Aksominio balso savininkė L. Nazarenko sako, kad ją romansų muzika lydi nuo pat vaikystės, todėl ir pamilo šį žanrą. 1
Asmeninio albumo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Romansų atlikėja Liuba Nazarenko, kurios balsas išsiskiria ypatingai šiltu, aksominiu, žemu tembru, dainuoja itin jautriai ir emocingai skambančius kūrinius. Nenuostabu, kad atlikėja yra tituluojama romansų primadona. Nuoširdus bendravimas ir įsijautimas į atliekamą muziką abejingų nepalieka. Šiauliuose šeštadienio vakarą dainininkė dainavo romansus, kurie parašyti beveik prieš šimtą metų. Kaip sako pati atlikėja, per tiek laiko ir pasaulis, ir žmonės negrįžtamai pasikeitė, tačiau romansuose apdainuojami meilė, aistra, neapykanta bei ilgesys išliko aktualūs iki šių dienų, todėl ir romansų žanras yra mėgiamas iki šiol.
- Esate viešai sakiusi, kad romansai tarsi savaime jus lydi ir niekada nekilo abejonių, kokį muzikinį žanrą pasirinkti. Kada pamilote šį žanrą?
- Mano namuose dažnai skambėdavo romansai. Jų mėgo klausytis mano šeima. Gal todėl ir aš pati esu lyrinės, romantinės prigimties. Romansus pažinau nuo vaikystės, augau tokioje muzikoje, ja domėjausi. Romansus klausiausi ir dainavau rusų kalba. Tik keletą metų romansus dainuoju ir lietuviškai. Galvodavau, kad lietuviški romansai neegzistuoja. Todėl labai nudžiugau, kai sužinojau, kad yra ir tokie. Prasiplėtė mano romansų muzikos skalė ir atsivėrė galimybė dar labiau pasigilinti į romansų muziką, jų istoriją.
- Kiek metų praleidote scenoje? Ar scenos baimė jums kada nors egzistavo?
- Esu vaikas, kuris mokėsi Čiurlionio meno mokykloje. Scenoje buvau jau nuo pirmos klasės – reikėdavo atsiskaityti, scenoje mus egzaminuodavo. Tada grojau violončele. Reikėjo nuolatos būti scenoje. Tačiau scenos baimė egzistavo ir egzistuoja dabar. Būtų nenormalu, jeigu visiškai nebijočiau. Tačiau dabar išėjus į sceną per kelias minutes nusiraminu. Baisu dažniausiai dėl to, ar pavyks su publika užmegzti kontaktą. Scenoje dainuoju viena jau beveik 20 metų, nors, kaip minėjau, su muzika esu susidraugavusi dar nuo vaikystės.
- Ar yra koks receptas scenos baimei sumažinti?
- Prieš koncertą man svarbiausia susikaupti ir pasinerti į savo dainuojamos muzikos tekstus. Jei reikėtų nudirbti kitus darbus prieš koncertą, tai mane išblaškytų, tačiau stengiuosi visada tinkamai pasirengti koncertui.
- Kaip manote, ar visi gali dainuoti romansus? Romansams reikia talento ar labiau širdies?
- Labiau reikia širdies, jausmingumo. Nors patirtis taip pat svarbi. Bėgant metams žmogus ima geriau suprasti romansą, jį geriau pajaučia.
- Kuo toks ypatingas romanso žanras?
- Romansų žanras išsiskiria tuo, kad jis virpina sielą, kelia nostalgiją, perteikia jautrumą – tai, kas ir nulemia, kad žmonės yra neabejingi šiam žanrui.
- Ar yra dainininkas (-ė), į kurį kada lygiavotės ir buvote neabejinga jo dainuojamai muzikai?
- Man labai patinka XX amžiaus pirmosios pusės romansų atlikėjai. Labai daug turiu Izabelos Jurevos plokštelių. Tuometiniai romansų dainininkai daug puikių tekstų išdainavę, išjautę, kuriuos smagu ir man padainuoti.
- Romansus dainuojate tiek lietuvių, tiek rusų kalba. Kuria kalba romansus pavyksta išdainuoti jausmingiau, ar nesvarbu, kokia kalba atliekamas kūrinys?
- Man svarbu lyrika ir ta romansų muzikos nostalgija, nuoširdumas. Jei žmogus myli, atveria savo jausmus dainuojant. Kalba nėra svarbi, svarbūs jausmai, kuriuos išdainuoju. Nors vieniems labiau patinka rusiški romansai, kitiems – lietuviški. Kiekvienas žmogus, nesvarbu kokios tautybės, išgyvena meilę, ilgesį, todėl supranta, girdi ir pajaučia romansų muziką.
- Be muzikos, kokiai veiklai skiriate savo laiką?
- Kad nėra kitos veiklos. Iš muzikos ir duoną perkuosi, ir sviestą tepuosi. Visi mano darbai darbeliai surišti su muzika. Gal ir gerai... Be muzikos tikriausiai daugiau nieko ir nemoku. Vedu būrelius, mokau groti gitara, kartais akompanuoju mokyklos chorams, šokiams. Tai šiek tiek paįvairina užsiėmimus. Atitolstu nuo romansų, nors ir verdu tose pačiose muzikos sultyse.
- Kokia jūs esate: ar tokia pat svajinga ir jautri, kaip jūsų dainuojama muzika?
- Scenoje esu tokia, kokia ir gyvenime. Nors gyvenime kartais tenka užsidėti tam tikrą kaukę. Man sunku būti tokiai, kokia esu. Nelengva būti nuoširdžiai... Pasirenku žmones, su kuriais galiu būti savimi, bendrauti nuoširdžiai, tačiau tenka užsidėti ir kaukę, kad manęs nepalaikytų „trenkta“...
- Esate sakiusi, kad jūs vieniša vilkė, o meilės jūsų muzika neatneša?
- Paskutiniu metu daug meilės ir pagarbos atneša mano gerbėjai. Gaunu visuotinės meilės, dėmesio ir šilumos iš gerbėjų. Tačiau šiuo metu mano širdis laisva.
- Kaip pavyksta muzika užburti klausytoją. Kur yra paslėpta magija?
- Aš nedainuoju to, ko neišgyvenu ar neišgyvenau. Kartais būna kūrinys ir tekstas, kuris labai gražus, tačiau jei aš to neišgyvenau, aš negaliu jo dainuoti. Meluosiu sau ir klausytojui, jei pasirinksiu dainuoti apie tai, ko pati neišgyvenau. Gal tame ir yra visa magija. Netikrumo romansų kūriniai neatleidžia. Kiekvieną sykį grojant, net ir publikai žinomus kūrinius, būtinas maksimalus susikaupimas ir aistra, be kurių net ir gražiausia daina gali skambėti tuščiai.
- Daugelio žmonių esate tituluojama romansų primadona. Kaip vertinate šį titulą?
- Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Kol taip vadina, aš džiaugiuosi. Tačiau žinau, kad ateis toks laikas, kai taip nebevadins. Jei žmonėms gera nuo mano muzikos, tai nesvarbu, kaip jie mane vadina.
- Jūsų muzika suvirpina kiekvieno širdį. O jums pačiai muzika yra varginantis darbas ar malonumas?
- 99 procentai mano dainuojami romansai man teikia palaimos. Jei vienu metu tenka daugiau koncertuoti, pasijaučia ir nuovargis, tačiau malonumas dainuoti atperka visus vargus ir rūpesčius.
- Kada pajutote, kad turite talentą dainuoti romansus?
- Aš pati tai žinojau jau seniai, kad romansai man teikia didžiulę palaimą. Tačiau kol keliolika žmonių man nepasakė, kad aš turiu dainuoti ir kad aš galiu dainuoti, tol pati nesiryžau lipti į sceną.
- Ar scenoje jums yra pasitaikę kuriozų: pamirštas tekstas ar prairusios pėdkelnės?
- Seniau į viską, kas vyksta ne taip sklandžiai scenoje, aš reaguodavau labai emocingai. Galvodavau, kad į klaidas labai neigiamai reaguoja publika, tačiau pastebėjau, kad žmonėms net kartais patinka. Jei pamirštu tekstą, mano gerbėjai sako, kad taip parodau, kad aš esu žmogus, o ne robotas. Nors tokių situacijų mažai pasitaiko. Porą kartų buvo, kad užsimiršo tekstas, tai paprašiau salės pagalbos ir mano gerbėjai su džiaugsmu pasufleravo tekstą. Po to visi galvojo, kad specialiai surežisavau tokį triuką.
- Ar turite kokių nors sąsajų su Šiauliais? Kaip jums atrodo šis miestas, žmonės?
- Prieš kelis metus pirmą kartą į Šiaulius atvykau koncertuoti į Chaimo Frenkelio vilą. Atvykusi sužinojau, kad visi bilietai buvo išpirkti jau prieš savaitę. Nors ir nedaug ten tų vietų yra, tačiau pats faktas, kad bilietai buvo išgraibstyti, mane labai nudžiugino. Šiauliai – tai tas miestas, kuriame tada iš tikrųjų pasijutau tikra žvaigžde. Nors tai nebuvo pilna žmonių pramogų arena, tačiau smagu, kad šiauliečiai sutiko išskėstomis rankomis. Į Šiaulius atvykstu kartkartėmis ir visada žaviuosi čia gyvenančiais žmonėmis.
- Ar jaučiate sceninės patirties augimą?
- Yra žmonių, kurie atmena mano karjeros pradžią. Jie geriausiai pastebi mano muzikos augimą. Visada labai mėgstu sulaukti kritikos. Manau, kad būtent kritika yra stūmoklis, kuris pastūmėja į augimą. Sceninė patirtis man ir dabar padeda. Anksčiau kiekviena klaida mane erzindavo. Dabar mažai kritikos dėl klaidų sulaukiu. Gal jau keliauju link tobulumo, tačiau žinau, kad tobulumui ribų nėra.
- Kokių planų turite šiais metais? Gal ketinate išleisti naują plokštelę?
- Visai neseniai išleidau naują lietuviškų romansų plokštelę. Man nedrąsu, kad aš, nelietuvių kilmės žmogus, pristatinėju lietuviškus romansus, todėl naująją plokštelę pristatinėju labai tyliai. Kai kam labiau patinka rusiški romansai, tačiau daug yra puikių ir lietuviškų romansų, tad kodėl jiems neleisti skambėti?