„Šiaulių“ treneris Gediminas Jarmalavičius sugebėjo rasti vaistų, kuriais išgydė sergančią komandą. „Jau prieš ateidamas į komandą, aš stebėjau daugumą „Šiaulių“ rungtynių. Atrodė, kad viskas tuo metu buvo lyg ir gerai, tačiau žaidėjų akyse visiškai nebuvo ugnies. Į aikštę žaidėjai eidavo tik tam, kad atliktų pareigą. Jeigu galima taip sakyti, tai radau komandą sergančią“.

Monika SKISTENYTĖ

Prasidėjus futbolo sezonui, niekas nesitikėjo, kad „Šiaulių“ komanda taip giliai įkris į pralaimėjimų liūną ir net teks atsisakyti komandos trenerio Deivio Kančelskio. „Kai gegužės mėnesį atėjau į komandą, radau ją sergančią“, - apie „Šiaulių“ futbolo komandą pasakoja senąjį trenerį pakeitęs Gediminas Jarmalavičius.

Treneris pažymiais nesišvaisto
„Šiaulių naujienų“ žurnalistės Gedimino Jarmalavičiaus paprašius pažymiu įvertinti auklėtinių žaidimą šį sezoną, treneris nusišypsojo ir iškart atrėžė, kad tai padaryti per daug sudėtinga. „Pasibaigus sezonui, jis apžvelgiamas visas. Kaip žinote, aš atėjau į komandą tik po pirmojo rato. Kaip bebūtų, manau, kad komandai parašyčiau teigiamą pažymį su pliusiuku“, - sako treneris. Pasak jo, viso sezono metu buvo tikrai gerų ir net įspūdingų rungtynių. Žinoma, buvo ir labai blogų rungtynių.

Komanda išlipo iš gilios duobės
„Žinote, tų uždavinių, kurių norėjo klubas, mes neįvykdėme. Aš atėjau, kai komanda buvo gilioje krizėje, gilioje duobėje. Manau, kaip ir kiekvieną trenerį manęs šiek tiek netenkino komandos sudėtis, tačiau ne aš komplektavau komandą. Tiesiog gavau komandą tokią, kokia ji buvo. Žinoma, komanda buvo tikrai neblogai sukomplektuota. Tik kai kuriose pozicijose norėjosi šiek tiek stipresnių žaidėjų“, - pirmus įspūdžius atėjus į komandą prisiminė G. Jarmalavičius.

Pasak jo, žaidėjai greit pasijuto gerai, kai komandoje pasikeitė treneris. Jis jautė, kad žaidėjai buvo pakylėti. „Žinoma, pradėjus rimtai žaisti, prasidėjo traumos, kortelės, vėliau sezonui įpusėjus išvyko Robertas Vėževičius. Tai komandai nebuvo į naudą. Paskutiniosiose sezono varžybose nebeliko komandos nusiteikimo laimėti, nes vieta turnyrinėje lentelėje jau buvo aiški. Jei žaidėjai būtų išlaikę motyvaciją, tikriausiai paskutinės kelios rungtynės būtų sužaistos kitaip“, - svarstė treneris.
Treneris džiaugiasi pasiekta penktąja vieta, tačiau mano, kad jei komanda ir pirmajame rate būtų žaidusi taip, kaip kituose ratuose, tuomet turnyrinėje lentelėje ji būtų aukščiau.

Po tylos vėl grįžo juokeliai ir klegesys
Gegužės mėnesį į „Šiaulių“ komandą atėjęs Gediminas Jarmalavičius rado komandą prastos būklės. „Komandai visuomet sunku, kai ji pralaimi. „Šiauliai“ buvo įkritę į pralaimėjimų liūną. Jau prieš ateidamas į komandą, aš stebėjau daugumą „Šiaulių“ rungtynių. Atrodė, kad viskas tuo metu buvo lyg ir gerai, tačiau žaidėjų akyse visiškai nebuvo ugnies. Į aikštę žaidėjai eidavo tik tam, kad atliktų pareigą. Jeigu galima taip sakyti, tai radau komandą sergančią“, - prisimena treneris.

Gediminui Jarmalavičiui teko labai sunki užduotis – vėl atgaivinti komandą, kad ji vėl pradėtų tikėti savo jėgomis ir žaistų puikiai. „Svarbiausia buvo jiems suprasti, kad jie turi pasitikėti savimi ir šalia esančiu žmogumi. Aikštėje vienas žaidėjas yra ne karys, ir jis nieko neišspręs“, - sako treneris.
Labiausiai, blogąja prasme, komanda trenerį nustebino tada, kai jis ateidavo į rūbinę, o ten – tyla. „Tai yra neįprastas reiškinys. Tai žiauriai slegia. Dažniausiai tylos rūbinėje nebūna. Rūbinėje turi girdėtis juokeliai, klegesys. Vėliau, kai iškovojome vieną, antrą, trečią pergalę, juokas, pašnekesiai sugrįžo“, - sako treneris.

Sutartis dėl 40 įvarčių  
Viena džiugiausių „Šiaulių“ komandos dalių buvo puolėjas Artūras Rimkevičius. Žaidėjas sugebėjo pagerinti 56 metus gyvavusį rezultatyvumo rekordą, kurio, tikriausiai, artimiausius kelis dešimtmečius vėl niekas nepagerins. „Šiaulių“ treneris Gediminas Jarmalavičius juo labai džiaugiasi. „Tai, kad Artūras sugebėjo šitai padaryti, yra ne tik jo, bet ir visos komandos nuopelnas. Esu įsitikinęs, kad šis rekordas tikrai greitai nebus pakartotas“, - sako treneris, - „Rungtynėse su Alytaus „Dainava“ Artūras įmušė du įvarčius. Mes susitarėme, kad jis turi įmušti 40 įvarčių. Kaip tik buvo 39-asis, įskaitant ir taurės varžybas ir tada jis manęs lyg ir atsiprašė, kad vieno trūko. Tada aš jam pasakiau, kad jis dar įmuš, nes dar yra rinktinės varžybos su Armėnija. Tai jis net ir viršijo tą rezultatą“, - pasakoja treneris.

Į aikštę žaidėjai verždavosi, kad tik greičiau ką nors sudorotų
„Aš esu įsitikinęs, kad sezoną galėjome baigti daug geriau. Buvo keletas svarbių rungtynių, kurios mums nepasisekė. Kai pralaimėjome „Kruojai“ iškart kelyje atsirado duobelė. Mes jau buvome visiškai arti „Kruojos“, tačiau komanda vėl nutolo. Manau, kad po to visų sąmonėje atsirado mintis, kad daugiau pakruojiečių nepagausim ir nepavysim. Visa tai labai puikiai atsispindėjo rezultatuose. Dar prieš sezono pabaigą žaidėjai tiesiog verždavosi į aikštę, kad tik greičiau ką nors sudorotų, o po to jie visi aprimo. Buvo labai sunku motyvuoti žaidėjus. Pradėjo trūkti perdėto, ar net laukinio azarto, kuris yra būtinas“, - sako treneris.

Futbolo lygis nei kyla, nei leidžiasi  
Artūrui Rimkevičiui sudrebinus futbolo pasaulį atsirado manančiųjų, kad galbūt Lietuvos futbolo lygis yra gerokai suprastėjęs, todėl vienas žaidėjas gali įmušti tiek daug įvarčių. Apie praėjusį futbolo sezoną Gediminas Jarmalavičius yra pakankamai geros nuomonės. „Žinote, nemanau, kad tas Lietuvos futbolo lygis labai kyla ar leidžiasi. Jis yra toks, koks yra jau keletą metų. Tūpčiojama maždaug vietoje“, - sako treneris. Pasak jo, lygoje yra pakankamai stabilių komandų, tokių kaip „Ekranas“ ar „Žalgiris“, kurios išlaiko savo braižą, demonstruoja puikų žaidimą. „Dėl Rimkevičiaus viskas yra aišku. Tai nereiškia, kad futbolo lygis yra prastas. Juk pažiūrėkite, kiek daug metų toks žmogus nebuvo atsiradęs. Ir tai nepriklausė nei nuo aukšto, nei nuo žemo futbolo lygio. Tiesiog jo fizinės galimybės leido šitai padaryti. Jis subrendo kaip žaidėjas, kaip puolėjas ir atsidūrė geroje vietoje“, - sako „Šiaulių“ treneris.

Sezonui įpusėjus – vienu varžovu mažiau
Negandose pradėjusiam skęsti vienam iš A lygos klubų teko atsisveikinti su varžovais. Vilniaus „REO“ ekipai nebegalėjo padėti niekas. Žinoma, kitos A lygos komandos galėjo džiaugtis, kad iš kelio pasitraukė varžovas. „REO“ neatvykus į kelias varžybas, buvo aišku, kad komandą spaudžia sunkumai, kurių jie įveikti nebesugebės. „REO“ įsiskolinimas Lietuvos futbolo teisėjų asociacijai siekė net 40 000 Lt. A lygoje Vilniaus „REO“ spėjo sužaisti 24 rungtynės ir surinkti 19 taškų.
Gediminas Jarmalavičius apie šio sezono nelaimę galvoja paprastai: „Tai atspindi Lietuvos futbolo virtuvę“. Pasak jo, kiekvienais metais yra susiduriama su tomis pačiomis problemomis. „Lietuviškas futbolas turi daugybę skaudulių ir problemų, kurios slegia visus futbolo pasaulio žmones. Norėtųsi, kad tų problemų mažėtų“, - sako treneris.

Toks žaidėjas, kaip Artūras Rimkevičius – deficitas
Gediminas Jarmalavičius neslepia, kad labai geras jausmas komandoje turėti tokį žaidėją kaip Artūras Rimkevičius. „Tai puiku dėl to, kad visų pirma, tai yra geras žmogus. Su juo malonu ir dirbti, ir prie kavos puodelio pasėdėti. Puolėjai Lietuvoje visada buvo deficitas. Tai sportininkas, turintis daug gerų savybių“, - sportininką gyrė treneris.
Po laimėtų rungtynių su Tauragės „Tauro“ ekipa, kai Artūras Rimkevičius sugebėjo įmušti net 6 įvarčius, buvo juokaujama, kad jis vartoja dopingą. Jo talentą tuomet pastebėjo visi. „Žinote, per vienerias rungtynes įmušti šešis įvarčius nėra jau taip paprasta. Tai yra labai daug. Žaidėjas turi visuomet būti įvykių epicentre, kurti progas. Aš manau, kad be individualių savybių, sportininkas turi turėti savąjį „Aš“. Artūras yra nepaprastai stiprus, greitas, puikiai smūgiuoja. Turėjome puikią vidurio saugų liniją, kuri jį puikiai suprasdavo“, - savo auklėtiniu džiaugėsi Gediminas Jarmalavičius.

Rezultatyviausias Lietuvos futbolininkas Artūras Rimkevičius po šio sezono į savo sąskaitą įsirašė net 41 įvartį.