„Aš Ričardą stėbejau nuo penkerių metų. Jau tada aš mačiau visai kitą žmogų negu matė visi. Dabar jis tikrąja to žodžio prasme yra žvaigždė“, – sako ilgametis R. Berankio treneris R. Balžekas.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.

Monika SKISTENYTĖ
„Ričardas yra tobulas žmogus“, – taip apie savo auklėtinį, geriausiųjų pasaulio tenisininkų šimtuke esantį Ričardą Berankį teigia jo treneris Remigijus Balžekas. Kartą į rankas paėmęs raketę R. Berankis su ja nesiskiria jau dvidešimt metų. Būdamas vos 22-ejų jis pasiekė ir toliau siekia tokių aukštumų, apie kurias dažnai svajoja bene kiekvienas pasaulio tenisininkas.

Tenisininko kelią pradėjo nuo sesers
R. Berankis su tniso rakete nesiskiria jau nuo dvejų metų. „Aš net neprisimenu, kaip pradėjau žaisti. Viskas prasidėjo dėl sesers. Kartą sesuo su tėčiu važiavo pro Sereikiškių parką Vilniuje ir pamatė teniso kortus. Tuomet sesei tai pasirodė labai įdomu ir ji norėjo pabandyti pažaisti. Kai ji pradėjo žaisti, aš pasekiau jos pėdomis. Kiek atsimenu, ji visada pasiimdavo mane su mama. Sumuštinius su arbata valgydavome pietums ir iškart po to vėl lėkdavau toliau sportuoti. Visas vasaras praleisdavau ten“, – pirmuosius tenisininko žingsnius prisimena R. Berankis.

Griežtas režimas negąsdina
R. Berankio tėvai greit priprato prie sūnaus kelionių. „Suėjus penkiolikai metų, pirmą kartą išvažiavau pusei metų iš namų. Aš manau, kad tėvams malonu žinoti, kad man gerai sekasi, todėl tie ilgi nesimatymo mėnesiai šiek tiek atsiperka“, – sako tenisininkas.
R. Berankis sportuoja beveik visą dieną nuo ryto iki vakaro. „Turnyrų metu laikausi režimo. Labai svarbu laiku pavalgyti, laiku atvažiuoti ir pasiruošti treniruotei ir turėti užtektinai laiko iki mačo, kad spėtų susivirškinti maistas ir būtų galima pasiruošti“, – sako R. Berankis.
Pasak jo, gruodžio mėnesį Floridoje treniruotės užimdavo visą darbo dieną. „Keliuosi 7 val. 30 min., prieš devintą valandą jau apšylu kortuose, 9 val. 30 min. jau pradedu žaisti tenisą, 12 val. baigiu žaisti ir po 15 min. iškart keliauju į fizinio rengimo treniruotes, visa tai baigiasi apie 14 val., po to važiuoju namo pavalgyti, 15 val. 15 min. su treneriu važiuojam jau į kitą treniruotę, vėl žaidžiu tenisą dvi valandas iki beveik 17 val. 30 min., po to vėl einu į fizinio rengimo treniruotes, po to grįžtu namo, mane masažuoja ir tada – vakarieniauti. Taip treniruojuosi dvi savaites tik su vienu laisvadieniu“, – apie įtemptą darbotvarkę pasakoja R. Berankis.

Dėl teniso paaukojo vaikystę
R. Berankis niekada neturėjo galimybės išeiti pažaisti į kiemą su vaikais ir džiaugtis nerūpestinga vaikyste, nes visą laiką praleido teniso kortuose. Tačiau tenisininkas dėl to visiškai nesijaudina. „Žinoma, dėl teniso paaukojau vaikystę. Aš nemačiau normalios mokyklos nuo penktos klasės. Visas gyvenimas buvo vien treniruotės ir darbas. Esu keletą kartų susimąstęs, kad neturėjau vaikystės, tačiau man tai nėra skaudu. Kaip bebūtų, pamačiau apie 50 pasaulio šalių. Ne kiekvienas mano amžiaus vaikas galėjo tai turėti. Visur yra pliusų ir minusų, bet tikrai dėl nieko nesigailiu. Jei turėčiau galimybę rinktis kitą kelią, tai manau, kad pasirinkčiau dabartinį variantą“, – sako tenisininkas.

Nemėgsta, kad žmonės skaičiuoja jo pinigus
Pasak R. Berankio, tenisas yra labai brangus sportas. „Nemanau, kad tėvai būtų galėję mane tiek daug remti, kad galėčiau sportuoti. Juk reikia drabužių, kamuoliukų, rakečių, gerų trenerių. Taip pat reikia nuomotis aikštelę, pirkti lėktuvo bilietus. Kai Remigijus (treneris R. Balžekas, – aut. past.) mane pasiėmė, aš negalėjau juokauti ir simuliuoti, kad man skauda koją ir panašiai. Aš esu iš nepasiturinčios šeimos. Dabar daugelis žaidėjų, kurie treniruojasi, yra iš tikrai pasiturinčių šeimų, nes tai yra labai brangi sporto šaka“, – sako tenisininkas.
Jei jaunių tenisininkų biudžetas siekia 150 000 Lt per metus, tai suaugusiųjų biudžetas išauga dvigubai. „Viskas yra labai brangu. Kai skridome į Australiją, pigiausi bilietai, kuriuos galėjome gauti, kainavo 11 tūkst. dolerių. Ir tai tik vienas turnyras. Tokių turnyrų per metus būna daug, tačiau ne visi tiek kainuoja. Aišku, mes skraidome kiekvieną savaitę. Vien tik bilietams per metus išleidžiame daugiau nei 200 tūkstančių litų“, – vardija R. Berankis. „Kainuoja viskas. Juk gyvename viešbučiuose, reikia mokėti treneriams. Užsidirbu tikrai ne tiek daug, kiek visi galvoja. Žmonės mano, kad uždirbtu labai daug ir skaičiuoja nesamus pinigus. Kol kas nėra didelio pelno, kaip kad visi šneka, man dėl to yra labai keista, jog žmonės nesupranta, kiek tenka investuoti į sportą“, – sako tenisininkas.

Siekia būti draugiškas
R. Berankis visada stengiasi būti draugiškas ir malonus. Net autografams ir nuotraukoms su gerbėjais jis randa laiko. „Kai žmonės prašo kartu nusifotografuoti ar padėti parašą, aš niekada neinu į rūbinę tol, kol visko nepadarau. Na, nebent tik tokiais atvejais, jei privalėčiau greitai išeiti. Stengiuosi visada gražiai ir maloniai elgtis su žmonėmis“, – sako tenisininkas. Šeštadienį po treniruotės, prieš kovą su Kipro tenisininkų dvejetu, R. Berankis neskubėjo į rūbinę. Jis pasirašė ant gerbėjų atneštos raketės ir kartu nusifotografavo.

Remigijus Balžekas: „Būsimai žmonai Ričardas bus auksinis vyras“
Savo auklėtinį R. Berankį teniso treneris R. Balžekas mini tik geru žodžiu ir nesugeba rasti nė vieno blogo jo charakterio bruožo, tačiau pripažįsta, kad per keliolika metų jo auklėtinis pasikeitė. „Tada, kai jį pradėjau treniruoti, jis buvo vaikiukas, o dabar jau vyrukas kaip reikalas. Jis suvyriškėjo ir subrendo, tapo žymiai solidesnis. Aš senstu, o jis bręsta“, – šypsosi treneris.
Pasak R. Balžeko, R. Berankio darbštumas leidžia siekti geriausių rezultatų. „Žinote, apie Ričardą neturiu ką pasakyti neigiamo, nes viskas yra teigiama. Jis yra labai geras žmogus, nuoširdus, ypač sąžiningas. Būsimai žmonai jis bus auksinis vyras. Taip pat jis yra be galo darbštus, nes mes esame užsibrėžę labai aukštų tikslų. Jis sugebėjo prasimušti į geriausiųjų pasaulių tenisininkų šimtuką. Žmonės, kurie supranta tenisą ir viską žino, Ričardą nešioja ant rankų“, – sako R. Balžekas.
R. Berankis sugeba būti ne tik puikus tenisininkas, tačiau ir žmogus. Pasak sportininko trenerio, jis, radęs laiko, labai daug skaito, yra smalsus, domisi įvairiomis technologijomis.

Auklėtinis sąžiningas ir kruopštus
R. Balžekas nesibaimina girti savo auklėtinio ir užtikrintai teigia, kad jis yra tobulas. „Visa tai matau ne tik aš, bet ir kiti. Sportininkas, kuris nėra idealus, iš šimto servų padarys tik 90. Ričardui liepus paservuoti taip pat šimtą servų, jis jų padarys du šimtus. Ir taip buvo visą laiką. Toks jo sąžiningumas ir kruopštumas duoda rezultatų“, – sako R. Balžekas.
R. Berankis, būdamas vos devynerių metų, pradėjo treniruotis pas R. Balžeką. Jau tada treneris suprato, kad jo auklėtinis pasieks daug. „Aš Ričardą stebėjau jau nuo penkerių metų. Jau tada mačiau jame visai kitą žmogų, negu matė kiti. Dabar jis tikrąją to žodžio prasme yra žvaigždė, bent jau užsienyje, bet manau, kad ir Lietuvoje.

Lietuvoje neturi sau lygių
„Šiaulių naujienos“ trenerio R. Balžeko paprašė įvardyti tenisininkus, kurie galėtų pakeisti jo auklėtinį, tačiau treneris įvardijo tik Akvilę Paražinskaitę. „Apie vaikinus kol kas nieko negaliu pasakyti. Perspektyvių sportininkų yra: Tadas Babelis, Kasparas Žemaitėlis, bet jiems dar labai daug trūksta. Jiems reikia užsispyrimo, visiško pasiaukojimo. Žinote, kai žmonės viską turi, tada jie tampa ne tokie motyvuoti. Nors Ričardo gyvenime taip nieko daug netrūko, tačiau jo akys visą laiką degė ir dega iki šiol. Kitų sportininkų akys dega tik kartais, tačiau tik kartais jie ir žaidžia. Iš Akvilės tikimės pačių aukščiausių rezultatų, galbūt net aukštesnių negu Ričardo“, – neslėpdamas sako teniso treneris R. Balžekas.

Kartą į rankas paėmęs raketę R. Berankis su ja nesiskiria jau dvidešimt metų.
Evaldo ČERNIAUSKO nuotr.