanu, o Apokalipsei priartėjus kris žvaigždės, Mėnulis taps raudonas lyg kraujas – labai panašu į tai, ką jūs kalbėjote.

Astronomijos fanui trigonometrijos formulėmis neapibrėžiamus klausimus uždavinėjo Romualdas BALIUTAVIČIUS, pašnekovą fotografavo jo buvęs mokytinis Evaldas ČERNIAUSKAS