Iš Šiaulių kilęs Gediminas Ramanauskas šiuo metu dirba svajonių darbo kompanijoje „Google“. „Kiekvienas gali atsidurti mano vietoje. Svarbiausia turėti tikslą, norėti jį įgyvendinti ir iš visų jėgų siekti“, – sako vyriškis.
Asmeninio albumo nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Šiauliuose gimęs ir augęs Gediminas Ramanauskas dar besimokydamas Juliaus Janonio gimnazijoje pradėjo kopti karjeros laiptais. Laimėtas tarptautinis moksleivių ASSIST konkursas ir galimybė metus mokytis Amerikoje. Ten jis įsidarbino pasaulinės programinės įrangos kompanijoje „Microsoft“, o vėliau – ir „Google“. Kaip jam pavyko pasiekti savo svajonę, dabar ir pasakoja mūsų skaitytojams.
- Kokioje mokykloje mokėtės? Koks buvote mokinys?
- Lankiau „Juventos“ pagrindinę mokyklą, Juliaus Janonio gimnaziją. Vienuoliktoje klasėje mokiausi Park Tudor School (Indianos valstijoje). Visada buvau geras mokinys. Mokyklos baigimo atestate – vien devynetai ir dešimtukai. Mane visada labiau traukė tikslieji mokslai: matematika, fizika, chemija. Nesižavėjau humanitariniais mokslais. Beje, niekada nebuvau tas, kuris „kala“ per naktis, bando viską įsiminti. Aš mokiausi tiek, kiek reikėjo.
- Dalyvaudavote olimpiadose, konkursuose?
- Dalyvaudavau olimpiadose kartkartėmis. Kuo vėliau – tuo rečiau. Kiek prisimenu, devintoje ar dešimtoje klasėje laimėjau antrąją vietą Šiaulių fizikos olimpiadoje. Dešimta klasė buvo gana lemtinga mano gyvenime. Nes tada laimėjau ASSIST konkursą ir išvažiavau vieniems metams mokytis į Ameriką. Būdamas ten, laimėjau pirmąją vietą verslo plano rašymo konkurse Indianos valstijoje. Ten, taip pat ir Lietuvoje dalyvavau „Model United Nations“ veikloje.
- Nesunku palikti savo šalį ir išvykti svetur?
- Sprendimas vykti į Ameriką buvo gana lengvas, nes turėjau stipendiją ir žinojau, kad po metų grįšiu. Kai grįžau, nusprendžiau, kad studijuoti noriu Amerikoje. Taip ir padariau. Studijavau kompiuterių inžineriją Nebraskos universitete. Mano pasirinkimą lėmė tai, kad Lietuvoje nėra tokių gerų sąlygų tiems, kurie domisi elektronika ir interguotais kompiuteriais. Čia universitetai turi puikių tam skirtų laboratorijų ir labai patyrusių profesorių. Beje, šioje šalyje ir perspektyvų daugiau. Dar būdamas paskutinio kurso studentas gavau galimybę persikraustyti į Sietlą ir dirbti „Microsoft“ kompanijoje.
- Kaip gavote darbo pasiūlymą?
- Kaip ir minėjau, būdamas ketvirtajame kurse lankiausi karjeros mugėje, kur žymių firmų atstovai pristatinėja savo veiklą. Keliems iš jų palikau savo CV. Atsakymo gauti, žinoma, nesitikėjau. O ir dirbti tokioje kompanijoje kaip „Microsoft“ nenorėjau, nes mane labiau domino elektronika nei programinė įranga. Tačiau po keleto savaičių sulaukiau skambučio ir buvau pakviestas į interviu, kuris truko valandą. Sėkmingai praėjau šį etapą. Teko skristi į Sietlą, kur turėjo įvykti dar 5 interviu. Po to sekė dar vienas interviu ir galiausiai 2010 metų sausio mėnesį gavau pasiūlymą dirbti. Akivaizdu, kad atranka nemenka – iš viso 6–7 valandos pokalbių su 7 skirtingais žmonėmis.
Kadangi tuo metu vis dar studijavau, susitariau, kad įsidarbinsiu nuo birželio mėnesio.
- Kaip sekėsi dirbti?
- Darbas „Microsoft“ labai daug reikalauja. Dažnai tekdavo dirbti iki vėlumos, taip pat savaitgaliais. Prisimenu, 3 mėnesius per savaitę dirbdavau po 60 valandų ir daugiau. Neturėdavau laisvų šeštadienių. Būdamas ten supratau, kad universitete įgytų žinių nepakanka, kad labai daug ko dar nežinau. Man tekdavo rašyti „draiverius“ „Windows Phone“ telefonams. Šalia būdavo tokie patneriai kaip „Qualcomm“ ir „Nokia“. Per tą laiką aš tikrai labai daug išmokau, bet po dvejų metų nusprendžiau, kad noriu pakeisti komandą.
- Pavyko?
- Taip, nuo šio rugpjūčio dirbu „Google“ kompanijoje, kuri yra įsikūrusi viduryje Silicio slėnio, prie San Francisko. Atrankos procesas yra gana panašus į „Microsoft“. Praėjau 8 interviu ir buvau priimtas. Dabar dirbu „Chrome OS“ komandoje ir mes ką tik išleidome 2 naujus kompiuterius! Beje, „Google“ yra išrinkta pačia geriausia dirbti kompanija pasaulyje.
- Kokias darbo sąlygas suteikia svajonių darbo kompanija?
- Mums suteikiamos tikrai puikios sąlygos. Į darbą važiuoju kompanijos autobusu, kuriame yra internetas. Visada valgau nemokamus pusryčius, pietus ir vakarienę. Jei vis tiek išalksti, yra daug mažų virtuvėlių, kuriose gali rasti kavos aparatų, vaisių, užkandžių ir t. t. Žinoma, viskas nemokamai.
Pastate, kuriame dirbu, yra sporto salė, o mano aukšte – masažo kambarys. Daug visko!
Nors ir vėl ilgos darbo valandos, bet esu labai laimingas, kad dirbu „Google“ kompanijoje. Palikti senąjį darbą ir pereiti čia, manau, buvo pats geriausias karjeros sprendimas, kokį tik esu padaręs. „Microsoft“ yra labai uždara kompanija, ten daug paslapčių – darbuotojai žino tik tiek, kiek reikia. „Google“ – visai kitaip. Čia visur atvira darbo erdvė – visa kompanijos informacija yra prieinama visiems darbuotojams.
- Koks turi būti jaunas žmogus, kad sugebėtų įsidarbinti tokioje garsioje kompanijoje?
- Aš manau – nėra jokio skirtumo, ar žmogus jaunas, ar ne. Ne viskas yra ir žinios. Labai daug priklauso nuo to, ar žmogus gerai dirba komandoje, stresinėse situacijose. Užsidegimas darbui yra labai vertinamas.
- Kokia šalis yra Amerika?
- JAV yra stebuklinga šalis. Čia yra labai daug galimybių, ypač technologijų srityje. Atlyginimo ir gyvenimo išlaidų santykis taip pat geresnis nei Lietuvoje. Čia sau galiu leisti žymiai daugiau nei būdamas kuriame nors kitame pasaulio kampelyje. Esu laimingas. Net nežinau, ar man čia kas nors nepatinka.
- Kokių pomėgių turite?
- Aš negaliu nusėdėti vietoje. Todėl daug laiko praleidžiu keliaudamas, aplankau draugus, merginą.
Esu ir adrenalino fanatikas. Šokinėju iš lėktuvų su parašiutu, slidinėju kalnuose. Greitu metu planuoju pradėti lėktuvo pilotavimo kursus.
- Ateities planuose matosi Lietuva?
- Šiuo metu į Lietuvą planuoju grįžti tik atostogoms. Sunku pasakyti, ar ateityje tai pasikeis. Problema ta, kad Lietuvoje nėra daug aukštųjų technologijų firmų, kurios kurtų produktus visam pasauliui. Tačiau Šiauliai man visada buvo ir bus gimtasis miestas. Džiaugiuosi, kai galiu grįžti. Visuomet einu pasivaikščioti Vilniaus gatve ir aplankau Juliaus Janonio gimnaziją. Turiu daug draugų ir prisiminumų iš ten.
- Skiriate premiją gabiems buvusios mokyklos mokiniams.
- Taip. Premija skiriama gabiems tiksliaisiais mokslais besidomintiems mokiniams. Aš noriu parodyti gimnazistams, kad viskas yra įmanoma, svarbu labai stengtis. Jeigu aš tiek pasiekiau per tokį trumpą laiką, tuomet nieko neįmanomo nėra. Tiesiog reikia labai labai to norėti ir siekti. Premija – tai tiesiog motyvacija, kuri, tikiuosi, priverčia mokinius susimąstyti apie ateitį, planus, svajones.

Laisvu laiku Gediminas Ramanauskas negali nusėdėti vietoje. Adrenalino fanatikas šokinėja iš lėktuvų su parašiutu, slidinėja kalnuose. Artimiausiu metu planuoja pradėti lėktuvo pilotavimo kursus.
Asmeninio albumo nuotr.