Egzorcistas Kęstutis Daknevičius atliko egzorcizmo seansą: velnio apsėstasis muistėsi kėdėje, kelis kartus apšaukė kunigą, keikėsi...
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas ZIMKA
Šiaulių vyskupijos ir kartu vienintelis oficialiai žinomas regiono egzorcistas Kurtuvėnų Šventojo Jokūbo parapijos klebonas Kęstutis Daknevičius darbo turi per akis, tačiau jis mielai sutiko parodyti egzorcizmo seansą.

Tuščioje bažnyčioje klebonas šlakstė šventu vandeniu ir garsiai kalbėjo maldas – taip bandydamas išvaryti velnią iš jauno vyriškio. Apsėstasis muistėsi, kelis kartus apšaukė kunigą ir, regis, tuo jam viskas baigėsi, o kad ir nuvargęs egzorcistas Kęstutis Daknevičius dar rado jėgų duoti interviu.

- Kas yra šėtonas? Ar tai velnias kitu pavidalu?
 - Šėtonas ar velnias, ar piktoji dvasia yra vienas ir tas pats blogis. Galima vadinti ir taip, ir kitaip. Paprastai tariant, kad kiekvienas suprastų, velnias – blogiukas. Nors Šėtoną būtų galima vadinti ir pragaro dievu.

- Kada ir kaip jis atsirado?
- Pasaulį sukūrė Dievas, o kai atsirado visa gyvastis, kartu su ja užgimė ir blogis. O kas velniui gimimo dokumentą išrašė – niekas negali atsakyti į šį klausimą.

- Sakoma, jog vyksta nuolatinė kova tarp gėrio ir blogio. Vadinasi, šėtonas kovoja su Dievu?
- Be jokios abejonės. Pasaulyje vyksta nuolatinė kova tarp gėrio ir blogio. Su blogiu susiduriame kiekvieną dieną. Tenka rinktis, kuriuo keliu eiti, į kurią pusę pasukti. Kad tai padarytume, privalome priimti teisingų sprendimų.
O Dievas nekovoja, tai žmogus privalo kovoti su blogiu, kadangi velnias visada lenda įžūliai. Tie, kas tiki Dievą, žino, jog tikinčiojo kelias – ne rožėmis klotas.

- Šventajame rašte aptinkama daug velnio sinonimų: piktoji, netyroji, nelaboji dvasia, gundytojas, demonas. Kodėl tiek daug?
- Dėl to, kad velnias įvairiai pasireiškia. Kai vyksta egzorcizmas, kai iš žmogaus išvaromas demonas, galima išgirsti, kaip žmogaus lūpomis kalba nelabasis. Tuomet velnias pasisako, kas jis toks – tai šėtonas, tai belzebubas, tai demonas. Velnias nori įrodyti savo egzistavimą ir parodyti savo galią.

- Ar demonas yra velnio brolis?
- Mano supratimu, tiek velnias, tiek demonas yra vienas ir tas pats blogis. Aš jų kraujo santykių tikrai nežinau ir negaliu teigti, kad jie broliai. Vis dėlto abu – blogio šaltiniai.

- Ar demonas pavojingesnis už velnią?
- Žinau tik tai, kad į velnių bendruomenę nepatenka tie, kurie eina gėrio keliu. Kaip velniai bendrauja su demonais ir kokių taisyklių laikosi – negaliu atsakyti.

- Kodėl demonai apsėda žmones?
- Todėl, kad žmonės klauso jų. Demonai blogybes pateikia kaip gėrybę, o žmogus, neatsispyręs blogybei ir ją pasirinkęs, tampa lengvu jų grobiu – tokį silpną ir jie apsėda.
O kodėl žmogus neatsispiria demonams? Nes žmonių protas yra susijęs daugiau su materialiuoju, o ne dvasiniu pasauliu.

- Tai kaip vyksta egzorcizmo (demonų išvarymo) seansas?
- Apsėstasis yra apšlakstomas šventintu vandeniu, kalbamos maldos, daug kartų žegnojama. Kadangi velnias bijo kryžiaus, tai priešais žmogų pastatomas kryžius arba kryželis dedamas ant žmogaus. Atliekant egzorcizmą klausiama: „Ar atsižadi piktosios dvasios?“

- Ar apsėstasis seanso metu draskosi, rėkia, lipa sienomis, kad tektų pririšti prie kėdės?
- Būna visko. Surišti virve prie kėdės velnio apsėsto žmogaus man neteko. Tačiau esu girdėjęs, kad kai kuriems egzorcistams tokio metodo prireikia, nes nelaboji dvasia būna ypač agresyvi ir nepasiduoda gėriui. Taigi, išvaryti iš žmogaus tokį demoną nelengva.
Pasitaiko, kad per egzorcizmo seansą žmogus atsistoja ir išeina. Neišvengi ir grūmojimų kumščiu, grasinimų. Svarbiausiai – neišsigąsti. Jeigu demonas pajus, kad jo bijai, gali skaudžiai gauti. Kartą vienas apsėstasis skaudžiai įspyrė man į koją. Kai kurie apsėstieji atsikalbinėja, pradeda rėkti. Visaip būna.

- Ar daug velnių teko išvaryti?
- Daug. Tikslaus skaičiaus įvardyti negaliu.

- Ar visada egzorcizmo seansas yra efektingas? Ar pavyksta iš pirmo karto išvaryti demoną?
- Žinoma, kad ne visada. Daug priklauso nuo paties žmogaus, kuriame yra velnias. Jeigu žmogus silpnas ir neatsispiria blogybėms, velnias apsėda ilgam laikui. Galima išvaryti ir iš pirmo karto, bet nelabasis, pajutęs galimybę sugrįžti pas tą patį žmogų, šia proga pasinaudoja iš karto.

- Gal prisimenate kokį įdomesnį atvejį?
- Pirmas unikalus atvejis buvo Ramygaloje – teko stipriai pasidarbuoti. Atliekant egzorcizmą teko kviestis keletą žmonių į pagalbą, nes velnio apsėsta moteris vyrišku, žemu balsu agresyviai kalbėjo, po to pradėjo keiktis. Kas įdomiausia – tai, kad jos veidas buvo įgavęs S raidės formą.
Seansą teko pakartoti.
Kitą kartą (beje, visai neseniai) egzorcizmo metu velnio apsėstas jaunas vyras iš Žemaitijos parkrito ant žemės ir keliskart jo lūpomis velnias sakė, kad tą dieną neišeis – žadėjo palikti vyro kūną kitą dieną. Tačiau vis dėlto velnią iš vyro išvariau tą pačią dieną.

- Kaip apsisaugoti nuo velnių?
- Nedaryti bloga: jokiu būdu nesudaryti sandėrių su demonu, nepasukti blogio keliu. Nors didžiausia bėda yra tada, kai demonai apsėda psichinių sutrikimų turinčius žmones, moraliai palūžusius ar šiaip silpnesnės sveikatos.
Kita vertus, velnius labiausiai traukia neigiamos žmonių emocijos, nešvarios mintys – jie tik ir ieško silpnos vietos žmoguje. Kaip ir minėjau, žmogus privalo kovoti su blogiu, kad išvengtų piktosios dvasios apsėdimo.

- Ar daug demonų apsėstų žmonių?
- Negaliu teigti, kad masiškai. Tačiau pameluočiau, sakydamas, jog mažai. Gyvenime kiekvienam iš mūsų tenka susidurti su demonais. Svarbiausia yra eiti teisingu keliu, nes pasiklydęs žmogus, be abejonės, tampa velnio auka.

Egzorcizmas – tai demonų ar piktųjų dvasių išvarymo iš tariamai apsėstų žmonių praktika. Egzorcizmas yra praktikuojamas daugumos didžiųjų religijų – krikščionybės, judaizmo, islamo.