G. Jaraminaitė-Ryškuvienė sako, kad kaip ir spektaklyje, taip ir gyvenime poros niekada neišvengia tarpusavio santykių audrų, tačiau reikia mokėti įsiplieskusias audras nuraminti.
„Idioteatro“ archyvo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Jubiliejinį 10-ąjį sezoną „Idioteatras“ pradėjo premjera. Vienas populiariausių Lietuvos istorijoje spektaklių „Urvinis žmogus“ sulaukė tęsinio – komedijos „Po 20 metų“. Antros dalies spektaklio kūrėjai stengėsi pro rakto skylutę pažvelgti į tolimesnį urvinio gyvenimą ir papasakoti istoriją, kaip jis klostosi praėjus 20 metų. Dabar šalia urvinio žmogaus scenoje atsirado ir moteris. Daugeliui lietuvių iš „Urvinio žmogaus“ puikiai pažįstamus Vidutį ir jo žmoną Editą spektaklyje „Po 20 metų“ įkūnija kino ir televizijos apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ geriausia aktore nominuota Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė ir charizmatiškasis aktorius Andrius Bialobžeskis.
Per trumpiau nei du mėnesius gimęs spektaklis po trijų savaičių repeticijų dabar keliauja per Lietuvos miestus. Trečioji spektaklio premjera buvo padovanota šiauliečiams. Aktorė G. Jaraminaitė-Ryškuvienė sako, kad spektaklis artimas kiekvienai porai, nes kiekvienuose namuose būna ir šviesių, ir tamsių dienų, tačiau svarbiausia susėsti ir pasikalbėti.
- Kaip jaučiatės būdama urvinio žmogaus moterimi?
- Taip ir jaučiuosi. Jei mes visi buvome urviniai, tai ir jaučiuosi kaip urvinio žmona, kaip vyro moteris.
- Kuo pačiai įdomus toks vaidmuo?
- Man visi vaidmenys apie vyro ir moters santykius įdomūs. Ši tema yra neišsemiama. Santykiai labai svarbūs, tai, ką esame patys išgyvenę, kalbant apie moters ir vyro santykius, dalijamės ir su žiūrovu. Poros santykiams nei vienas nėra abejingas, tad labai svarbu pasidalyti savo patirtimi ir išgyvenimais su kitais. Manau, atėję į spektaklį visi suras sau artimų gyvenimo detalių. Svarbiausia, kad žiūrint į save iš šalies būtų galima ir pasijuokti.
Labai smagu vaidinti su geru bičiuliu Andriumi. Scenos partneriai mes esame jau ne pirmą kartą.
- Kokią nuomonę turėjote apie spektaklį „Urvinis žmogus“ dar prieš kuriant antrąją jo dalį?
- Pati pjesė man labai patiko, nes viskas, kas joje vaidinama, paimta iš gyvenimo. Juk urvinis ir sako, kad visi moters ir vyro santykiai pradėjo formuotis tada, kai atsirado pirmasis vyras, pirmoji moteris.
- Ar moteriškai solidarizuojatės ir pritariate spektaklyje atskleidžiamoms tiesoms apie netinkamą vyrų elgesį ir faktus, dėl kurių jie nesupranta moterų?
- Daug kam pritariu, tačiau ne aš rašiau tekstą, todėl kai kurias teksto vietas, kurios man svetimos, stengiausi pritraukti prie savęs. Kiekvienoje situacijoje tiek vyrai, tiek moterys gali apkaltinti vienas kitą. Aišku, norėtųsi, kad visi vyrai moterims dažniau dovanotų gėlių be jokios priežasties nei tada, kai yra siunčiami tam tikri signalai. Tad daugeliui minčių, pateikiamų spektaklyje apie vyrus, pritariu.
- Iš spektaklio „Urvinis žmogus“ puikiai pažįstamą žmoną Editą naujajame spektaklyje „Po 20 metų“ įkūnijate jūs. Ar lengva buvo įsijausti į Editos vaidmenį?
- Editos charakteris spektaklyje atskleidžiamas kaip daugelio moterų prigimtinis charakteris, tačiau aš nesu identiškai tokia moteris, tad reikėjo pasistengti ir atrasti panašumų su savo gyvenimu.
- Įdomu, ar aktoriai visada sutinka kuriant spektaklį kalbėti ar atlikinėti pikantiškus veiksmus scenoje. Ar metai scenoje jums ištrynė visus tabu, todėl dabar drąsiai jaučiatės bet kurioje situacijoje?
- Visko būna... Aš juk niekuo nesiskiriu nuo bet kurio kito žmogaus – turiu ir baimių, ne visada pasitikiu savimi. Turiu savo tamsių vietų, kurios trukdo ką nors padaryti, kai tuo tarpu kitam gal tai padaryti atrodo labai lengva. Tačiau esu dėkinga savo profesijai, kuri padeda nugalėti baimes. Kaskart, kai susiduriu su savo baimėmis, stoju su jomis akis į akį ir taip jas nugaliu.
- Ar dažnai tenka scenoje improvizuoti?
- Spektaklio metu turi būti pasakytas kiekvienas žodelis. Tai ir improvizacijai labai nedaug vietos. Dažniausiai būna parašyta taip, kad svarbus kiekvienas parašytas scenarijuje žodis. Scenoje improvizuoti galima reakcijomis, bet ne tekstu. Blogiausiu atveju improvizuoti tenka, jei pamirštamas tekstas, tačiau daug rečiau šmaikštaujama nuo savęs.
- Kaip manote, kuri naujojo spektaklio dalis labiausiai gali suintriguoti žiūrovą?
- Kiekvienas atėjęs į spektaklį atsirinks, kas jam yra svarbiausia. Vieniems bus įdomu poros santykių aiškinimasis - „pasikandžiojimai“. Jautresnius žmones užkabins romantiškesnės spektaklio vietos. Skirtingas žiūrovas iš spektaklio išsineša skirtingus dalykus.
- Koks jūsų požiūris, kai šeimoje gyvenantis vyras ir moteris keičia vienas kitą?
- Kiekvienas šioje žemėje tam ir esame – kad keistumėmės, kažką naujo suprastume ir taptume kitokiais. Gyvenantys du žmonės drauge vienas kitą labai keičia, nes jie yra vienas kito mokytojai. Ne visada mes tik gerų dalykų mokomės, kartais dėl antrosios pusė atsiranda ir minusų.
- Spektaklio tikslas – pamokyti ar tiesiog kartu pasijuokti?
- Tikslas – pasijuokti ir pamąstyti lengva forma. Mes nesiruošiame mokyti žiūrovo. Tiesiog įdėję savo patirties dalelę iš savo gyvenimo, norime sužinoti, kaip gyvena kiti žmonės. Manau, kad labai daug žmonių supranta, apie ką kalbame spektaklyje.
- Šiauliuose vyko trečioji spektaklio premjera. Kaip keičiasi pats spektaklis kaskart išeinant į sceną?
- Kiekvienas spektaklis būna skirtingas. Ypač pirmasis, kuomet į sceną einame išdegusiomis akimis. Antras spektaklis vyko po kelių dienų, kai mes buvome kiek atsipalaidavę. Po nemažos pertraukos vaidinant spektaklį Šiauliuose vėl jautėmės tarytum būtų pirmoji premjera, tačiau buvome maloniai nustebinti, nes Šiauliuose mūsų laukė labai nuostabi publika, kuri labai palaikė ir didelę dalį jaudulio nuėmė. Buvome tiesiog priblokšti publikos pozityvo!
- Kokios emocijos užplūsta atvykus į Šiaulius. Gal su šiuo miestu turite kokių nors sąsajų?
- Mano tėtis yra kilęs iš Šiaulių, tačiau mokytis ir gyventi išvyko į Vilnių. Aš visada, kai atvažiuoju į Šiaulius, pagalvoju, kad tai mano tėčio miestas. Apie Šiaulius jis pasakoja su sentimentais. Su šiuo miestu tėtis turi ryšį – čia gyvena jo geriausi draugai. Yra ir daugiau žmonių mano šeimoje, kurie kilę būtent iš Šiaulių. Ne vieną vasarą man pačiai teko atostogauti Šiauliuose, tai šis miestas pažįstamas ir mielas. O dar mieliau sugrįžti į Šiaulių dramos teatro sceną.

G. Jaraminaitė-Ryškuvienė (vaidina Editą) kartu su A. Bialobžeskiu (vaidina Vidutį) komedijoje „Po 20 metų“ stengiasi atskleisti šeimos santykių problemas.
„Idioteatro“ archyvo nuotr.