76–erių metų S. Dragūnas teigia suradęs savo sveikatinimosi sistemą, kuri vėliau jam padėjusi atsikratyti įvairių ligų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
„Dažnas šiuolaikinis žmogus tapo naujausiųjų technologijų pavergtu robotu. Gyvo bendravimo malonumą jis iškeitė į internetą, o eidamas ir plepėdamas mobiliuoju telefonu nebemato supančio gamtos grožio, iš kurios sveikatos bei įkvėpimo sėmėsi mūsų protėviai...“, – teigia Stasys Dragūnas, Šiaulių Vydūno ir Ajurvedos klubo pirmininkas, knygų autorius, sveikuolis.
– Tvirtinate sukūręs savo gyvenimo filosofiją ir sveikatinimosi sistemą. Kokios gi bėdos privertė taip pasielgti?
– 1949 metais su šeima atsikėlėme gyventi į Šiaulius. Tėvas nenorėjo eiti į kolūkį – paliko naujai pastatytą namą, nes laikai buvo neramūs, naktimis aidėdavo šūviai... Būdamas keturiolikos kasiau melioracijos griovius. O vasaromis gyvendavome palapinėje tarp gyvačių ir visa šeima raudavome kelmus. Rudeniop vėl kibdavau į mokslus. Dešimtoje klasėje dėl hipertonijos atleido nuo egzaminų. Vis dėlto baigiau aukštąją, įgydamas inžinieriaus statybininko specialybę. Vedžiau. Šeimyninis gyvenimas ramybės nepridėjo ir po kažkelinto širdies priepuolio atsidūriau Kauno kardiologijos klinikoje – nervinė įtampa darė savo. Tada ryžausi imti gyvenimą į savo rankas. Šiuo metu mano sveikata puiki, o kraujospūdis – kaip jauno. Viso to pasiekiau lėtu, giliu kvėpavimu, keisdamas mąstyseną ir gyvenseną.
– Kasmet važinėjate į konferencijas – gal ir kitiems padedate atrasti sveikatą?
– Kol miesto valdžia leido, rengdavau sveikatinimo projektus, skaičiau paskaitas. Vėliau mus, sveikos gyvensenos propaguotojus, atskyrė ir prijungė, jau kaip grupelę, prie bendruomenės sveikatos tarybos. Matyt trukdėme tradicinei medicinai... Bet tai visai kas kita.
– Dažnas sveiką gyvenseną įsivaizduoja kaip nenatūralią, slegiančią būseną, atsisakant viso, kas teikia bent mažiausią malonumą?
– Nesu grynas vegetaras. Jei svečiuose pasiūlo mėsišką patiekalą – neatstumiu. Pats mėsos neperku, išskyrus kaimiškus lašinukus, kurių truputis labai pagardina valgius. Valgau ir žuvis. Panorėjęs galiu ir 50 gramų degtinės išlenkti – ne per dažnai ir nepiktnaudžiaujant. Pasidarau natūralaus naminio vyno. Alaus, limonadų ir mineralinio vandens neimu į burną. Kodėl negeriu mineralinio vandens? Jo nereikalauja organizmas, vadinasi, ir nereikia. O pienas ir jo produktai bei ryžiai – vertingi. Anksčiau dar praktikavau badavimą. Svarbu įsiklausyti į savo pojūčius – girdėti, ko prašo organizmas, bet visa tai turi kontroliuoti protas. Kurdamas savo sveikatinimo sistemą rėmiausi Rytų medicina ir parašiau apie tai keturias knygas. Trumpai drūtai, reikia maitintis pagal savo sielos tipą ir kontroliuoti emocijas, taip pat atlikinėti jogos pratimus. Esu ne kartą maudęsis eketėje, vaikščiojęs basomis per žarijas – norisi viską išbandyti.
– Joga – tai ne tik fiziniai pratimai, bet ir pasaulėžiūra. Rytuose šis mokslas tūkstančius metų perduodamas iš kartos į kartą?
– Taip, Vakaruose esama daugybės knygų apie jogą, ir tik keletas iš jų yra tikros, autentiškos. Praktikuojant jogą reikia įjungti sąmonę, žinoti, ko sieki. Kitaip iš jogos lieka tik fiziniai pratimai. Esama visokių rytietiškų savęs tobulinimo sistemų, tačiau jos – niekis, jeigu lygiagrečiai žmogus nenorės tobulėti dvasiškai, nenorės apsivalyti.
– Gerai, krikščionys turi išpažintį, o kaip apsivalo induistas arba budistas?
– Nedaryk blogų darbų. Tai pradžia. Jogos sistema yra daugiapakopė, o galutinis tikslas – susiliejimas su Absoliutu. Visame kame reikia ieškoti gėrio, aukštesnių dalykų, nelinkėti kitam žmogui pikto.
– Vis dėlto, kam save priskiriate pagal pažiūras?
– Kaip rašė Vydūnas, reikia atrasti dievybę savyje. Nesu nei pagonis, nei kas kitas. Iš dalies tikiu reinkarnacija – sielos persikūnijimu, nors ir nesu tuo tikras šimtu procentų.
– Tačiau kokia nauda iš reinkarnacijos, jei žmogus neprisimena buvusių savo gyvenimų ir negali pasimokyti iš praeities klaidų ?
– Toji patirtis, kaip informacija, išlieka erdvėje ir jeigu nebūsi pasiruošęs ir išsitobulinęs ją priimti, nueisi tokiu pat keliu, kaip ir gyvendamas ankstesnį gyvenimą.
– Reinkarnacija, karma, samadhi ir kiti panašūs dalykai katalikiškoje mūsų šalyje daug kam atrodo nepriimtini?
– Nedera nė vieno prievartauti – tegul žmogus susiranda savo kelią. Galima siekti tobulumo ir būnant kataliku. Jeigu melsdamasis žmogus pamiršta savo juodas mintis – gerai. Priešingu atveju, viskas būtų tik vaidyba. Juk bendravimas jau yra tam tikra meditacija, kai viską pamiršę šnekamės su kitu.
– Ateina pavasaris, netrukus ims kaltis visokios žolelės – natūralių vitaminų šaltinis.
– Turiu iš rudens darže užsiauginęs topinambų. Labai maistingi, tik dėl pašalo dabar jų neįstengiu išsikasti. Šias mikroelementais turtingas bulvytes valgau žalias, sutarkavęs ir pagardinęs česnaku bei grietine. Puikus maistas! Netrukus bus galima vartoti kitą puikią daržovę – krienus. Obuolius iki šiol perku iš ūkininko, ne iš parduotuvės. Savo laiku obuolį labai išgyrė Vydūnas. Naudinga kiekviena rankomis užsiauginta daržovė. Dar įvairios košės. Bėda ta, kad dažnas perka ir valgo chemikalais „praturtintą“ maistą. Pasak vieno žinomo politiko, Lietuvoje turėtų būti apstu nedidelių krautuvėlių, kur ūkininkai galėtų parduoti užsiaugintas gėrybes – kaip atsvarą prekybos centrų atvežtinėms, deja, Lietuvoje įstatymai smulkiajam verslui šiandien nėra palankūs.
– Lietuviai dažnai dairosi į kitas šalis, pamiršdami savo turtingą paveldą, šaknis, kultūrą...
– Kartą vienas pažįstamas leido pasinaudoti jo biblioteka, kur radau 1933 metais išleistą dešimties autorių knygą „Žmonių gydymas namuose“. Apie 300 puslapių veikalas buvo platinamas kaip nemokamas priedas prie „Ūkininko patarėjo“. Galite įsivaizduoti, koks buvo skiriamas dėmesys visuomenės sveikatai? Knygą nusikopijavau ir perskaičiau. Nustebino tai, kad niekur nebuvo rašoma apie kalorijas, tačiau knygoje minėtas tinkamas maisto pasirinkimas, remiantis keturiais skonio pojūčiais, kas susišaukia su rytietiška medicina. Dar vienas dalykas, į kurį atkreipiau dėmesį, – kvėpavimo būdai. Indų medicina žino tris, toje knygoje radau aprašytus du, o tuo tarpu tarybiniai medikai žinojo tik vieną kvėpavimo būdą – krūtine. O juk kvėpavimas labai svarbus mūsų sveikatai. Išmokęs taisyklingai kvėpuoti, atsikračiau plaučių ligos... Taip, dabar linksniuojamos plaučių ligos. Iš kur gi jų nebus, jei pamirštame gerai išvėdinti savo vidų? Štai anūkas parbėga iš mokyklos ir – tekinas prie komputerio! Tai nieko gero nežada. Būdami jauni, mes laisvalaikį praleisdavome gryname ore.
– Teko skaityti, jog ilgiau gyvena tie gyvūnai, kurių kvėpavimas lėtesnis. Ar galite tai patvirtinti?
– Taip. P. Bregas rašė sutikęs 130 metų amžiaus indą, kuris įkvėpdavo vos kartą per minutę, o pats atrodė esąs dvigubai jaunesnis. Man septyniasdešimt šešeri. Atlikdamas jogos pratimus sulėtinu kvėpavimą iki 2–3 kartų per minutę, bet tai – ne riba.
– Kiek valandų per parą skiriate miegui?
– Nesu miegalius, ir 4 valandų pakanka. Visaip būna. Tiesa, kasdien apie pietus surandu laiko poilsiui.
– Įdomu, kiek ketinate gyventi, po to, kai pavyko įminti sveikatos paslaptis?
– Kaip ir Gražbylė Venclauskaitė – tikiuosi sulauksiąs šimto. Ji – Vydūno krikštaduktė, taigi turime kažką bendro – aš vadovauju Vydūno ir Ajurvedos klubui.
– Ko palinkėsite „Šiaulių naujienų“ skaitytojams?
– Linkiu vengti neigiamų emocijų, pavydo, melo... Visa tai ardo mūsų sielą. Linkiu būti pozityviai nusiteikusiems, mylėti artimą. Mylėkite ir tausokite patys save.