2013-ųjų Sveikatingumo metų idėjos autorius ir iniciatorius Juozas Dapšauskas sako, kad Lietuvoje per didelis dėmesys yra skiriamas gydymui ir reabilitacijai, kai tuo tarpu reikėtų kalbėti apie sveikatinimą, kad žmonės kuo mažiau sirgtų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Seimas 2013-uosius paskelbė Sveikatingumo metais. Taip nuspręsta nevyriausybinių organizacijų iniciatyva ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bei Pasaulio sveikatos organizacijos raginimą stabdyti tas ligas, kurios atsiranda dėl žmonių netinkamo gyvenimo būdo. Nesveikos gyvensenos sukeltos lėtinės neinfekcinės ligos Lietuvoje pareikalauja iki 80 procentų sveikatos priežiūros sąnaudų. Tai sudaro milijardus litų kasmet. O štai Suomijoje daugiau nei 80 procentų sumažėjo mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų tarp darbingo amžiaus gyventojų, todėl turėjusi didžiausią mirčių nuo vainikinių širdies kraujagyslių ligų skaičių viso pasaulio mastu, ši šalis tapo viena iš sveikiausių šalių pasaulyje. Apie tai kalbamės su 2013-ųjų - Sveikatingumo metų idėjos autoriumi ir iniciatoriumi šiauliečiu Juozu Dapšausku.
- Ar Sveikatingumo metai išspręs sveikatos problemas?
- Šiuo metu situacija Lietuvoje tragiška. Sveikatinimui turi būti skirtas didesnis dėmesys. Sveikatos sektoriui skiriama daugiau lėšų gydymui ir reabilitacijai, kai tuo tarpu beveik neskiriama sveikatinimo programoms. Valstybei daug daugiau kainuoja asmens išlaikymas, kai jam mokama už trumpalaikį ar ilgalaikį nedarbingumą, jo gydymą. Tai valstybei ekonominė našta, o sveikatingumo metams valstybė neskyrė nė lito, o tai labai stebina ir liūdina.
- Kaip kilo idėja skelbti Sveikatingumo metus?
- Labai paprastai – dėl to, kad mūsų valstybėje fiksuojama daug sveikatos problemų. Žmones reikia kviesti sportuoti, judėti. Pirmiausia juos reikia sveikatinti, o ne gydyti. Labai daug prisidėjo prie šių metų paskelbimo nevyriausybinės organizacijos, kurios ir skyrė paramą. Džiaugiamės, kad pamažu sveikatingumo metai įgauna pagreitį ir vis daugiau žmonių įsitraukia į mūsų organizuojamas sveikatinimo veiklas. Bėgimas už blaivią Lietuvą – vienas iš pavyzdžių, kuris labai greitai plinta visuose miestuose. Kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį 18 val. aktyvistai bėgioja savo miestuose. Šiauliuose šį mėnesį taip pat startavo šis bėgimas. Jei pirmas žingsnis yra, galime didžiuotis. Visada svarbiausia startas. Kituose miestuose į šiuos bėgimus įsijungia net mokyklos. Taip daroma masinė bėgimo manifestacija jau nuo pernai metų liepos mėnesio. Buvo miestų, kuriuose užsispyrę sveikuoliai bėgiojo net žiemą. Įdomiausia tai, kad bėgimas vyksta spontaniškai. Gelbsti socialiniai tinklai viešinat šias bėgimo akcijas. Šioje bėgimo akcijoje bėga ir užsienyje gyvenantys lietuviai.
- Kokios dar veiklos sveikatingumo metais organizuojamos Šiauliuose?
- Pirmoji priemonė, kuri bus vykdoma jau nuo rugsėjo mėnesio, – tai sveikesnio pasirinkimo link. Šios programos idėja ir kilo Šiaulių Gegužių progimnazijoje. Taip susikūrė startinis paketas. Šiems sveikatingumo metams sveikatos specialistai darė atranką ir atrinko programoje dalyvauti Šiaulių Vijolių vidurinę mokyklą. Sveikatinimas turi apimti visą bendruomenę. Siekiame, kad apie sveikatingumą kalbėtų ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, mokytojams. Ši programa bus vykdoma net 10 Lietuvos mokyklų.
- Kokia sveikatinimo situacija Šiauliuose?
- Džiaugiamės, kad pagaliau su mumis pradėjo bendradarbiauti ir Šiaulių visuomenės sveikatos biuras. Esame įsitikinę, kad nevyriausybinės sveikatingumo organizacijos daug daugiau nuveiktų nei miestų sveikatos biurų specialistai, kurie rengia statistinius duomenis ir tik fiksuoja problemas, tačiau jų iš esmės niekaip nesprendžia. Daug ką lemia įgyvendinat idėją entuziazmas. Kartais net nereikia pinigų, kad būtų kažkokia veikla organizuojama. Geriausi resursai – entuziastingi žmonės. Reikia stengtis įkvėpti tautą sveikai gyventi. Manau, kad Sveikatingumo metai – tai startas Lietuvoje, nuo ko turėtų pradėti spręstis pagrindinės problemos. Visi žinome opias problemas – žmonės nutukę, vartoja alkoholį, rūko. Dėl to yra fiziškai neaktyvūs, serga kraujotakos ligomis. Šiauliuose nuskambėjęs rūkymo bulvare uždraudimas – tai mažas žingsnelis sveikatingumo link. Kvietėme Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro direktorę Henrietą Garbenienę dalyvauti bėgime, tačiau daugiau sveikatos specialistų prikviesti nepavyko, nes tai vyksta jau ne darbo metu. Graudu, kai viskas yra skaičiuojama darbo laiku. Juk kai ką galima padaryti tiesiog savo malonumui ir sau.
- Ar vien tik žinios apie sveikatą gali pakeisti žmonių požiūrį, kad jie daugiau sportuotų, reguliuotų savo mitybą?
- Tai ir yra didžiausia problema. Visur – ir mokykloje, ir visuomenėje diegiama sausa informacija. Tačiau reikia ir praktikos. Tad ir stengsimės mokyklose, kad vaikai gautų teorijos ir kartu praktikos. Tik savu kailiu išbandęs tokius pratimus žmogus pasijaus geriau ir jo per prievartą nereikės varyti mankštintis. Tada jis pats norės. To paties siekiame ir bėgimu miestuose. Niekas žmonių neįpareigoja – jiems tereikia bėgti savo malonumui, pagal savo galimybes. Reikia suprasti tai, kad sportas per prievartą – nėra sveika. Svarbu judėti su saiku. Sportas turi teikti emocinį malonumą. Reikia net bėgioti tol, kol galima kvėpuoti per nosį. Tai reikėtų mokyti nuo mokyklos, nes dabar sportas per prievartą mokykloje moksleivius nuo fizinio aktyvumo tik atstumia.
