Virtuvės meistrė, žurnalistė ir laidų vedėja Beata Nicholson džiaugiasi, jog visi didieji darbai šiais metais nudirbti. Kaip sako ji pati, daugiau darbų pavyksta nudirbti, nes viską planuoja į priekį keliems mėnesiams.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Praėjusią savaitę Šiauliuose svečiavosi virtuvės meistrė, žurnalistė ir laidų vedėja Beata Nicholson. Šį kartą į Šiaulius garsi receptų autorė atvežė pristatyti savo naujausią kepinių knygą, šeimos ir darbo kalendorių, kuriuos žmonės jau spėjo pamėgti. B. Nicholson laukė gausus būrys gerbėjų. Įvairaus amžiaus šiaulietės moterys domėjosi ne tik B. Nicholson receptų knygomis, kulinarinėmis gudrybėmis, apie puodus bei įrankius, kuriuos naudoja receptų autorė, bet ir, kaip jai pavyksta išlaikyti dailią figūrą. Pakalbinome virtuvės šefę ir mes.
- Ar tiesa, jog Lietuvoje prekybos centruose lankotės tarytum muziejuose?
- Londone dažniausiai apsipirkinėju internetu. Taupau savo laiką kaip tik galiu. Lietuvoje filmuojant laidas taip pat produktus užsakinėjame, kad atvežtų, tačiau kai tik randu laiko apsilankyti Lietuvoje esančiose maisto prekių parduotuvėse, ten vaikštau ilgai – galiu praleisti visą amžinybę. Gal taip yra dėl to, kad Lietuvoje neapsipirkinėju kiekvieną dieną. Atėjimas į parduotuvę – man šventė. Visada įdomu, kokie ir kokių rūšių produktai pardavinėjami Lietuvoje. Tiesa, mano sesuo sako, jog iš tikrųjų Lietuvos prekybos centrai man galėtų išdavinėti bilietus kaip į muziejų.
- Kurie skyriai parduotuvėje jus labiausiai traukia? Galbūt dažniau lankote tuos, kuriuose daugiausiai produktų perkate – pavyzdžiui, kepinių knygą ruošiant reikėjo daug šokolado, todėl tikriausiai to skyriaus niekada neaplenkdavote?
- Tiesa, kai tyrinėjau medžiagą savo naujausiai išleistai kepinių knygai, šokolado skyrių neaplenkdavau. Taip pat specialiai lankiausi kavinėse, ragavau įdomesnius pyragus, tortus, o labiausiai patikusius nusifotografuodavau.
- Sakėte, jog nesate vien ekologiško ir sveiko maisto šalininkė, tačiau renkantis produktus jums svarbi kokybė?
- Manau, kad visi žmonės išsirenka sau patinkamus ir mėgstamus produktus, kuriuos ir perka. Man dažnai renkantis produktus svarbus yra jų lokališkumas. Kai tik galiu, renkuosi lietuvišką prekę. Londone daug lietuviško maisto parduotuvių, todėl nesiskundžiu lietuviškų prekių trūkumu, nors labiausiai vertinu daržoves iš tėčio daržo. Kai ruošiau kepinių knygą, viską kepiau ir gaminau iš lietuviškų miltų.
- Sakykite, ar geras virėjas turi sugebėti gaminti ir svetimoje virtuvėje? O jūs, ar lengvai prisitaikote prie svetimos virtuvės?
- Aš bet kurioje virtuvėje galiu gaminti. Vienintelis minusas – nežinau, kur ir kas sudėta. Savojoje virtuvėje greičiau galiu rasti produktus ar įrankius stalčiuose. Kai vyko pirmosios laidos filmavimas, gaminau ne savo virtuvėje. Tada reikėdavo visus įrankius laikyti dėžėse. O kai reikėdavo jų, labai sunku buvo susirasti. Dabar laidos filmavimas vyksta mano virtuvėje ir tokių nepatogumų nebėra.
- Ar mėgstate kaupti produktus – šaldyti, konservuoti ir panašiai?
- Esu mėgėja prikišti visus stalčius įvairiausių produktų. Taip nutinka, kai nori paragauti kokių naujai atsiradusių produktų. Vis ketinu savo virtuvėje padaryti akciją – gaminti iš to, ką turiu. Tačiau visi nauji produktai reikalauja ir specialių produktų, todėl ir kaupiasi virtuvėje maisto atsargos.
- Ar dar pavyksta nustebinti savo šeimą ypatingais patiekalais?
- Pavyksta, tačiau vaikai turi savo skonį. Jiems patinka vaikiški dalykai ir nelabai kuo juos gali nustebinti. Pavyzdžiui, mano Izabelei patinka balandėliai ir burokėlių sriuba. Vaikų per daug nenustebinsi, nes jei jiems siūlysi paragauti tai, ko niekada nėra valgę, jie greičiausiai atsisakys. Savo vyrą tai mėgstu palepinti ir kartais nustebinu. Tačiau kartais ir jis mane nustebina. Mano vyras turi savo gaminimo braižą. Jis suderina tokius dalykus, kurie man atrodo visiškai nederantys. Tiesa, valganti kitų pagamintą maistą nesijaučiu, kad viską išmanau ir žinau šioje srityje bei esu pati geriausia. Nesu stebuklas – daug ką išmokau iš kitų.
- Ateinančių švenčių proga gal pasiūlytumėte kaip nors paįvairinti vaišių stalą?
- Būkite kūrybingesni. Paprastas burokėlių salotas gaminkite ne su pupelėmis, o vietoje jų dėkite grikius, lęšius. Tai priduos savotiško skonio ir atnaujins visiems gerai žinomas burokėlių salotas. Salotas gali paįvairinti rauginti agurkėliai ar pamirkyti ir smulkiai supjaustyti džiovinti obuoliukai.
Man salotose nepatinka nekeptas ir nevirtas svogūnas. Žalio svogūno į savo patiekalus beveik nededu.
- Be kokių produktų neįsivaizduotumėte didžiųjų metų švenčių?
- Švenčių neįsivaizduočiau be burokėlių ir silkės.
- Ar suderinate lietuviškos ir kitų virtuvių patiekalus gaminant namuose?
- Esu atvira pasauliui, daug keliauju. Lengvai prisitaikau prie naujų skonių. Visas pasaulines įtakas sujungiu ir perleidžiu per lietuvišką skonį. Viską supaprastinus, pateikiu savo skaitytojui. Mano gyvenimas dabar ir yra – rinkti receptus, ragauti naujus patiekalus, apie juos rašyti ir pasakoti kitiems.
- Kokius įrankius naudojate savo virtuvėje, kurie, jūsų nuomone, geresni?
- Esu įsigijusi prancūzų firmos, bet labiausiai mėgstu špižinius ir be plastmasinių rankenų, kad puodą būtų galima pašauti į orkaitę ir palikti troškintis patiekalą nors visai dienai. Keptuvė svarbiausia turi būti neprideganti ir sunki, priešingu atveju ji bus ne ilgaamžė. Keramikiniai peiliai iš pradžių būna aštrūs, bet jie greitai atšimpa, o jeigu nukrenta, tai sudūžta.
- Kaip gaminant maistą ir tiek daug ragaujant, pavyksta išsaugoti puikią figūrą?
- Niekada nebuvau itin liekna ir perkarusi. Svarbiausia pusiausvyra, mėgavimasis maistu ir valgymas tada, kada išalksti. Paragauju visko, ką pagaminu, bet tai nereiškia, kad suvalgau viską.
- Ar neketinate atidaryti savo restorano, jaukios kavinukės?
- Niekada nesakau niekada, kad neketinu atidaryti savo restorano. Anksčiau šią mintį vydavau kuo toliau, dabar jau pratinuosi prie jos – kodėl gi ne. Kol kas tai turi palaukti, nes baigdama rašyti trečią knygą, jau žinau, kokia bus ketvirtoji. Kokia, neišduosiu, tik pasakysiu, kad ne apie saldumynus.
- Iš kur atsiranda receptai, ar visada jų autorė jūs pati?
- Rašau patiekalų receptus, kuriuos išgirstu iš draugių, pažįstamų. Pasirinkdama klasikinius receptus, pasigilinusi į kitus to paties recepto variantus, juos papildau kokia nors savo detale. Jeigu yra plikytos tešlos receptas, tai pagal jį ir kepi pyragaičius, skiriasi tik įdarai, pabarstymai. Juk nevalgysi daktariškos dešros su kondensuotu pienu ir nesakysi, oi kaip skanu, koks pavykęs eksperimentas.
- Daug rašote internete. Ar jums svarbus internetinis dienoraštis?
- Labai. Jis kaip mano internetinis žurnalas, kurį ketinu atnaujinti, kad būtų dar labiau patrauklesnis. Nuo jo ir prasidėjo mano virtuvės gyvenimas. Pradėjus pildyti tinklalapį, gavau pasiūlymą išleisti savo pirmąją knygą.
- Kaip pavyksta suderinti gyvenimą Londone ir Lietuvoje?
- Gyvenu įtemptą gyvenimą. Kai atvykstu į Lietuvą, dirbu sąžiningai visu šimtu procentų. Net neužtenka laiko pramogoms. Tiesa, nėra taip ir paprasta gyventi dvigubą gyvenimą. Gal kada ateityje ir nuspręsime daugiau laiko su šeima praleisti Lietuvoje. Lietuva man labai svarbi ir jos niekada neatsisakysiu.
- Jums tenka planuoti savo laiką. Kokiu žingsniu į priekį savo planais gyvenate?
- Mano planai dažniausiai suplanuoti mėnesiui ar dviems. Dabar beveik žinau, ką ir kada darysiu iki kitų metų pusės. Kadangi rašysiu naują knygą, laikas turi būti suplanuotas. Sausio mėnesį ketinu atnaujinti savo tinklalapį – jam jau bus penkeri metai. Norisi, kad tinklalapis pataptų savotišku mano virtuvės žurnalu. Vasarį bus knygų mugė, į kurią būtinai vyksiu. Vasarą pradėsiu naujos laidos sezoną. Dauguma klausia, kaip viską aš suspėju. Suspėju todėl, kad viską planuoju ir užsirašinėju.
- Šiemet išleidote ir darbo kalendorių. Sakėte, jog nešvęsite Naujųjų, jei nepavyks jo išleisti, ar tiesa?
- Tiesa, taip sakiau, kad geriau pramiegosiu Naujuosius metus nei juos pradėsiu be naujos užrašų knygutės todėl, kad man pačiai labai norėjosi išleisti šį darbo kalendorių. Šis kalendorius gavosi solidus. Kitais metais galbūt jį paliekninsime, kad būtų lengvesnis. Kalendorius skirtas ne tik planuoti darbams, bet ir užsirašyti svajonėms, idėjoms.
- Ar esate patenkinta tuo, kuo užsiimate?
- Mėgstu rašyti, gaminti ir bendrauti. Dirbu savo svajonių darbą. Mano gyvenimas – rinkti receptus, ragauti, rašyti ir pasakoti kitiems.

Šiauliuose vykusiame naujų B. Nicholson leidinių pristatyme dalyvavo didžiulis būrys įvairaus amžiaus šiauliečių.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.