Julijona Jaraminienė jaunystėje pati buvusi puiki audėja, buvo papuošta sukakties jubiliejine juosta.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vakar šiaulietė Julijona Jaraminienė atšventė 100 metų jubiliejų. Iš Strazdų kaimo, esančio Gruzdžių rajone, kilusi garbaus amžiaus moteris Šiauliuose praleido pusę savo amžiaus. Darbštumu išsiskirianti moteris užaugino du sūnus ir dvi dukteris. Stipri ir ištverminga jubiliatė džiaugiasi gausia šeima – sulaukė 5 anūkų, 6 proanūkių ir 2 proproanūkių.

Vaikai mamos vienos nepalieka
Garbaus amžiaus J. Jaraminienę prižiūri vaikai. Išmokiusi darbštumo ir atjautos, senatvėje meilės ir šilumos gauna iš jų su kaupu. J. Jaraminienės vaikai yra net sudarę grafiką, kada ir kas prižiūri mamą. Pasak dukters Lionės Jankauskienės, su mama kiekvienas vaikas gyvena po dvi dienas ir taip keičiasi pamaina. „Gerai, kad ir sūnūs yra geranoriški, todėl padeda prižiūrėti mamą. Dabar mama mažai šneka, jau seniai nebepaeina, tačiau gerai girdi ir mato“, - kalba senolės dukra L. Jankauskienė.

Igaamžiškumo paslaptis – darbas
Pasak jos, mama buvo labai ištverminga moteris, nes gyvenime teko daug ir sunkiai dirbti. Kadangi buvo ištremta į Sibirą, moteriai teko ir badauti. „Dabar mama beveik niekuo nesiskundžia, tačiau pati net pavalgyti nelabai sugeba. Mamą maitiname, nes jei valgytų pati, seniai būtų nusilpusi – greit pavargsta laikyti šaukštą, o ir kramtyti nesugeba - maistą smulkiname“, - pasakoja dukra.
Iki 80-ies šimtametė į bažnyčią bėgdavo tekinom, mėgo skaityti laikraščius, žiūrėti televizorių. Televizorių, anot sūnaus Algio Jaramino, mama pažiūri ir dabar.

Virtuvėje nemėgo sukiotis, tačiau buvo darbšti
Jaunystėje J. Jaraminienė buvo puiki audėja. Pasak dukters L. Jankauskienės, buvo tokie laikai, kad visiems reikėjo mokėti ir austi, ir megzti. Mezgimo paslapčių iš mamos išmoko ir dukra. Gyvenimas J. Jaraminienės nelepino – teko sunkiai dirbti ūkyje, didžiulius plotus daržų nuravėti. „Mama niekada nebuvo gera virtuvės šeimininkė, tačiau jos gėlių darželiai ir daržai būdavo visada prižiūrėti – buvo net gražu pažiūrėti“, - savo mama džiaugiasi L. Jankauskienė.
Garbaus amžiaus jubiliatė ir vaikus išmokė darbštumo, o kadangi buvo reikli, nė vienas nelikdavo be darbo.
„Mamą iš vaikystės prisimenu labai gražią. Kai susirgdavau ir gulėdavau lovoje, užtekdavo, kad mama ateitų ir į mane pažiūrėtų – atrodydavo, jog iš karto ir pasveikdavau“, - susigraudinusi kalbėjo dukra L. Jankauskienė.
Sūnus A. Jaraminas gailisi, jog niekas neįrašė mamos dainų. „Labai daug mama dainuodavo, gaila, kad nesame nieko įrašę. Dabar būtų ir mums smagu pasiklausyti jos senovinių dainų, jos balso, nes dabar sudėtinga su mama net susišnekėti“, - sako A. Jaraminas.