R. Stoškuvienė: „Leiskite močiutei lietuvių liaudies dainai vaikščioti šiandienos gatvėmis užsidėjus skrybėlę, apsiavus aukštakulnius.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Vienoje iš Šiaulių miesto kino salių įvyko Šiaulių universiteto gimnazijos organizuoto tarptautinio konkurso-festivalio „Daina.LT 2013“ finalinis renginys, kuriame 152 moksleiviai, studentai iš Lietuvos ir Lenkijos pristatė lietuvių liaudies dainų klipus.
Viena iš konkurso-festivalio organizatorių Šiaulių universiteto gimnazijos muzikos mokytoja ekspertė ir kartu grupės „Kitava“ vadovė Rasa Stoškuvienė sako, kad antrąjį kartą organizuota „Daina.LT“ sulaukė didelio bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų susidomėjimo:
- Konkurso-festivalio idėja kilo muzikos pamokoje. Juk kiekvienas mokytojas ieško inovatyvių būdų, kaip mokiniams pateikti lietuvių liaudies kūrybą, kad ji sudomintų.
Taigi prieš porą-trejetą metų muzikos pamokoje pateikiau mokiniams užduotį: pasirinkti liaudies dainą ir jai sukurti vaizdą. Pasakiau mokiniams, kad jei jie vaikšto į pasaulinių žvaigždžių koncertus ir todėl nebegali tik ausimis klausytis muzikos, bet jiems reikia ir akimis valgyti, tai tegul sukuria lietuvių liaudies dainai vaizdą, kuriame atsiskleistų ir kūrinio turinys, ir muzikinė dinamika ir t. t.
Ir kai mokiniai atliko užduotį, supratau, kad tai puikus dalykas, kuriame atsiskleidė stiprioji šiuolaikinių mokinių pusė – sugebėjimas panaudoti šiuolaikines technologijas taip, kad mums toli iki to. Mes nebepasieksime tokio lygio: jie progresuoja, o mes tik vejamės.
Tada ir nusprendėme susėdę su keliais moksleiviais iš Šiaulių universiteto gimnazijos surengti tokį konkursą. Pernai konkursas buvo respublikinis, o šiemet pabandėme ieškoti kito konteksto liaudies dainai ir kito konteksto festivaliui: nusprendėme iš mokyklos išeiti į vieną iš didžiausių kino salių Šiauliuose, tad tas įspūdis, kai gimnazistai matė savo darbus dideliame ekrane su geru vaizdu, jau buvo visai kitoks nei kompiuterio ekrane.
Ir visi mus palaikė: tai superįdomu, inovatyvu. Aš įžiūriu čia tą gerąjį pradą: moksleivis, nusprendęs sukurti liaudies dainos vizualizaciją, tą kūrinį, turi išklausyti mažiausiai kokį šimtą kartų analizuodamas iš pradžių jo turinį, paskui jo muzikinę dinamiką ir t. t.
O muzika yra toks dalykas, kad kaupia žmoguje muzikinę informaciją: nors viena daina „išsimušusi“ jam į galvą padės kokią dieną nesumaišyti lietuvių liaudies dainos su slavų ar prancūzų, ar arabų kraštų daina. Tai ir yra tas gerasis pradas tarp daromo šou ir tylaus darbo.
- Ar nekilo problemų rengiant būtent lietuvių liaudies dainų tarptautinį konkursą-festivalį?
- Ne, tarptautiniame festivalyje-konkurse dalyvavo Lenkijos miesto Punsko licėjaus mokiniai, kurie, akivaizdu, vizualizavo lietuvių liaudies dainą.
Nors kitiems metams jau turime idėją „Dainą.LT“ išplėsti – jau šiemet užmezgėme ryšius su prancūzais ir vokiečiais, su kuriais bendradarbiauja mūsų gimnazija. Tiesa, šiemet jie išsigando pamatę festivalio nuostatus ir prisipažino nespėsiantys šiemetiniam pasiruošti. Tačiau mūsų idėja pristatyti jau ne tik lietuvių liaudies dainas, bet ir kitų tautų dainas jiems labai patiko.
Mes dabar nuo Lithuanian folk song perėjome prie folk song ir, manau, festivalis-konkursas turi visas galimybes išaugti iš Šiaulių universiteto gimnazijos renginio į miesto organizuojamą tarptautinį festivalį.
Jau šiemet nemažai šiauliečių prisidėjo, kad būtų organizuotas šis konkursas-festivalis: suteikė visokeriopą paramą, kad būtų išspausdinta plakatų, padaryti festivalio ženkliukai ir t. t. Smagu, kad konkurso-festivalio globėju tapo švietimo ir mokslo ministras, kad mus išgirdo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas ir atvyko ne tik pasakyti gražios kalbos, kaip kad dabar mėgstama daryti, bet su dviem didelėmis dėžėmis dovanų.
Apskritai „Daina.LT“ surengta tik mūsų gimnazijos jėgomis, mūsų kvailu nekvailu užsispyrimu su maksimum idėjų ir minimum finansų. Tačiau jau galime teigti, kad ne tik lokaliai mokykliškai sukamės. O stengiamės todėl, kad tai suteikia visiems daug džiaugsmo. Be to, čia yra labai graži edukacinė šio reiškinio pusė.
- Kiek „Dainoje.LT“ pristatyta lietuvių liaudies dainų vizualizacijų?
- Šiemetiniame tarptautiniame festivalyje-konkurse buvo užsiregistravę dalyvauti 25. Tačiau keli, matyt, išsigando konkurencijos, todėl dalyvavo 21.
„Daina.LT“ vyko dviem etapais: pirmasis buvo festivalinis, antrasis – konkursinis. Į antrąjį etapą pateko tik penkiolika darbų ir iš jų komisija atrinko geriausius darbus.
Taigi festivalyje-konkurse iš pradžių dalyvauja visi ir šia švente džiaugiasi visi, o antrajame etape varžosi tik patys ambicingiausi dėl nominacijų ir Grand Prix. Tačiau į finalinį renginį mes kviečiame visus ir visus apdovanojame.
Dalyvauti konkurse – labai rimtas dalykas. Štai Punsko licėjaus moksleiviai pasakojo, kad nufilmuoti dainai vaizdą ne iš karto pavyko - prireikė viską nuo pradžių filmuoti.
Ir filmavimas nėra paprastas - ne prie vieno medžio tai daroma. Nors buvo įdomių žiūrovų reakcijų – girdėjau, kaip netoliese sėdintys sakė: ai, maniau, kad sudėtingiau padarys.
Tiesiog žmonės nesupranta, kad reikia nufilmuoti dešimtis kartų daugiau medžiagos, kad liktų tik tos kelios kelios minutės. Čia reikia daug darbo įdėti, sugebėti filmuoti, montuoti, režisuoti. Tai juodas darbas. Aš sakau, kad čia turi gautis 3D: matau, jaučiu, girdžiu.
- Įdomu, kokias liaudies dainas vizualizavo.
- Dainas rinkosi patys moksleiviai ir studentai. Šiemetiniame konkurse buvo pateiktos beveik vien tik modernizuotos arba aranžuotos lietuvių liaudies dainos – autentiškų, kaip pernai, jau nebuvo. Suprantu jų pasirinkimą: negalima versti šiuolaikinio jaunimo vaikščioti su klumpėmis – jiems patogesni sportbačiai. Tačiau man džiugu, kad jie išvis žino, jog yra klumpės.
Taigi pasirinktos dainos buvo labai įvairios, atliekamos labai įvairių stilistikų grupių. Tačiau man įdomiausia, kad buvo pasirinktos labai lyrinės dainos, labai daug minoro. Nežinau kodėl taip, bet galiu sakyti, kad jau kokius dešimt metų mūsų jaunimas yra toks minoriškas.
Ne kartą esu sakiusi savo mokiniams: jūs turite viską, net žirnelių Velykoms, ir jums avalynės nereikia iš po prekystalio traukti, tai kodėl jūs tokie minoriški. Vienas protingas gimnazistas kartą atsakė: ko gero, čia ir yra bėda, kad mes visko turime, nes pradedame ieškoti kažko, ko nereikėtų ieškoti...
Iš tiesų keista, kad mažorinį pradą jauniems reikia diegti.
- Tad kas tapo šių metų „Daina.LT“ nugalėtojais?
- Mes, organizatoriai, nusprendėme, kad pirmiausia dėmesys buvo kreipiamas į tai, jog pateiktuose darbuose lietuvių liaudies daina nebūtų interpretuojama tik per tautinį kostiumą. To reikia atsisakyti, nes tai yra liaudies dainos antireklama: pamatai tautinius drabužius ir apsisuki ant kulno. Todėl leiskite močiutei lietuvių liaudies dainai vaikščioti šiandienos gatvėmis užsidėjus skrybėlę, apsiavus aukštakulnius.
Toks požiūris atsispindi ir „Daina.LT“ logotipe – žaltyje, kuris yra visko sergėtojas. Viliamės, kad tas žaltys saugos mūsų lietuvių liaudies dainą, bet nesaugos bukai kaip šventą ir nekintantį reiškinį. Todėl mūsų žaltys yra su ausinėmis: jis girdi metalą, roką ir kartu skatina visus suprasti, ką jis saugo.
Todėl ir tarptautinio konkurso-festivalio „Daina.LT“ nominacijos buvo atskirai skirtos studentams ir moksleiviams „Matau“, „Girdžiu“, „Jaučiu“, o pelnę visas tris minėtas nominacijas pelnė Grand Prix.
„Daina.LT 2013“ A grupėje (gimnazistai) Grand Prix laimėjo Šiaulių universiteto gimnazija (darbo autoriai Goda Mazrimaitė, Edvinas Budraitis, vadovai Rasa Stoškuvienė, Vaidotas Katutis) – l.l. daina „Ant kalno karklai siūbavo“ (atlieka grupė „Kitava“).
Nominacija „MATAU liaudies dainą“ skirta Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijai (darbo autoriai Grėtė Vaičiulytė, Klaudija Indriliūnaitė, vadovė Justina Šaltė) – l.l. daina „Dijūta kalnali“ (grupė „Kūlgrinda“), nominacija „GIRDŽIU liaudies dainą“ Punsko Kovo 11-osios licėjui (Lenkija, darbo autorius Lukas Berneckas, vadovas Artūras Berneckas) – l.l. daina „Kariška dainelė“ (kapela „Klumpė“), nominacija „JAUČIU liaudies dainą“ - Joniškio „Aušros” gimnazijai (darbo autorė Monika Pundzaitė, vadovė Birutė Jurgaitytė) – l.l. daina „Miegužio noriu“ (grupė „Liberete“).
Internetinio balsavimo nominantas, išrinktas „Daina.LT“ internetinėje svetainėje, - Šiaulių Didždvario gimnazija (darbo autoriai Benas Girininkas, Vilius Kvedaras, vadovė Ksavera Mankuvienė) – l.l. daina „Saulala nusileido“ („Dogan feat. Le Redi“). Žiūrovų simpatijų nominantė - Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija (darbo autorius Mindaugas Rimkus, vadovė Laima Petkuvienė) – l.l. daina „Saulelė nusileido“ (atlieka Šilalės S. Gaudėšiaus gimnazijos merginų choras „Studeo“).
B grupėje (studentai) Grand Prix (jaučiu-matau-girdžiu) pelnė Šiaulių universitetas (darbo autoriai Emilis Jucys, Monika Grigaitė) – l.l. daina „Dūno upė“ (grupė „Pievos“).
Nominaciją „JAUČIU liaudies dainą“ laimėjo Šiaurės Lietuvos kolegija (Šiauliai, darbo autorės Ieva Bertulytė, Monika Rulinskaitė, vadovė Sigita Gintilaitė) – l.l. daina „Ožys“ (grupė „Žalvarinis“).