A. Mamontovas: „Nepamenu blogo mūsų koncerto Šiauliuose, visi jie buvo puikūs. Žmonės čia labai atviri, turi išlavintą muzikinį skonį.“
Asmeninio albumo nuotr.

Jurgita SILIŪNIENĖ
Spalio 19-ąją Šiaulių arenoje su buvusiais grupės „Foje“ nariais koncertuosiantis dainininkas Andrius Mamontovas šiemet švenčia svarbią sukaktį - 30 metų scenoje. Jo kūrybinėje sąskaitoje ne tik kelios dešimtys hitų, kurių žodžius mintinai moka kone visa Lietuva, bet ir per tūkstantis koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Ne kartą jis koncertavo ir Šiauliuose, kuriuos vadina sumažintu Lietuvos modeliu.
– Ne kartą esate koncertavęs Šiauliuose. Koks Jums atrodo šis miestas, jo žmonės?
– Man Šiauliai yra tarsi mažas Lietuvos modelis. Galbūt taip yra todėl, kad visko šiame mieste yra santykinai panašiai kaip pačioje Lietuvoje: menininkų, banditų, verslininkų, darbo žmonių, studentų. Su Šiauliais susiję daug gerų prisiminimų. Nepamenu blogo mūsų koncerto šiame mieste, visi jie buvo puikūs. Žmonės čia labai atviri, turi išlavintą muzikinį skonį. Ne veltui iš šio miesto yra kilę daug puikių grupių ir atlikėjų. „Foje“ laikais čia atvažiuodavome 2-3 dienoms, koncertuodavome po du kartus per vakarą. Bet tuomet dar nebuvo tokios puikios Arenos, kokią dabar turi Šiauliai. Labai tikiuosi, kad tie žmonės, kurie anksčiau mus mėgo, ateis į koncertą. Juk dauguma jų niekur nedingo, gyvena tuose pačiuose Šiauliuose.
– Kuo šis – jubiliejaus – koncertas skirsis nuo kitų?
– Nenoriu konkretizuoti, bet galiu pasakyti, kad kiekviena daina turės savo vizualinį sprendimą: tai ir dekoracijos, ir apšvietimas, ir šou elementai, ir vaizdo instaliacijos. Be to, be dabartinių grupės narių – būgnininko Meinardo Brazaičio, bosisto Tomo Andrijausko, klavišininko Arnoldo Lukošiaus ir multiinstrumentalisto Eimanto Belicko, į sceną taip pat lips buvęs bosistas Darius Burokas (jis boso partijas gros klavišiniais), būgnininkai Algis Kriščiūnas ir Eugenijus Pugačiukas, gitaristas Romas Rainys, saksofonininkas Saulius Valikonis. Specialiai į koncertą Vilniuje iš Briuselio atskris Loreta Petereit, kuri man pritars dainoje „Vieną kartą Paryžiuj“. Jos balsą gerbėjai pažįsta iš plokštelės „Gali skambėti keistai“.
– Kiek dainų nuskambės koncerto metu?
– Daugiau kaip 20. Norėjosi groti 30, bet pasikalbėję nusprendėme, kad tiek yra gerokai per daug. Juk normalus, „sveikas“ koncertas turi trukti apie 2 val. Mano kuklia nuomone, 2 val. yra ta riba, kur jau reiktų sustoti. (Juokiasi.) Atsirinkti dainas nebuvo lengva... Iš pradžių atrinkau iš visų „Foje“ ir solinių albumų populiariausias, kurias visi moka mintinai. Tas sąrašas tikrai ilgas ir vienam koncertui tikrai per daug, tad teko sąrašą trumpinti perpus. Beje, skirtinguose miestuose (koncertai vyks ir Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, – aut. past.) repertuaras nebus visiškai identiškas, keletas dainų greičiausiai skirsis.
– Ar galima tikėtis, kad šie koncertai – „Foje“ atsikūrimas?
– Jokio tęstinumo nebus. Po šių keturių koncertų Lietuvoje dar pagrosime keletą koncertų JAV. Ir tai bus viskas. Surinkti visus į krūvą, surengti repeticijas kainavo daug darbo ir jėgų. Aš nežinau, kada vėl tai bus galima padaryti… Bet atkurti grupės tikrai nesiruošiame. Žinoma, smagu vėl susiburti kartu, po repeticijų linksma prisiminti visokias istorijas, kurių per „Foje“ karjerą netrūko, žmones, su kuriais bendravome. Tas bendravimas turbūt ir yra svarbiausias dalykas, dėl ko visa tai darome.
– Šie koncertai svarbūs ne tik Jums, bet ir gerbėjams. Kaip manote, kokia „Foje“ paslaptis, padėjusi suburti tokį gausų gerbėjų būrį?
– Mes buvome gera grupė. (Juokiasi.) „Foje“ visada buvo ta grupė, kurios kūryboje žmonės rasdavo tai, ko nerasdavo kitur. Visada stengėmės kalbėti apie dalykus, kurie svarbūs kiekvienam mąstančiam žmogui. Galbūt todėl žmonės ir mėgo mus, kad sugebėdavome atspindėti jų pasaulėžiūrą. Daug kas mėgsta tas senas dainas, kurios primena jų paauglystę, to laiko nuotaikas, svajones. Dabartinės mano dainos galbūt suprantamos šiek tiek vyresniems žmonėms – atsirado kiti „kodai“. Kita vertus, gerbėjai irgi užauga. Žmogus negali visą laiką kažkuo labai intensyviai domėtis ir skirti tam visą savo laiką. Atsiranda kiti interesai, gal net muzikinis skonis pasikeičia. Vis dėlto manau, kad tas senas dainas jie visi gerai prisimena. Yra kita aistruolių dalis, kurie geriau žino naujas mano dainas. Man džiugu, kad vis tai tęsiasi, kad auga naujos gerbėjų kartos. Kad esu ne vienos dainos atlikėjas, kad tai tęsiasi visą gyvenimą.